Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1-31-768/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: 1-31-768/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35705-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Donatas Jatužis
Kaltinamasis: O. G., M. K.
Civilinis ieškovas: I. B., A. K.
Nukentėjusysis: I. B., A. K.
Advokatai: Žygimantas Rutkauskas, Aušra Levinienė, Vytautas Kupcikevičius

Kategorijos

1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-31-768/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35705-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6. 1.1.8.5. 1.1.8.7.13. 1.1.8.13. 1.1.6.3. 1.1.9.8. 1.2.14.1.1. 2.3.6.4.5. 2.3.6.4.6. 1.2.4.1.2.8. 1.2.26.2. 2.3.6.4.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Donatui Jatužiui,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,kaltinamiesiems O. G., M. K.,gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui ir Arvydui Peneliui,nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams I. B., A. K.,nukentėjusiojo I. B. atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiojo A. K. atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, teistas:

1. Panevėžio apygardos teismo 2019-01-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-01-23 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2019-01-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 70 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta;

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-20 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-03-09 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-20 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas visas bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-20 nuosprendį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022-01-05 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir O. G. pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 284 straipsnį,

M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tyčia, vieną kartą šovė iš tyrimo metu nenustatyto šaunamojo ginklo į nukentėjusįjį I. B., taip padarydamas nukentėjusiajam šautinę kiaurinę žaizdą priekinės pilvo sienos kairiame viduriniame šone su plonosios žarnos dalies ir jos pasaito pažeidimais, taip veikdamas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. B. sveikatą bei tokiu savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

O. G. 2020 m. gruodžio 14 d. apie 07.46 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. K. bei pasitelkę tarpininką A. V., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jo t. y. O. G. vairuojamu automobiliu „Chrysler 300 M”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur pats liko stebėti aplinką automobilyje, A. V. liko stovėti lauke prie įėjimo į namą durų, o tuo metu M. K. pro nerakintas duris pateko į patalpą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą už 4 792 eurus: 7 vnt. albumų (42 Eur vertės) kartu su albumuose buvusiais įvairių pasaulio valstybių ir šalių įvairiomis monetomis, popieriniais piniginiais ženklais, obligacijomis, loterijos bilietais, akcijomis, paskolos lakštu, paskolos lakšto kuponu su šaknele, čekiais, talonais prekėms (4 690 Eur vertės) ir 3 vnt. medalių apdovanojimų, skirtų J. P. (60 Eur vertės).

M. K. 2020 m. gruodžio 14 d. apie 07.46 val., veikdama bendrininkų grupe su O. G. bei pasitelkę tarpininką A. V., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, O. G. vairuojamu automobiliu „Chrysler 300 M”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie (duomenys neskelbtini),, kur O. G. liko stebėti aplinką automobilyje, A. V. liko stovėti lauke prie įėjimo į namą durų, o tuo metu ji – M. K., pro nerakintas duris patekusi į patalpą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį turtą už 4 792 eurus: 7 vnt. albumų (42 Eur vertės) kartu su albumuose buvusiais įvairių pasaulio valstybių ir šalių įvairiomis monetomis, popieriniais piniginiais ženklais, obligacijomis, loterijos bilietais, akcijomis, paskolos lakštu, paskolos lakšto kuponu su šaknele, čekiais, talonais prekėms (4 690 Eur vertės) ir 3 vnt. medalių apdovanojimų, skirtų J. P. (60 Eur vertės).

