- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2YT-3201-842/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17958-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- O. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, A. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. V. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad mirties dieną V. S. buvo išsituokęs, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Po mirties liko jo dukra – pareiškėja, kuri yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. V. S. 2023 m. sausio 23 d. buvo sudaręs testamentą dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 31/300 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo po jo mirties, kurią testamentu paliko pareiškėjos sūnui A. V.. Suinteresuotas asmuo A. V. dėl senelio palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą pradėdama jį valdyti. Pareiškėja po tėvo mirties rūpinosi jo laidotuvių organizavimu, bute likusių daiktų tvarkymu, o taip pat rūpinosi mirusio tėvo dalies buto išlaikymu (mokesčių mokėjimu). Pareiškėja taip pat sau pasiliko kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus – paveikslą, įrankius, 150 Eur pinigines santaupas, kuriuos valdė kaip savo. Kai kuriuos daiktus, kurie nebuvo vertingi – atidavė kitiems asmenims arba paaukojo labdarai, t. y. valdydama juos kaip savo, jais laisvai disponavo. Pažymėjo, kad notarė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi buvo praleistas terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl būtina nustatyti prašomą juridinį faktą. Sprendimas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo gyvena ne Lietuvoje, su seneliu bendravo retai, o jo mama, palikėjo dukra O. V., priešingai, nuolat bendravo ir rūpinosi palikėju, todėl, suinteresuoto asmens vertinimu, po senelio V. S. mirties palikėjui priklausęs turtas turi atitekti pareiškėjai. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuotas asmuo A. V. į palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, palikimo nepriėmė, nesinaudojo ir su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po V. S. mirties jam priklausiusiu turtu iš karto ėmė rūpintis ir naudotis pareiškėja, kuri senelį palaidojo, tvarkė jo likusius asmeninius apyvokos daiktus, rūpinosi senelio palikimu, t. y. jam priklausiusios buto dalies išlaikymu (mokėjo mokesčius).
5. Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
6. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis)
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
7. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
8. Iš byloje esančio mirties liudijimo ir 2023 m. lapkričio 27 d. išrašo iš Gyventojų registro nustatyta, kad V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje. Santuoka tarp V. S. ir J. S. įregistruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta – (duomenys neskelbtini).
9. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2023 m. lapkričio 16 d. išrašu), 31/300 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas V. S., kuris nurodytą buto dalį įgijo 2013 m. gruodžio 17 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. EV-3198 pagrindu asmeninės nuosavybės teise.
10. Palikimas po V. S. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimus liko turto: 31/300 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).
11. V. S. buvo įregistravęs testamentą, pagal kurį 31/300 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo palikęs savo vaikaičiui suinteresuotam asmeniui A. V., kuris sąmoningai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareikštam pareiškimui neprieštarauja, patvirtino, kad būtent pareiškėja po senelio mirties rūpinosi ir išlaikė po senelio likusį turtą.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
13. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateiktos komunalinių mokesčių sąskaitos ir jų apmokėjimą pagrindžiantys mokėjimo pavedimai patvirtina, kad pareiškėja po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti kaip savo – rūpinosi ir išlaikė likusį nekilnojamąjį turtą.
14. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po V. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po tėvo mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po V. S. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.