- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-24
- Bylos Nr.
- 2S-527-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Henrichas Jaglinskis, Egidijus Žironas
- Skolininkas
- I. M.
- Pareiškėjas
- AB banko „Hansabankas“
- Suinteresuotas asmuo
- I. M.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-527-115/2008
Teisėja Vita Valeckaitė Procesinio sprendimo kategorijos 32.5; 110.4; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamas turtas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko „Hansabankas“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. M. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pagal hipotekos lakštą Nr. 01120070006325, 2007-03-16 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), užtikrindama iki 2047-02-14 suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ nekilnojamąjį daiktą- butą, turintį 59,03 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 4400-0967-7232:6564, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 357 000,00 Lt. Kreditorius pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė — 2007-02-14 kredito sutartis Nr. 07-014777-FA su esamais ir būsimais jos pakeitimais - yra nevykdoma, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Nurodė, kad skolą sudaro: 105 890,15 EUR negrąžintos paskolos, 419,27 EUR nesumokėtų palūkanų, 8,25 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 0,25 (25 cnt) EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 368, Lt draudimo įmokos iš viso: 106 317,92 EUR, 368,77 Lt bei 118,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2008-04-17 nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - butą, turintį 59,03 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. 4400-0967-7232:6564, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. M., gyv. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei juo disponuoti. Išaiškino daiktų savininkei I. M. (a.k. duomenys neskelbtini), kad nuo įkeisto daikto arešto momento ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Taip pat įspėjo skolininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti (b.l. 73-74). Teismas nurodė, kad kreditorius nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, kadangi skolininkė (įkeistų daiktų savininkė) nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo įkeistą daiktą.
Šalies argumentai
Skolininkė I. M. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-04-17 nutartį. Skolininkė sutiko, kad netinkamai vykdė paskolos sutartį ir prašymo pateikimo teismui dieną buvo skolinga kreditoriui. Tačiau už šį sutarties pažeidimą kreditorius skaičiavo skolininkui delspinigius, kurie kreditoriui yra sumokėti. Pirmos instancijos teismas priimdamas ginčo nutartį nesiaiškino ir netyrė, ar 2008-03-18 pranešimas Nr. SR-5413 buvo įteiktas skolininkei, ir ar skolininkė žinojo apie kreditoriaus valią nutraukti sutartį vienašališkai. Skolininkė mano, kad kreditorius, būdamas stipresnė sandorio šalis piktnaudžiavo savo padėtimi bei procesinėmis teisėmis ir teikdamas teismui prašymą nepateikė teismui įrodymų apie 2008-03-18 pranešimo Nr. SR-5413 išsiuntimą ir tinkamą įteikimą skolininkei. Be to, skolininkei kreditoriaus pareiškimas niekada nebuvo įteiktas. Atsižvelgiant į tai, vienašališkas sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu, o skolos sumokėjimo kreditoriui terminas laikytinas nepasibaigusiu.
Atsiliepimas
Kreditorius AB bankas „Hansabankas“ atstovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skolininkės I. M. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008-04-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai susiję su AB banko „Hansabankas“ 2008 m. kovo 18 d. rašto Nr. SR-5413 įteikimu yra nepagrįsti, nes AB bankas „Hansabankas“ minėtą raštą siuntė dviem adresais, t.y. nurodytu apeliantės ir AB banko „Hansabankas“ 2007 m. vasario 14 d. kredito sutartyje Nr. 07-014777-FA (duomenys neskelbtini) ir nurodytu atskirajame skunde (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Skolininkės I. M. atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkė sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolinga 106 317,92 EUR. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai areštavo skolininkės įkeistą butą.
LR CPK 558 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo sutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad teismas priimdamas ginčo nutartį nesiaiškino ir netyrė, ar 2008-03-18 pranešimas Nr. SR-5413 buvo įteiktas skolininkei, ir ar skolininkė žinojo apie kreditoriaus valią vienašališkai nutraukti Kredito sutartį. Iš byloje esančio Kredito sutarties Nr. 07-014777-FA 15.1. punkto matyti, jog visi pranešimai, vykdant Sutartį, siunčiami paštu, faksimiliniu ryšiu arba įteikiami šaliai pasirašytinai. Paštu išsiųsti pranešimai laikomi gautais penktą kalendorinę dieną nuo jų išsiuntimo dienos. Kreditorius informavo skolininkę 2008-03-18 raštu Nr. SR-5413 apie susidariusią skolą, o pranešimą išsiuntė dviem žinomais skolininkės adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 35, 36). Kadangi skolininkė apie pasikeitusią gyvenamąja vietą banko neinformavo, kaip to reikalauja Kredito sutarties 15.5 punktas, laikytina, jog bankas skolininkę informavo pagal jam žinomus paskutinius jos rekvizitus. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir skolininkės argumentas, jog ji negavo pranešimo apie susidariusią skolą bei galimą Sutarties nutraukimą. Be to, pati skolininkė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jos gyvenamoji vieta nepasikeitė, todėl turėjo gauti pranešimą iš banko. Taip pat pažymėtina, kad teisme nagrinėjant skolininkės ieškinį dėl kreditoriaus neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo nuginčijimo, kaip tik ir bus aiškinamasi, ar kreditorius pagrįstai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį su skolininke, ar nepažeidė Kredito sutartyje nustatytos tvarkos tinkamai informuoti skolininkę apie Sutarties nutraukimą. Tuo tarpu šiuo atveju Kredito sutarties vienašališkas nutraukimas nėra nuginčytas, todėl ginčijama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi skolininkės I. M. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 192/2008 palikti nepakeistą.