Sunkus I. B. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas

Kaltinamasis O. G. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną paskambino tėvui ir pasakė, kad atveš maisto. Nupirko parduotuvėje „Maxima“, nuvežė. Išvažiuojant sustojo prie išvažiavimo į gatvę. Tuomet pro šalį einantiems žmonėms sušuko „Mariau“. Jiems atsisukus suprato, kad apsipažino. Tada prie jų automobilio priėjo vienas iš jaunuolių ir spyrė į automobilį. Įvyko apsistumdymas, tada šūvis. Po šūvio jis sėdo į automobilio galinę keleivio vietą už priekinės keleivio vietos, o D. sėdo į priekinę keleivio vietą. Neatsimena, kur tiksliai sėdėjo prieš šūvį, gali būti, kad priekinėje keleivio vietoje. Įvykio metu buvo be kepuraitės. Jo atmintis sutrikusi, nes yra patyręs du insultus, nustatyta išsėtinė sklerozė, todėl daug ko neprisimena. Tiksliai neprisimena, kas ir kur sėdėjo automobilyje išvažiuojant iš tėvuko, nes praėjo daug laiko. Automobilį vairavo brolis. Ar įvykio metu dėvėjo veido apsauginę kaukę, jis nepamena. Kuris šovė, nematė. Nežino, kodėl D. sako, kad jis visą laiką sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Negali atsakyti, kodėl jo brolis teigė taip pat, kaip D.. Jis pamena, kad kalbėjo su liudytoju M. B., kad apsistumdė su I. B.. Liudytojas M. B. apsistumdymo metu juos išskyrė. Užfiksuoti telefoniniai pokalbiai yra jo ir brolio. Pokalbių metu jis (O. G.) atlikinėjo arešto bausmę, todėl broliui aiškino, kad nebijotų atvažiuoti į Šiaulių tardymo izoliatorių, o D. jam turėjo paaiškinti dėl pinigų pervedimo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. G., apklausiamas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad 2020-09-05 važinėjosi su broliu D. ir draugu D. K.. Buvo nuvažiavę į prekybos centrą „Maxima“, vėliau pas tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas tėvą buvo nuėję visi kartu. Išvažiuojant iš tėvo, netoli įsukimo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kažkuris iš vaikinų pro langą pašaukė kažkokį vaikiną. Kaip jie tą dieną buvo apsirengę, jis nepamena, nepamena ir to, kurioje automobilio vietoje sėdėjo jis, kurioje sėdėjo D., tik pamena, kad vairavo brolis D.. Įvykus konfliktui visi išlipo iš automobilio, jis atsistojo šalia priekinio keleivio automobilio dalies, brolis ir D. stovėjo jo dešinėje, kuris iš jų arčiau, nepamena. Po kelių sekundžių išgirdo šūvį iš dešinės. Tada sėdo į automobilį ir išvažiavo. Važiuojant brolis pripažino, kad netyčia iššovė jis. Į Šiaulių tardymo izoliatorių 2020-09-15 ar 16 dienomis jį atvežė brolio D. draugas Valdas ir D. K. (t. 10, b. l. 76–75).

Nukentėjusysis I. B. parodė, kad apie įvykį mažai ką prisimena. Atsimena duslų garsą, skausmą. Konflikto prieš šūvį nepamenantis. Paprastai alkoholio nevartoja, sportuoja, tačiau tą dieną vartojo alkoholio miesto šventėje. Po jam atliktos operacijos, praėjus trims dienoms, draugas M. B. telefonu pasakojo apie įvykį. Jie nepažinojo nė vieno, dalyvavusio įvykyje. M. B. papasakojo, kad jiems einant kiti vaikinai prie jų „prisikabino“. Kai nepažįstamųjų paklausė, kas jiems nepatinka, prasidėjo susistumdymai, kilo konfliktas. M. B. juos išskyrė, jie norėjo nueiti, bet tada vienas vaikinas išlipo iš automobilio ir šovė.

