Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 261 str. (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiui R. U.) - laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiui A. K. (A. K.)) - laisvės atėmimu penkeriems metams;

- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinių medžiagų platinimo V. J. (V. J.)) - laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo P. S. (P. S.)) - laisvės atėmimu penkeriems metams ir devyniems mėnesiams;

- pagal BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) - laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal BK 302 str. 1 d. (dėl K. P. moksleivio pažymėjimo neteisėto laikymo) -laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. kovo 20 d. laikas.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., konfiskuoti S. K. iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 3660 Lt, paimti iš jo (S. K.) asmens kratos, kratos bute ir automobilio apžiūros metu.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. K., P. S. ir V. J., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,172 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) ir ne mažiau kaip 7,915 g miltelių, kurių sudėtyje yra 2,124 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias 2008 m. spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, prie prekybos centro „IKI", esančio (duomenys neskelbtini), už 500 Lt pardavė nepilnamečiui R. U., gim. (duomenys neskelbtini).

Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 15,485 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,000 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią 2009 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, netoli prekybos centro „Norfa“, esančio (duomenys neskelbtini), už 1360 Lt pardavė A. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 6,516 g miltelių, kurių sudėtyje yra 1,367 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurią 2009 m. kovo mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytą dieną, netoli prekybos centro „Norfa”, esančio (duomenys neskelbtini), už 500 Lt pardavė V. J.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 7,134 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) ir 14,801 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,161 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurias 2009 m. kovo 2 d., prie parduotuvės „Rimi", esančios (duomenys neskelbtini), už 1300 Lt pardavė P. S.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi 39,4 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kurią automobiliu „BMW 735“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 4 d., apie 16 val. 40 min., atgabeno prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, su savimi laikė fizinio asmens dokumentą - mokinio pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos mokinio K. P., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, iki 2009 m. kovo 4 d., 17.40 val., kai jo asmens kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu, paminėtą mokinio pažymėjimą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

- panaikinti nuosprendį dalyje dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo R. U., A.K., P. S., V. J. ir šioje dalyje jį išteisinti;

- pakeisti nuosprendį dalyje ir jo veiką (dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo) perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d.;

- dėl veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu;

- panaikinti nuosprendžio dalį dėl 3660 Lt konfiskavimo, nes byloje neįrodyta, kad šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos.

Teismas nepagrįstai jį nuteisė dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiui R. U. Pastarasis nurodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas įsigydavo iš asmens, vardu „Igoris“. Apeliantas tvirtina, kad jis nėra tas R. U. nurodytas „Igoris“. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent apeliantas pardavė ar kitaip platino narkotines ir psichotropines medžiagas nepilnamečiui R. U. Teisme apklausti policijos pareigūnai nenurodė iš kur R. U. įgydavo narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, R. U. ikiteisminio tyrimo metu atlikto asmens atpažinimo metu neatpažino apelianto kaip asmens, iš kurio įgydavo narkotikus. Apeliantas ginčija šio procesinio veiksmo – asmens parodymo atpažinti, atlikimą, kad jo metu neteisėtai dalyvavo policijos pareigūnas bei šio asmens pareikštas pastabas. Teismo išvada apie apelianto bendravimą su R. U. dėl narkotikų platinimo, yra pagrįsta prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį jų bendravimo tikslą.

Be to, byloje nėra mobilaus ryšio pokalbių išklotinių ir trumpųjų žinučių turinio, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuosprendyje nurodytų mobilaus ryšio telefonų abonentų bendravimas vyko dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo.

Nuteistasis A. K. apeliantą atpažino kaip savo pažįstamą, kartu sportavusį viename sporto klube, tačiau ne kaip asmenį, vardu „Igoris“. Liudytoja J. K. patvirtino šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme A. K. paneigė, kad narkotikus įgydavo iš apelianto. A. K. gyvenamojoje vietoje rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos nepatvirtina, kad būtent apeliantas jas platino šiam nuteistajam.

Nuteistasis V. J. su apeliantu kartu sportavo viename sporto klube, iki sulaikymo vartojo amfetaminą ir kanapes, kurias įsigydavo iš kitų asmenų. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole yra užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Teisme V. J. patvirtino, kad niekada nepirko iš apelianto jokių narkotinių medžiagų, o tik skolinosi pinigus. Teismas netinkamai įvertino V. J. parodymų patikrinimo vietoje metu užfiksuotus duomenis. Kratos metu rastos psichotropinės medžiagos neįrodo, kad jas V. J. įsigijo būtent iš apelianto.

