Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2021 m. gruodžio 24 d. apie 21:00 val. kelyje Kaukolikai-Nausėdai-Raudoniai 3,7 km Baltrimų k., Skuodo r., vairavo V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0131, patikros sertifikato Nr. 1487178, 21.10val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, antrą kartą alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0131, patikros sertifikato Nr. 1487178, 21.36 val. nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta, jog vairavo neblaivus. Parodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. ryte jis automobiliu Opel Zafira išvažiavo pas brolį į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo jam padėti pasidarbuoti, dirbo iki vakaro. Pakeliui į namus paskambino pusbrolis ir paprašė užsukti, užsukus pas jį išgėrė tris 0,5 l butelius alaus. Išgėręs alų nesijautė labai apsvaigęs, išvažiavo automobiliu namo, eismo sąlygos buvo prastos ir bevažiuojant nuvažiavo į pakelės griovį. Iš griovio nebeišvažiavo pats, todėl nuėjo į netoliese esantį namą paprašyti pagalbos. Žmonės padėjo ištraukti automobilį ir netrukus į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytojas V. S. parodė, jog prašo sūnų A. S. perduoti baudžiamojoje byloje pagal laidavimą. Jis yra labai geras sūnus, tai buvo pirmas kartas, kada jis vairavo neblaivus. A. gyvena kartu ir padeda darbuose, ūkininkauti, alkoholio labai mažai kada vartoja. Žino apie pasekmes, jeigu sūnus per vienerius metus padarys naują nusikalstamą veiką.

Iš pranešimo dėl nusikalstamos veikos nustatymo matyti, kad 2021 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. 05 min. kelyje Kaukolikai - Nausėdai - Raudoniai 3,7 kilometre Pamiškės g. Baltrimų k., Skuodo r. ties namu 27, buvo pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs automobilis Opel Zefyra-A valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S. pirmojo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,82 prom. (vidutinis) neblaivumo laipsnis. Antrojo patikrinimo buvo nustatytas 1,79 prom. (vidutinis) neblaivumo laipsnis. Transporto priemonė nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę (1 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis nustatyta, kad adresu Pamiškės g., Baltrimų k., Skuodo r., kur kelio Kaukolikai-Nausėdai-Raudoniai, Baltrimų k., 3,7 km., kairės pusės lauke, 10 m. atstumu nuo kelio pietvakarinės pusės kryptimi stebimas automobilis Opel Zefyra-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis orientuotas pietvakarinės pusės kryptimi. Automobilio kėbulas stebimas apsnigęs, sugadinimo požymių nėra (11-20 b. l.).

Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo duomenimis, A. S. 2021 m. gruodžio 24 d. 21 val. 10 min. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, o 21 val. 36 min., nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (31-32, 33 b. l.).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio Opel Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. S. (47 b. l.).

Iš VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainų Lietuvoje duomenų bazės išrašo nustatyta, kad transporto priemonės OPEL Zafira 2.0 DTI, 2001 metų laidos, variklio darbinio tūrio 1995 cm³ 74 kw variklio galios, kaina su PVM 1200 eurų (50 b. l.).

Iš UAB „Autobastionas“ pranešimo nustatyta, kad automobilis atsiimtas, visos saugojimo ir transportavimo išlaidos atlygintos (53 b. l.).

Liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, A. S. yra jo sūnus. Su juo sutaria gerai, tarpusavio santykiai yra labai geri, sūnus jam padeda ūkio darbuose. Automobilis Opel Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Kadangi sūnus gyvena jo namuose, tai jis jam leisdavo naudotis savo automobiliu. Jis automobilį galėjo pasiimti kada tik norėdavo, atskirai jo prašyti nereikėjo. 2021 m. gruodžio 24 d. ryte sūnus jo automobiliu išvažiavo pas savo brolį, nes jam turėjo padėti darbuose. Jo visą dieną nebuvo namie, tik vakare jį parvežė ir tada sužinojo, kad jis jo automobilį vairavo girtas. Papildomai parodė, kad sūnus jį gerbia, atsižvelgia į jo patarimus, kritiką, pasitiki ir jo klauso. Sūnus jam tą patį vakarą, kai tik grįžo į namus, papasakojo, kad vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį girtas. Jis dėl tokio jo poelgio labai nustebo, nes jis ne iš tų žmonių, kurie taip neapgalvotai elgtųsi. Sūnus jam nesugebėjo paaiškinti savo tokio poelgio priežasčių, matė, kad jam tikrai buvo gėda, labai gailėjosi ką padarė, dėl to išgyveno, jo atsiprašė. Prašo jo sūnų A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jį paskirti laiduotoju. Kaip ir sakė, kad juos sieja giminystės ryšys, yra tėvas ir sūnus, tarpusavio santykiai yra geri ir nuoširdūs, paremti tarpusavio pasitikėjimu. Su žmona yra dori, sąžiningi žmonės ir visada savo elgesiu rodė tik teigiamą pavyzdį tiek A., tiek kitiems savo vaikams, ugdė pozityviais moralines vertybes, demonstravo pagarbą aplinkiniams, todėl tiki, kad visa tai perėmė ir sūnus. Nors jis ir padarė nusikaltimą, tačiau jis sūnų vertina kaip sąžiningą ir padorų žmogų, mano, kad jis tikrai pasimokė iš savo klaidos. Taip pat yra įsitikinęs, kad jis sūnui tikrai darys gerą ir teigiamą įtaką, nes kartu gyvena ir bendrauja kiekvieną dieną (23-26, 27-30 b. l.).

Kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jis pripažino savo kaltę bei parodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. ryte jis automobiliu Opel Zafira-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo pas brolį į Augzelių k., Skuodo r., nes reikėjo jam padėti darbuose. Išvažiavęs iš brolio pakeliui į namus jis užsuko pas savo krikšto tėtį V. J., ten buvo jo kitas giminaitis R. K. ir jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis prisijungė prie jų ir jų namuose išgėrė tris skardines alaus (pintas) 5 procentų stiprumo. Krikšto tėtis jo paprašė, kad parvežtų R. į namus, nes jis gali pats nepareiti. Jis jį paleido prie tokio keliuko ir jis išėjo į namus, o jis išvažiavo į savo namus į (duomenys neskelbtini). Kelias buvo labai slidus, pustė, buvo didelė pūga, dėl slidaus ir nenuvalyto kelio jo automobilį sumėtė, jis jo nesuvaldė ir nuvažiavo į pakelės griovį. Jam pačiam nepavyko ištraukti automobilio, todėl jis išėjo ieškoti pagalbos. Netoliese buvo sodyba, tai jis ir nuėjo į ją, paprašė ten buvusių žmonių pagalbos, kad padėtų ištempti automobilį iš griovio. Kadangi ten buvo blaivi tokia moteris, tai ji nuvažiavo prie jo automobilio ir užsikabinusi virvę prie savo ir jo automobilio, jį ištraukė į dirvą. Jis būtų tų žmonių prašęs, kad parvežtų ir į namus, tačiau nebespėjo paprašyti, atvažiavo į įvykio vietą policijos pareigūnai. Kai pasakė, kad jis yra vairuotojas, jam nustatė alkotesteriu girtumą. Nuoširdžiai gailisi kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam tai didelė gyvenimo pamoka, daugiau tikrai taip nebesielgs. Kadangi nėra teistas, tai rašys prašymą, kad teismas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (94-97 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl veikos kvalifikavimo.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, kaltinamojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Be kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) ikiteisminio tyrimo metu atliktos kaltinamojo apklausos protokolas, kuriame nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka kaltinamojo teisiamajame posėdyje nurodytas įvykio faktines aplinkybes (94-97 b. l.); 2) pranešimas dėl nusikalstamos veikos nustatymo (1 b. l.); 3) įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurių nustatyta, kad adresu Pamiškės g., Baltrimų k., Skuodo r., kur kelio Kaukolikai-Nausėdai-Raudoniai, Baltrimų k., 3,7 km., kairės pusės lauke, 10 m. atstumu nuo kelio pietvakarinės pusės kryptimi stebimas automobilis Opel Zefyra-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis orientuotas pietvakarinės pusės kryptimi. Automobilio kėbulas stebimas apsnigęs, sugadinimo požymių nėra (11-20 b. l.); 4) Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašas, kurio duomenimis, A. S. 2021 m. gruodžio 24 d. 21 val. 10 min. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, o 21 val. 36 min., nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (31-32, 33 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis A. S. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui pateiktas kaltinamojo tėvo V. S. prašymas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį V. S. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėja teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo tėvo V. S. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra, dėl šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Analogiškos nuostatos suformuotos ir teismų praktikoje, pagal kurią pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai. V. S. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltinamąjį (sūnų A. S.) jo atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad mano, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, yra įsitikinęs, kad jo sūnus ateityje nedarys nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas V. S. patvirtino, kad jo sūnus A. S. nelinkęs nusikalsti, alkoholį vartoja retai, jo santykiai su sūnumi yra geri. Nurodė, kad sūnui galės daryti teigiamą įtaką savo asmeniniu teigiamu pavyzdžiu. Teisiamojo posėdžio metu V. S. išreiškė neigiamą vertinimą dėl sūnaus A. S. padaryto poelgio. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. S. supranta kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tačiau teikia savo asmeninį užtikrinimą, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristikos (107 b. l.) matyti, kad V. S. atžvilgiu nusiskundimų negauta. V. S. yra neteistas (110 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baustas du kartus administracine tvarka už mažai pavojingas veikas (112-113 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus V. S. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teisiamojo posėdžio metu V. S., kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, kad V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad kaltinamojo tėvas V. S. gali būti laiduotojas.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. S. yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio gailėjosi, žala nepadaryta.