Teikia civilinį ieškinį 1604 eurų turtinei žalai ir 12 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kas sudaro turtinę žalą, nurodė ieškinyje. Neturtinę žalą įvertino pagal tai, kad jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ligoninėje išbuvo 11 parų, atliktos viena po kitos dvi operacijos. Prarado darbą, nes du mėnesius nedirbo, be to, gydytojai pasakė, kad jis statybose dirbti nebegalės. Iki šiol kartojasi skausmai, dėl to turi vartoti vaistus. Po sužalojimo nebegali dirbti fizinio darbo, sportuoti, nes sunkiau nešdamas patiria skausmus. Skausmus sukelia atsiradusios judančios ataugos. Skaudėjo pooperaciniu laikotarpiu. Be to, liko svetimkūnis, todėl reikės dar vienos operacijos, kad jį išimtų. Po įvykio buvo sunku psichologiškai, suprastėjo atmintis, sapnuodavo košmarus. Tiek sportuoti, kiek sportuodavo iki įvykio, jau nebegalės, šiuo metu gali tik lengvai mankštintis. Norėjo dirbti baldų įmonėje, tačiau gydytojai neleido.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad I. B. kūne nustatyta viena šautinė kiaurinė žaizda priekinės pilvo sienos kairiame viduriniame šone su plonosios žarnos dalies ir jos pasaito pažeidimais. Sužalojimai padaryti iki hospitalizavimo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. I. B. kūne nustatyta viena šautinė kiaurinė įėjimo žaizda pilvo sienoje. Pagal šautinės įėjimo žaizdos lokalizaciją ir kulkos lokalizaciją kūne (dešinėje klubinėje srityje) šautinio sužalojimo kanalo kryptis yra iš priekio užpakalin, iš kairės į dešinę ir žemyn. Nustatytų sužalojimų lokalizacija, kanalo kryptis ir pan. nerodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklų 6.6.11 punktu, I. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam nustatytas vienas šautinis sužalojimas. Jo kraujyje nustatyta mažiausiai 1,95 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. B. kūne operacijos metu svetimkūnis nerastas. I. B. radiologiškai nustatytas apie 7x10 mm dydžio svetimkūnis, panašus į kulką, dešinėje klubinėje srityje (klubinkaulio aukštyje) (t. 2, b. l. 55–56).

Liudytojas D. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. su broliu O. ir D. K. važiavo jo automobiliu „Ford Mondeo“. Vairavo jis, D. sėdėjo šone, o brolis gale. Važiavo iki tėvo, nes brolis turėjo nuvežti maisto. Išvažinėjant iš kiemo, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), D. paprašė sustoti. D. vardu pašaukė kažkokį vaikiną. Jie ėjo dviese, vaiko nepastebėjo. Tačiau D. apsipažino, todėl to vaikino atsiprašė. Tada vienas iš vaikinų pradėjo spardyti mašiną. Smūgių buvo keletas. Smūgiavo į stiklą, į šonines dureles. D. tuo metu užsidarė langą, o jis išlipo iš mašinos. Rankinėje turėjo pistoletą, todėl norėjo pagąsdinti, kad nueitų. Matė, kad žmogus girtas, akys baltos. Negalėjo žinoti, ko iš jo tikėtis, nes tas žmogus pasirodė neprognozuojamas. Norėjo šauti į orą. Ranką buvo iškėlęs į viršų ir sukdamasis į automobilį, kuris riedėjo, netyčia iššovė net nesitaikydamas. Šūvio metu buvo ties automobilio bagažine. Matė nubėgantį jaunuolį. Nesupratęs, kas įvyko, greitai įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tuo metu brolis sėdėjo automobilio galinėje keleivio vietoje. Ar D. buvo spėjęs išlipti iš automobilio, nepamena. Kur šūvio metu buvo brolis, kur buvo D., neprisimena. O., greičiausia, sėdėjo automobilyje, abejoja, ar jis apskritai buvo išlipęs. Kai po šūvio jis įsėdo į automobilį, kiti jau sėdėjo automobilyje. Viskas vyko labai greitai, nes jie buvo puolami. Šūvio metu tie asmenys nuo jo buvo per kelis metrus, gal 2 ar 3 metrus. Aplinkui kitų žmonių nebuvo. Ginklą prieš kelias dienas buvo radęs namo Vilniaus g. kieme prie šiukšlių konteinerio. Paėmė, kad vaikai nepasinaudotų, tačiau policijai apie rastą ginklą nepranešė. Nežino, ar ginklas buvo užtaisytas. Buvo įdėtas vienas ar du šoviniai. Gaidukas nebuvo atlaužtas. Po įvykio nuvažiavo iki muilo fabriko aikštelės ir ten palikę automobilį išsiskirstė. Automobilį pardavė po savaitės ar dviejų, nes neturėjo pinigų. Į policiją dėl apgadinto automobilio ir dėl to, kad patys buvo užpulti, nesikreipė. Kad niekas nepasinaudotų ginklu, ginklą sudaužė akmeniu ir įmetė į pravažiuojančio krovininio automobilio priekabą.