Apie tai, kad apeliantas su nuteistaisiais A. K. ir V. J. kartu sportavo viename sporto klube, patvirtino liudytojas V. M..

Apeliantas neginčija teismo išvadų dėl jo pripažinimo kaltu dėl neteisėto narkotinės medžiagos-kanapių laikymo automobilyje „BMW 735“. Tačiau teigia, kad kanapes įsigijo iš P. S. savo reikmėms ir neturėjo jokio tikslo jas platinti. Didesnį kanapių kiekį įsigijo tik dėl mažesnės kainos. Grynųjų pinigų už kanapes nemokėjo, o P. S. skolą sumažino atitinkamai ta pinigų sumos dalimi, kurią ir būtų reikėję mokėti už įgytas kanapes. Byloje nėra duomenų patvirtinančių jo tikslą platinti paminėtas narkotines medžiagas, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 260 str. 1 d į BK 259 str. 1 d.

Visiems bylos nuteistiesiems (išskyrus P. S.) ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai, neteisėtai dalyvaudami atliekant byloje procesinius veiksmus, darė psichologinį spaudimą dėl apeliantą kaltinančių parodymų davimo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai L. B., A. B. ir R. U. Apeliantas, analizuodamas paminėtų liudytojų bei nuteistųjų A. K. ir V. J. parodymus, teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė paminėtus parodymus bei nepatikėjo šių parodymų pakeitimo priežastimis.

Nuteistasis A. K. parodė, kad gavęs iš apelianto trumpąją žinutę su nurodymu atvykti prie parduotuvės „Maxima“, atvyko į nurodytą vietą, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Analogiškas aplinkybes nurodė ir nuteistasis V. J. Apeliantas pažymi, kad A. K. nurodytu laiku, jis buvo sulaikytas. Todėl mano, kad policijos pareigūnai, siųsdami iš apelianto mobilaus ryšio telefono trumpąsias žinutes, provokavo kitus asmenis daryti nusikaltimus.

Teismo nuomonė apie apelianto galimą įtaką liudytojų ir kitų nuteistųjų parodymų pakeitimui yra pagrįsta prielaidomis. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų kieno nors prašęs keisti parodymus jo naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų ir nuteistųjų parodymai teisme nepasitvirtino. Todėl apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Teismas, perkvalifikuodamas apelianto veiką iš BK 261 str. į BK 260 str. 1 d., dėl psichotropinių medžiagų platinimo A. K., o šių medžiagų platinimą R. U. kvalifikuodamas pagal BK 261 str., buvo nenuoseklus. Apeliantas nurodo, kad jis nežinojo (byloje nėra duomenų, patvirtinančių šį žinojimą), jog ir R. U. yra nepilnametis. Jo nuomone, nusikalstama veika, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo R. U., turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 str. 1 d.

Teismas nepagrįstai vadovavosi BK 72 str. nuostatomis ir iš apelianto konfiskavo 3660 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad paminėti pinigai yra gauti pardavus narkotines ar psichotropines medžiagas. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys kam priklauso šie pinigai ir iš kur jie gauti.

Be to, teismas, apeliantui paskirdamas bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1d., padarymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Paminėta nusikalstama veika yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas, todėl apeliantui turėtų būti skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo S. K. gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. K. pripažino kaltu ir nuteisė už psichotropinių ar narkotinių medžiagų platinimą nepilnamečiui R. U., A. K., V. J., P. S., o taip pat už disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti.

Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl S. K. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo nepaneigia.

Apeliaciniame skunde ginčijamos visos pirmosios instancijos teismo išvados ir šias išvadas patvirtinantys įrodymai, kuriais buvo pagrįsta apelianto kaltė dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo R. U., P. S., A. K., V. J.

Kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas įrodymus byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantas, ginčydamas savo kaltę dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo paminėtiems asmenims, apeliuoja į atskirus įrodymus, juos vertindamas atskirai, o ne jų visumos kontekste.

Iš tiesų nuteistieji A. K., P. S., V. J. bei liudytojai L. B., A. B. pirmosios instancijos teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydami, jog psichotropines ar narkotines medžiagas įgydavo ne iš S. K.

Ikiteisminio tyrimo metu paminėti nuteistieji ir liudytojai tvirtino, kad šias medžiagas jie įgydavo būtent iš apelianto (t. 2, b. l. 10-11, 16-17, 69, 73, 78-81, 112, 118-121, 151-152, 155, 156-159).

Šie asmenys parodymų atpažinti iš fotonuotraukų metu kategoriškai atpažino S. K. kaip asmenį pardavusį jiems psichotropines ir narkotines medžiagas ir prisistatinėjusį ,,Igoriu“ (t. 2, b. l. 12-15, 18-21, 74-77, 118-121,161-164).