Dėl ketvirtosios būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka iš viso yra du kartus (74-76 b. l.). Kitų neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Asmuo jau ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, teisminio nagrinėjimo metu paaiškino esmines įvykio aplinkybes, nurodė, kad padarė atitinkamas išvadas. Kaltinamojo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo tėvo V. S. ir paties kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų.

Esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikytinas BK 40 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. S. atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nustatyta, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo ir asmenų saugumui, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas šiuo nuosprendžiu atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), taigi jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nėra skiriama bausmė ir jis neturės teistumo), kaltinamasis A. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be to, nustatomas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus – vieneri metai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, siekiant jo pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 3 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu –, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs (vidutinis neblaivumo laipsnis (1,79 promilės)), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nepadaryta), motyvus ir tikslus, tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

Dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskyrimo

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

A. S. vairavo jo tėvui V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taigi jis tiesiogiai panaudojo šią transporto priemonę, darydamas nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Automobilis priklauso V. S., todėl iš A. S. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainų Lietuvoje duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio OPEL Zafira 2.0 DTI, 2001 metų laidos, variklio darbinio tūrio 1995 cm³ 74 kw variklio galios, kaina su PVM 1200 eurų (50 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. S. skirtinas turto 1200,00 Eur vertės konfiskavimas. Įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu kaltinamasis oficialiai niekur nedirba, gyvena kartu su tėvais, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera), nustatytinas 1 metų terminas nuosprendžio daliai dėl turto vertės konfiskavimo įvykdyti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (98-100 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kompaktinė plokštelė su įvykio vietoje policijos pareigūnų kameromis darytais įrašais (voke) (b. l. 60) paliekama saugoti byloje.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), A. S. laiduotoju ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. S. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Paskirti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 27 d.

Konfiskuoti, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš A. S., automobilio OPEL ZAFIRA-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurus), nustatant 1 (vienerių) metų terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

Kompaktinę plokštelę su įvykio vietoje policijos pareigūnų kameromis darytais įrašais (voke) (b. l. 60), palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“ Taip pat išaiškinti BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ bei BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.