Liudytojas D. K. parodė, kad O. G. ir D. G. yra jo draugai. Įvykio aplinkybių nepamena, nes praėjo metai laiko. Įvykio dieną kartu važiavo automobiliu. Automobilyje sėdėjo keleivio priekinėje vietoje. Pamena, kad praeinantiems jaunuoliams, kuriuos supainiojo su pažįstamu, sušuko „J., J.“. Vaiko šalia jų nebuvo. Kad apsiriko, suprato tuomet, kai jaunuoliai atsisuko. Tada kažkuris iš tų dviejų vaikinų trenkė į automobilio priekinį langą. Jis dar sėdėjo automobilyje ir kaip tik uždarinėjo langą. Išlipęs iš automobilio priėjo prie to kito jaunuolio, ne prie to, kuris trenkė. Nepamena, ką pasakė, gal sudavė, neprisimena. Kai jis išlipo iš automobilio, tas kuris trenkė, jau buvo atsitraukęs. Tuomet išgirdo šūvį. Kas į ką šovė, nežino. Vairavo automobilį D.. O. sėdėjo automobilio gale. Abu broliai buvo už jo. Sėdo į automobilį, atgal į tą pačią keleivio vietą. Po šūvio išvažiavo. Automobilyje nesikalbėjo. Anksčiau buvo matęs ginklą pas D.. Tai buvo juodas revolveris. Konflikto ir šūvio metu automobilis stovėjo. Kai po šūvio įsėdo į automobilį, pradėjo važiuoti.