Neatitinka tikrovės apelianto teiginiai, kad A. K. jį atpažino tik kaip asmenį su juo bendravusį sporto klausimais. Paminėto atpažinimo metu (t. 2, b. l. 118-121) A. K. atpažino S. K. ir nurodė, kad ,,jį esu matęs ne vieną kartą, susitikdavome, kai man reikėdavo nusipirkti narkotikų. Aš jį pažinau kaip Igorį. Iš šio vaikino 2009 m. vasario pabaigoje netoli ,,Norfos“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje (duomenys neskelbtini) aš iš jo už 1360 litų nusipirkau 80 gramų amfetamino“.

Šio procesinio veiksmo metu užfiksuotų A. K. parodymų teisingumą savo parašu patvirtino atpažįstančiojo įstatyminė atstovė J. K.

A. K. vėlesnis atsisakymas duoti parodymus papildomos apklausos metu, dar nereiškia, kad tyrėjai vertė jį duoti kaltinimui naudingus parodymus. Pažymėtina, kad ir pats S. K. ikiteisminio tyrimo metu taip pat atsisakė duoti parodymus, tokią savo gynybinę poziciją nesiedamas su neteisėtais tyrimo metodais.

Analogiškai vertintini ir apelianto teiginiai apie nuteistojo V. J. parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu užfiksuotus paaiškinimus (t. 2, b. l. 161-164).

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, pakankamai plačiai ir argumentuotai aptarė, kodėl atmeta šių nuteistųjų ir liudytojų teisme duotus parodymus ir kodėl mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti parodymai atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Su tokiu bylos duomenų vertinimu kolegija sutinka ir todėl plačiau šių argumentų neaptarinėja. Pažymėtina tik tai, kad nuteistųjų P. S., V. J., A. K. ir liudytojų L. B., A. B. nurodytos parodymų keitimo priežastys yra neįtikinamos. Visi procesiniai veiksmai (apklausos, parodymai atpažinti ir parodymų patikrinimai vietoje) buvo atliekami dalyvaujant gynėjoms arba nepilnamečio liudytojo įstatyminiam atstovui (išskyrus procesinius veiksmus, atliktus su A. B.). Nei gynėjai, nei įstatyminis atstovas jokių pastabų dėl neteisėtų tyrimo metodų ar ne tokio turinio parodymų fiksavimo protokoluose nepareiškė. Tokių pastabų nuteistieji ar jų gynėjai nepareiškė ir susipažindami su baudžiamosios bylos medžiaga (t. 3, b. l. 73-76).

Įvertinusi šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad neteisingus S. K. palankius parodymus paminėti nuteistieji ir liudytojai davė bijodami amžiumi ženkliai už juos vyresnio S. K. Kad jie turėjo pagrindą bijoti paminėto nuteistojo patvirtina liudytojo A. M. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 93).

Apeliantas, vertindamas liudytojų A. M., M. M., R. J., V. B., A. J. parodymus akcentuoja tik tai, kad šie liudytojai patys betarpiškai nematė, jog S. K. narkotines ar psichotropines medžiagas perduodavo P. S., A. K., V. J. ar R. U. Tačiau jis sąmoningai nutyli, kad šie liudytojai patvirtino, jog būtent iš paminėtų nuteistųjų ir liudytojo R. U. paaiškinimų, o taip pat iš turimos operatyvinės informacijos jie sužinojo, jog šias medžiagas platino S. K..

Kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais P. S. parodymais, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įgijo iš S. K.

Priešingai nei teigia apeliantas, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti pakankamai detalūs ir aiškūs P. S. parodymai. Jokių pasikartojančių pasakymų ,,neprisimenu“ šio nuteistojo parodymuose nėra (t. 3, b. l. 152-153). Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir ir turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, t. y. atsisakyti duoti parodymus, kelti savo versijas arba prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, tikintis, jog teismas prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi įvertins kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę arba, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, taikys BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad P. S. pasirinko pastarąją gynybinę poziciją, kurią teismas įvertino ir taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Todėl netikėti P. S. parodymais dėl to, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir dėl to, kad jo parodymai yra nepalankūs S. K. nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal vieno nuteistojo apeliacinį skundą, neturi teisės tikrinti BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo kitam nuteistajam (BPK 320 str. 3 d., 4 d.).

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. pripažino kaltu ir nuteisė už psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimą nepilnamečiui R. U..

