Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. Č. gynėjo adv. Mariaus Kuzminovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio nušalinimo nuo vadovavimo ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-02175-19,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02175-19 dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų bei su jais susijusių civilių asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2, 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, 225 straipsnio 2, 3 dalyje, 204 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje. Šiame ikiteisminiame tyrime V. Č. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

2. 2020-03-16 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas įtariamojo V. Č. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Vytauto Kukaičio nušalinimo nuo vadovavimo ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1- 02175-19. Skunde nurodoma, jog tiek posėdyje tęsiant suėmimo terminą įtariamajam V. Č., tiek aukštesniajam teismui nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, prokuroras paminėjo ir kitas nusikalstamas veikas, kurios įtariamajam nėra inkriminuotos - kyšininkavimą, neteisėtą praturtėjimą. Jeigu V. Č. nėra pareikštas įtarimas dėl kokių nors veikų padarymo, tyrimui vadovaujantis prokuroras jokiu būdu negali apie tai kalbėti. Šios aplinkybės rodo prokuroro šališkumą įtariamojo atžvilgiu.

3. Teigia, jog yra pagrindo manyti, jog proceso metu buvo pažeistos įtariamojo teisės. Nuo pat sulaikymo pradžios V. Č. nurodė, kad dėl nuolatinių hipertenzinės širdies ligos sutrikimų, gastrito sukeltų skrandžio skausmų jam būtina nuolatinė priežiūra, tik kurios metu galima parinkti tinkamą medikamentinį, psichologinį gydymą. Nurodo, jog nors 2020-01-16 protokole nurodyta, kad V. Č. sulaikytas tik 17.45 val., tačiau nuo 11 val. jis dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, į Vilniaus AVPK areštinę jis atvežtas tik 21.39 val. Visą nurodytą laiką jam nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti, nors gydytojų rekomendacijose pabrėžta, kad jam dėl skrandžio sutrikimų būtina valgyti bent 5 kartus per dieną. Be to, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jis buvo verčiamas duoti tyrėjams reikalingus parodymus, dėl to padidėjo kraujo spaudimas. Teko kviesti skubiąją medicininę pagalbą. Net po gydytojo apžiūros ir rekomendacijų užtikrinti jam ramybės būseną ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo tęsiami. Analogiški veiksmai pakartoti ir 2020-01-17 ir 2020-01-27 vykusių apklausų metu.

5. Skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tapačiais argumentais, nurodo, jog posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme, o vėliau ir Vilniaus apygardos teisme, tęsiant suėmimo terminą įtariamajam V. Č., prokuroras kalbėdamas apie V. Č. galimai padarytas nusikalstamas veikas paminėjo ir kitas nusikalstamas veikas, kurios įtariamajam nėra inkriminuotos - kyšininkavimą, neteisėtą praturtėjimą. Jeigu V. Č. nėra pareikštas įtarimas dėl kokių nors veikų padarymo, t.y. nėra pagrindo tai padaryti, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei tuo labiau tyrimui vadovaujantis prokuroras jokiu būdu negali apie tai kalbėti. Tai, be jokios abejonės, rodo jo šališkumą įtariamojo atžvilgiu.

6. Teigia, jog nuo pat sulaikymo pradžios V. Č. nurodė, kad dėl nuolatinių hipertenzinės širdies ligos sutrikimų, gastrito sukeltų skrandžio skausmų jam būtina nuolatinė priežiūra, tik kurios metu galima parinkti tinkamą medikamentinį, psichologinį gydymą. Visą nurodytą laiką jam nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti, nors gydytojų rekomendacijose pabrėžta, kad jam dėl skrandžio sutrikimų būtina valgyti bent 5 kartus per dieną. Be to, visą dieną, nedalyvaujant gynėjui, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, jis buvo verčiamas duoti tyrėjams reikalingus parodymus. Dėl to padidėjo kraujo spaudimas, teko kviesti skubiąją medicininę pagalbą. Susidaro įspūdis, kad tokiu būdu įtariamajam yra daromas spaudimas, norint išsiaiškinti pareigūnams nežinomas aplinkybes, priversti jį prisipažinti dėl to, ką jis neigia padaręs, nustatyti, pareigūnų nuomone, V. Č. žinomus iš tikrųjų nusikalstamą veiką padariusius asmenis.

7. Nurodo, jog BPK 21 straipsnio 4 dalyje išdėstytos įtariamojo teisės, tarp jų į skubią medicinos pagalbą, tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šios teisės, ne vienos apklausos metu buvo grubiai pažeistos. Įvertinus visas išdėstytas faktines aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų stengiamasi išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, ar įrodymai nėra renkami tik tendencingai kaltinantys, darant neleistiną spaudimą proceso dalyviams. Abejones dėl prokuroro nešališkumo kelia ir tai, kad prokuroras nesilaiko BPK reikalavimų bei pažeidžia įtariamojo teises, be jau anksčiau minėtų - ir teisę į nešališką ir teisingą procesą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas paliktinas nenagrinėtu.

8. Prokuroro nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu tvarka yra nustatyta BPK 60 straipsnyje. Šio straipsnio 4-oje dalyje numatyta, kad dėl prokuroro nušalinimo nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas. BPK 65 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas nutartis, išskyrus nutartis, kurios pagal šio kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimą reglamentuojanti Baudžiamojo proceso kodekso X dalis, o būtent BPK 439 straipsnio 2 dalis, numato, kokios teismų nutartys neskundžiamos šioje Kodekso X-oje dalyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyta, jog tarp kitų neskundžiamos ir nutartys dėl nušalinimų. Iš aukščiau nurodytų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių analizės darytina vienareikšmiška išvada, kad baudžiamojo proceso kodekse nesant teismo nutarties dėl prokuroro nušalinimo apskundimą leidžiančios normos, apylinkės teismo nutartis dėl prokuroro nušalinimo yra galutinė ir neskundžiama.

9. V. Č. pareikštą nušalinimą prokurorui išnagrinėjęs ir sprendimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ši nutartis skundžiama. Proceso dalyviams nėra apribojamos jų procesinės teisės, numatant galimybę apskųsti konkrečius procesinius prokuroro veiksmus bei sprendimus.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. Č. gynėjo adv. Mariaus Kuzminovo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

V. Č. gynėjo adv. Mariaus Kuzminovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. kovo 18 d. nutarties palikti nenagrinėtą ir procesą nutraukti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.