Iš D. K. liudytojo apklausos protokolo, surašyto LR BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio 3 dalies numatytais pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalyje 7 punkte, galimai padarymo matyti, kad 2020 metų rugsėjo 5 d., pavakary, tiksliai laiko nepamena, kartu su draugais O. G. ir D. G., D. G. vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. numerio ženklų nepamena, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie dvylikaaukščio namo, kur gyvena jų tėvas. Kam priklauso automobilis „Ford Mondeo“, jis nežino, bet maždaug apie tris mėnesius matė juo važinėjančius tiek D., tiek O. G.. Automobilyje jis sėdėjo šalia D. G., priekinėje keleivio pusėje, o O. G. ant galinės sėdynės. Prie tėvo namų iš automobilio išlipo jis su O.. D. liko automobilyje. Nuėjo iki O. tėvo buto. Bute O. pakalbėjo su tėvu, ir jie išėjo. Sugrįžo į automobilį ir susėdę išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Pamatė priešais automobilį einančią minią žmonių. Žmones pareidinėjo gatvelę link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Vienas iš ten ėjusių vaikinų jam pasirodė lyg yra jo pažįstamas, vardu J. Jis (D. K.), pravėręs automobilio priekinių durelių langą, tą vaikiną pašaukė vardu „J., J.“. Tas vaikinas buvo ne vienas, o ėjo su kitu vaikinu. Tas pirmasis vaikinas, kuris dėvėjo pilkos spalvos sportinio tipo drabužius, atsisuko ir pradėjo eiti link automobilio, tai yra tos pusės, kur jis sėdėjo. To vaikino draugas taip pat ėjo iš paskos, tik kažkiek nuo to vaikino atsilikdamas. Artėjant tam vaikinui jis (D. K.) suprato, kad apsiriko, tai yra apsipažino. Tada tam vaikinui pasakė „atsiprašau, apsipažinau“ ar „susimaišiau“, kažką panašaus. Kadangi tas vaikinas jau buvo prie jo, tai jis (D. K.), dar kartą uždarinėdamas langą tam vaikinui pasakė, kad atsiprašo, nes apsipažino ar susimaišė. Tuo metu jie buvo sustoję netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilio variklis buvo įjungtas. Tada pamatė, kaip prie automobilio priėjęs to vaikino draugas, dešinės rankos kumščiu smūgiavo į jo pusę, tai yra į jį (D. K.), sėdintį priekinėje keleivio sėdynėje. Kadangi jis jau buvau uždaręs automobilio durelių langą, tai rankos kumščiu tas vaikinas pataikė į to paties lango stiklą. Po smūgio tas vaikinas pradėjo eiti link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis (D. K.) supyko ir išlipęs iš automobilio prie netoliese esančio pastato kampo pasigavo tą vaikiną, kurį sumaišė su savo draugu J. Kaire ranka jam sugriebė už dešinio peties ir pasakė kažką necenzūrinio. Vaikinas bandė užglaistyti konfliktą, sakydamas, kad viskas čia gerai ir kad neva čia nieko nebuvo. Tada jis (D. K.) išgirdo sprogimą, panašų į petardos. Garsas sklido jam iš nugaros, kur stovėjo automobilis. Pamatė, kaip tas vaikinas, kuris smūgiavo į automobilio durelių stiklą, susilenkė ir susigriebė už pilvo. Tas vaikinas nuo jo ir savo draugo buvo apie 2–3 metrus link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Tada jis (D. K.) pasisuko į galą ir pamatė iš automobilio išlipusius brolius O. ir D.. O. stovėjo iš dešinės automobilio pusės, arčiau automobilio galo, o D. stovėjo dešinėje automobilio pusėje, ties priekiniu automobiliu sparnu. Išgirdo, kaip D. suriko „greičiau vartom iš čia“. Jis greit apsisuko ir paspartinęs žingsnį pasileido link automobilio. Įsėdo. Automobilis nevažiavo, tačiau variklis buvo įjungtas. D. greit paspaudė padalą ir jie išvažiavo iš tos gatvelės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasuko link (duomenys neskelbtini). Automobilyje tarp jų įvyko ginčas, tačiau tuo momentu jam O. ir D. nieko neaiškino. Jis bandė išsiaiškinti, bet jie jam nieko neaiškino. Atvažiavo prie O. namų. Jis iš automobilio išlipo ir nuėjo link namų. Kur nuvažiavo D. su O., nežino, jų nieko neklausė. Tik po kurio laiko, tiksliai laiko pasakyti negali, nes nepamena, iš D. elgesio, kalbos ir bendravimo su juo suprato, kad šovė D. iš savo turėto šratinio ginklo. Sakė, kad norėjo pagąsdinti, tačiau ginklas netyčia iššovė. Kur D. laikė ginklą, jis nežino. Pamena, kad abu broliai turėjo po vyrišką rankinę. O. rankinę buvo persimetęs per petį, o D. ją laikė automobilyje. Prieš metus laiko matė, kad D. turi kažkokį ginklą. Ginklas buvo su būgneliu, jame matė pilną būgnelį šovinių. Iš kur jis gavo ginklą, nežino. Taip pat parodė, kad šioje situacijoje nebuvo būtina naudoti ginklą, siekiant išvengti konfliktinės situacijos, nes jokios ypatingos konfliktinės situacijos nebuvo (t. 8, b. l. 138–141).

Liudytojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota automobilio ir asmenų išsidėstymas įvykio metu (t. 8, b. l. 143–158).

Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d., pasiėmęs vaiką iš žaidimų aikštelės, esančios prekybos centro (duomenys neskelbtini) kieme, vedė į namus ir susitiko draugą I.. Kadangi vaikas norėjo ledų, ėjo visi kartu į parduotuvę. Prie kelkraščio stovėjo automobilis. Ar automobilio variklis veikė, nepamena. Praėjus pro automobilį, vyrukai, sėdėję automobilyje, jiems kažką negražiai pasakė. Automobilio priekinis keleivio pusės langas buvo atidarytas ir būtent tas vyrukas kažką negražiai pasakė, t. y. kreipėsi agresyviai. Suprato, kad gali kilti konfliktas. Norėdamas išvengti konflikto, nes ėjo su vaiku, paklausė, ar tai jiems kažką sakė. Tada šviesus jaunuolis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, pažiūrėjo į juos ir pasakė, kad ne tie, kad apsipažino. Tą vakarą buvo išgėręs, todėl veidų neatsimena, tik žino, kad vaikinas šviesiais plaukais, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, po to stumdėsi su I.. Būtų viskas taip ir pasibaigę, bet jam einant link vaiko, draugas I. surėkė (paklausė) „kas yra?“. Gal I. sureagavo į prieš tai pasakytus negražius žodžius. Tada iš automobilio išlipo trys vaikinai. I. apsistumdė su tuo minėtu šviesiu vyruku. Kitas stovėjo ties vairuotojo durelėmis, trečias ties automobilio galine dalimi. Ar I. trenkė į automobilio stiklą, ar spyrė į dureles, nematė. Jis I. ir tą vyruką išskyrė ir jam besisukant eiti link parduotuvės, tamsus, tamsių plaukų vyrukas, išlipęs iš keleivio galinės vairuotojo pusės vietos, išsitraukė ginklą ir nežiūrėdamas bei konkrečiai nesitaikydamas, tiesiog nukreipęs ginklą jų kryptimi, šovė. Jis galėjo nušauti jo sūnų ir jį. Šaudamas stovėjo automobilio šone, buvo apie 7–8 metrus iki I. Šūvio metu nukentėjusysis šaunančiajam buvo iš dešinės, jis iš kairės, tarp jų buvo jo vaikas. Kaip vaikinas ištraukė ginklą, nematė, tačiau išgirdęs šūvio garsą, pamatė dūmus. Viskas vyko labai greitai. Ką tie vaikinai darė po šūvio, jis nebematė, nes žiūrėjo, ar nesužeistas vaikas. I. nubėgo slėptis už kitų automobilių. Kai I. pakėlė marškinius, pamatė, kad stipriai kraujuoja. Tada jis, nubėgęs prie prekybos centro, paprašė, kad kviestų pagalbą.

Atsakydamas į klausimus liudytojas M. B. parodė į kaltinamąjį O. G., kuris yra šviesių plaukų, ir paaiškino, kad O. G. nešovė, kad šovė asmuo tamsiais plaukais, kuris išlipo iš galinės keleivio vietos. Pagal drabužius jis tų vaikinų nelabai galėtų atpažinti, nes neatskiria tamsiai pilkos nuo šviesiai pilkos spalvų. Jis net automobilio spalvos negali apibūdinti. Šviesą nuo tamsos atskiria, skiria spalvas, tik yra sutrikęs atspalvių matymas. Pirmos apklausos metu nurodė, kad neįsidėmėjo vaikinų bruožų, tačiau gali būti, kad būtų atpažinęs, jeigu būtų darę akistatą. Jam įstrigo tai, kad du vaikinai buvo tamsių plaukų, vienas šviesių plaukų. Vairuotojas nešovė. Šovė keleivis, tas kuris sėdėjo už vairuotojo. Šviesus asmuo tikrai nesėdėjo automobilio gale. Šviesus susistumdė su nukentėjusiuoju I., jis sėdėjo vairuotojo pusėje. O asmuo, tvirtinantis, kad sėdėjo priekyje, meluoja. Šovė kažkuris iš tamsių. Vairuotojas nešovė. Taip išeina, kad šovė D. K..