Teismas pagrįstai ir teisėtai parodymą atpažinti iš fotonuotraukų ir jo metu gautą faktinę informaciją nepripažino įrodymu, nes šiame procesiniame veiksme dalyvavęs tyrėjas R. J. patvirtino, jog S. K. per stiklą atpažįstančiajam (šiuo atveju R. U.) pirštais rodė ženklus.

Paminėtas tyrėjas taip pat patvirtino, kad paminėto ir kitų procesinių veiksmų metu jis ir kiti protokoluose nurodyti policijos darbuotojai vykdė sulaikytų asmenų konvojavimo ir apsaugos funkcijas. Todėl pripažinti jų dalyvavimą neteisėtu nėra juridinio pagrindo. Tuo pačiu negalima teigti, kad šių darbuotojų dalyvavimas atskirų procesinių veiksmų atlikime įgalina paminėtų veiksmų atlikimo metu surinktą informaciją laikyti nepatikima ar gauta pažeidžiant BPK nustatytą tvarką.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. K. bei R. U. vienas kitą pažinojo ir intensyviai bendravo tarpusavyje mobiliuoju ryšiu, nors S. K. ikiteisminio tyrimo pradžioje šią aplinkybę neigė (t. 1, b. l. 91). Pirmosios instancijos teismas padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad šie asmenys bendravo ne dėl maisto papildų pirkimo-pardavimo. Nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad tokių papildų pirkimo ir pardavimo klausimus jie galėjo suderinti treniruočių sporto klube metu. Įvertinus šių asmenų bendravimo intensyvumą (skambinant ar siunčiant SMS žinutes tarpusavyje per mėnesį kontaktuota net 166 kartus) galima pagrįstai matyti, kad bent dalies (iš 166 kartų) šių papildų (proteino ar amino rūgšties) įsigijimo ir suvartojimo atveju R. U. sveikatai būtų iškilęs rimtas pavojus.

Byloje taip pat nustatyta, kad S. K. naudojosi mobilaus ryšio telefonais, kurių numeriai buvo (duomenys neskelbtini). R. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad psichotropines medžiagas įgydavo iš asmens vardu ,,Igoris“ prieš tai paskambinęs ar parašęs žinutę į mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. taip pat patvirtino, kad dėl psichotropinių medžiagų įgijimo skambindavo ar rašydavo žinutes į ,,Igoriu“ pasivadinusio asmens mobilaus ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Pagal P. S. parodymus (dėl jų patikimumo ir įrodomosios vertės kolegija jau pasisakė) šiuo abonento numeriu jis bendravo su S.K.

Pažymėtina ir tai, kad R. U. ir kitų nuteistųjų bei liudytojų L. B., A. B. parodymai dėl automobilio, kuriuo važinėjo S. K., apibūdinimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo būdo iš esmės sutampa.

Taigi, šie įrodymai patvirtina, jog kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis S. K. pardavė psichotropinę medžiagą R. U.

Atsižvelgiant į R. U. amžių (nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo tik sukakę (duomenys neskelbtini) metų), jo fizinius duomenis, galima neabejotinai teigti, kad bet koks suaugęs ir psichiškai sveikas asmuo privalėtų suvokti, kad R. U. yra nepilnametis. Tai be jokios abejonės suvokė ir S. K. Todėl jo nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 261 str. yra teisėtas ir pagrįstas.

Skirtingai nuo R. U. A. K. fiziniai duomenys ir amžius (nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesių amžiaus) pirmosios instancijos teismui nedavė pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad apeliantas suvokė, jog A. K. yra nepilnametis. Todėl dėl šios nusikalstamos veikos S. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 str. 1 d.

Taigi, jokių prieštaravimų teismo išvadose dėl apelianto nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo nėra.

Kolegija atmeta S. K. apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, kad 39,4 g kanapių jis disponavo neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o jas išmetė, pastebėjęs įtartiną automobilį užtamsintais stiklais.

Iš liudytojų A. M., M. M., R. J. parodymų seka, kad jie S. K. sulaikė tik po to kai pastarasis iš mašinos išmetė paketą su kanapėmis. Kolegija netiki apelianto aiškinimais, kad vien tik automobilio su užtamsintais stiklais pamatymas paskatino jį atsikratyti narkotine medžiaga. Neabejotina, kad tokie automobiliai nėra išskirtiniai ar vieninteliai.

Ši aplinkybė, o taip pat nuteistojo P. S. parodymai, nuteistųjų A. K., V. J., liudytojų L. B., A.B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad daugumoje atvejų apeliantas psichotropines ar narkotines medžiagas perduodavo būtent tokiu būdu (numesdamas paketą šalia automobilio), leidžia daryti išvadą, kad S. K. šia narkotine medžiaga disponavo turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

Kolegija daro išvadą, kad liudytojas M. M. iš S. K. mobilaus ryšio telefono parašydamas atsakymus SMS žinutėmis narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkėjams, siekė juos išaiškinti ir sulaikyti. Būtent tokiu būdu ir buvo sulaikyti psichotropinių medžiagų iš apelianto pirkti atvykę V.J. ir A. K. Šie M. M. veiksmai atitinka operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 22 d. suformuluotai slaptos operacijos sąvokai ir yra numatyti šio įstatymo 7 str., reglamentuojančiame operatyvinės veiklos subjektų teises. Tokiai operacijai specialus leidimas nereikalingas.

Pažymėtina ir tai, kad M. M., nurodydamas tik susitikimų vietą ir laiką, nesiūlė psichotropinių medžiagų pirkėjams susitikti tikslu įsigyti šios medžiagos. Jų pasirinkimo laisvė šiuo atveju apribota nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, jog M. M. kitus asmenis, o juo labiau S. K., provokavo daryti nusikaltimus.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad S. K., pardavęs psichotropines ar narkotines medžiagas, iš R. U. gavo 500 Lt, iš A. K. – 1360 Lt, iš V. J. – 500Lt, iš P. S. 1300 Lt. Tokiu būdu iš nusikalstamos veikos apeliantas gavo 3660 Lt. Būtent tokia pinigų suma, nepažeidžiant BK 72 str. 2 d. reikalavimų ir buvo konfiskuota.

Pažymėtina, kad kiti galimai apelianto motinai priklausę pinigai (2877,12 Lt) nėra konfiskuoti. Nuosavybės teisės apribojimas į juos skundžiamu nuosprendžiu panaikintas.

Apeliantas savo kaltės dėl fizinio asmens dokumento neteisėto laikymo ir šios veikos juridinio įvertinimo neginčija. Jis apeliuoja tik į bausmės griežtumą. Kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d. (2006 m. sausio 20 d. įst. red.), padarymą paskirdamas nuteistajam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, BK 54 str. 2 d. reikalavimų nepažeidė.

Pažymėtina, kad BK 55 str. nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą nuteistam asmeniui, nėra imperatyvios.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliantas nors ir nėra teistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 45-48). Tai rodo, kad apelianto asmenybę apibūdinantys duomenys nėra vienareikšmiškai teigiami.

Įvertinus nuteistojo asmenybę ir kitas skundžiamame nuosprendyje aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui ir rūšiai, laikytina, kad pagal BK 302 str. 1 d. S. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima minimaliai šios rūšies bausmės ribai, savo dydžiu ir rūšimi nėra aiškiai per griežta.

Tačiau pirmosios instancijos teismas bendrindamas už atsiras nusikalstamas veikas apeliantui paskirtas bausmes, tik dalinio sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

BK 63 str. 5 d. 2 p. nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius.

Nusikaltimas, numatytas BK 261 str, priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str. 6 d.). Tuo tarpu nusikaltimas, numatytas BK 302 str. 1 d. – prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.).

Taigi, šie nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą. Todėl pagal BK 302 str. 1 d. paskirta bausmė šiuo atveju su griežtesne bausme, paskirta pagal BK 261 str., turėjo būti bendrinama apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu. Todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Tačiau galutinė subendrinta bausmė (8 metai laisvės atėmimo) apeliantui nemažintina, kadangi ji nėra aiškiai pergriežta.

Be to, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą S. K. (nuosprendžio 28 lapas) suklydo, nurodydamas, kad apeliantas narkotines ir psichotropines medžiagas platino nepilnamečiams.

Analogiška klaida yra padaryta ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje skiriant bausmę už psichotropinių medžiagų platinimą A. K. Byloje nustatyta, kad šias medžiagas S. K. platino tik vienam nepilnamečiui – R. U. Todėl šie akivaizdaus rašymo apsirikimai taisytini nekeičiant nuosprendžio esmės, t. y. nustatant, kad S. K. narkotines ir psichotropines medžiagas platino nepilnamečiui bei nustatant, kad S. K. psichotropinę medžiagą platino A. K.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendį S. K. paskirtų bausmių bendrinimo dalyje pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d. d., 5 d. 2 p., 6 d. S. K. pagal BK 261 str., BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinių medžiagų platinimo A. K.), BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinių medžiagų platinimo V. J.), BK 260 str. 1 d. (dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo P. S.), BK 260 str. 1 d. (dėl narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti), BK 302 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę S. K. paskirti laisvės atėmimą aštuoneriems metams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.