Liudytojui M. B. papildomo teisiamojo posėdžio metu parodžius prekybos centro (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo įrašą, jis parodė, kad vaizdo įraše mato, kaip į aikštelę atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo šviesus asmuo, dėvintis pilkos spalvos marškinėlius, juodą ar mėlyną kepuraitę, tamsias kelnes. Iš automobilio priekinės keleivio vietos išlipo aukštas asmuo, dėvintis šviesią kepuraitę. Asmuo dėvintis juodą kepuraitę buvo kaltinamasis. Įvykio metu automobilyje jis sėdėjo be kepurės. Nedėvėdamas kepuraitės kaltinamasis apsistumdė su I. B.. Po praeito posėdžio išėjęs iš teismo salės prisiminė, kuris iš vaikinų, kurioje tiksliai automobilio vietoje sėdėjo, kuris iš vaikinų juos užkalbino, kuris vairavo ir kuris šovė. Tikrai gali patvirtinti, kad šovė tas, kurį praeito posėdžio metu į teismo salę atvedė policijos pareigūnai (buvo atvestas D. K.). Tuo įsitikinęs. Su automobilį vairavusiu vaikinu vietomis jie nepasikeitė. Ar šaulys dėvėjo kepuraitę, tiksliai neprisimena. Tvirtina, kad šovė aukštesnis, tamsiais plaukais, o šviesus (kaltinamasis) juos užkalbino pro automobilio atidarytą langą. Jis su kaltinamuoju kalbėjo ir kaltinamasis tikrai nešovė. Būtent tas aukštas, išlipęs iš automobilio galinės keleivio vietos, pabėgo toliau į šoną ir šovė, o kaltinamasis, išlipęs iš priekinės keleivio vietos, apsistumdė su I. B.. Veido kaukių nė vienas nedėvėjo. Jam atmintyje įstrigo, kaip jie sėdėjo, kaip jie išlipo, kaip apsistumdė, kaip šovė. Šūvis įvyko nuo automobilio bagažinės pusės. Vertinant vaizdo įrašą gali teigti, kad iki įvykio, kažkuriuo metu, jie automobilyje persėdo į kitas vietas.

Liudytojo M. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole nurodyta, kad jis patvirtina savo parodymus, tačiau papildomai parodė, kad vaikinas, kuris šovė, paėjo kelis metrus už automobilio, kad šautų ne per automobilį, o vairuotojas, kaip išlipo iš automobilio, taip ir stovėjo. Tas, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo su šviesiu „Adidas“ treningu, šviesių plaukų. Tamsių plaukų vaikinas sėdėjo gale ir prie vairo. Tų asmenų jis neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 147–149).

Liudytojo M. B. apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokoluose užfiksuota:

2020-09-05 apklausos metu užfiksuota, kad šovė vyriškis, išlipęs iš automobilio galinės sėdėjimo vietos. Kiek pamena, vyriškis vilkėjo treningus, tačiau kokios tiksliai spalvos, nepamena, lyg ir pilkos (t. 2, b. l. 114–116);

2020-09-10 apklausos metu užfiksuota, kad tas vaikinas, kuris sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdinėje, dėvėjo „Adidas“ firmos džemperį. Spalvos nurodyti negali, nes sutrikęs spalvų matymas. Vaikinas buvo šviesių, ne visiškai trumpų plaukų, kažkiek ilgesnių (t. 2, b. l. 119–120).

Liudytojo M. B.parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas automobilio ir asmenų išsidėstymas įvykio metu (t. 2, b. l. 123–134).

Liudytojas T. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto gimtadienio šventės metu prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės esančioje aikštelėje su draugu V. valgė automobilyje ir pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ateinančius du vyrus. Vienas eidamas nugriuvo, o kitas pasakė, kad pašovė, todėl jis supratęs, kad reikia kviesti pagalbą, paskambino bendrajam pagalbos centrui. Įvykio nematė, nieko vyrų neklausinėjo. Ar kartu su jais buvo mažamečių vaikų, nepamena, bet jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kartu su jais buvo vaikas, reiškia taip ir buvo, nes tada įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytojas M. C. parodė, kad aptariamo įvykio dieną ėjo keturiese nuo parko pusės link prekybos centro (duomenys neskelbtini). Išgirdo šūvį. Taip pat matė nuvažiuojantį automobilį, važiuojantį link Smėlynės gatvės, tačiau automobilio gerai neįžiūrėjo, nes jie buvo toliau nuo gatvės. Vietos, kurioje stovėjo automobilis, taip pat nematė, nes užstojo stadiono kampas. Priėjus prie bankomato pamatė gulintį ir kraujuojantį I. B.. Ten buvę žmonės pasakė, kad įvyko ginčas, tada buvo šūvis. Niekas nieko nesuvokė. Kartu buvo I. B. draugas su vaiku, todėl visiems rūpėjo vaikas, visi buvo išsigandę. Jis apie įvykį pranešė policijai. Vėliau apklausos metu nurodė, kad šūvį atliko automobilio keleivis, sėdėjęs automobilio gale, nes taip jam papasakojo I. B. draugas, buvęs kartu. Kiek žmonių buvo automobilyje, jam nepasakė.

Liudytojas S. R. parodė, kad gavus pranešimą, kad pašautas žmogus prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kartu su kolega atvyko į įvykio vietą. Įvykio vietos vaizdas buvo nufilmuotas „Body“ kamera ir po darbo patalpintas į sistemą. Kiek pamena, įvykio vietoje rado gulintį asmenį. Prie jo buvo dar trys ar keturi žmonės. Ką jie sakė, neprisimena, tik pamena, kad minėjo, jog buvo konfliktas, kad šovė ar iš automobilio, ar išlipus iš automobilio. Dar sakė, kad automobilyje buvo trys ar keturi asmenys, kad šovė keleivis.

Iš liudytojo S. R. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo matyti, kad 2020-09-05 dirbant ekipaže „1909” kartu su Panevėžio AVPK Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiuoju patruliu G. R., apie 20.20 val. iš Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo šauta į vyriškį, kuris buvo sužalotas į pilvą, pranešimo metu vyriškis buvo sąmoningas. Įvykio pranešėjas buvo praeivis, kurio anketinių duomenų nepamena. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo ant šaligatvio šalia (duomenys neskelbtini) skyriaus pastato gulintį jauno amžiaus vyriškį su šautine žaizda pilvo srityje. Sužalotas vyriškis buvo I. B.. Bandant kalbinti nukentėjusį asmenį, jis įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. Dėl skausmo sunkiai orientavosi, buvo visas išbalęs. Šalia vyriškio buvo trys asmenys, kaip vėliau nustatyta: M. C., L. K. ir M. B.. Iš pokalbio jis suprato, kad M. B. buvo sužaloto asmens draugas, o kiti – pažįstami, kurie ėjo į namus iš (duomenys neskelbtini) miesto šventės. Pokalbio metu M. B. paaiškino, kad jis ėjo kartu su nukentėjusiuoju I. B.. Prie (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimo stovėjo automobilis. Automobilio markės ir spalvos M. B. įvardyti negalėjo. Automobilyje buvo vaikinai, kurių požymių taip pat įvardyti negalėjo. Praeinant pro automobilį jo draugas I. B. lyg koja spyrė į minėtą automobilį, dėl ko iš automobilio išlipęs vienas iš vaikinų, šovė į I. B.. Po įvykio vaikinai įsėdo atgal į automobilį ir (duomenys neskelbtini) gatve nuvažiavo link Smėlynės gatvės. Buvo gauta pirminė informacija, kad nusikaltimo padaryme galimai dalyvavę asmenys buvo su automobiliu „Audi A6“ sedanu, tačiau ši informacija nepasitvirtino. Vėliau sužinojo, kad asmenys, dalyvavę šio nusikaltimo padaryme, buvo atvažiavę automobiliu „Ford Mondeo“, žalios spalvos, valstybinių numerių nepamena (t. 2, b. l. 190).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, gautas iš UAB (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas sužalotas I. B., policijos pareigūnų pokalbis su liudytojais. Vaizdas fiksuojamas tamsiu paros metu. Ant šaligatvio matyti gulintis vyriškis, kuris dėvi tamsios spalvos drabužius ir, kaip tyrimo metu nustatyta, yra I. B.. Šalia I. B. ant vieno kelio klupi mergina, kuri dėvi rausvos spalvos kelnes, šviesios spalvos džemperį, sportinius batelius ir, kaip tyrimo metu nustatyta, tai – L. K.. Mergina savo abiem rankomis yra uždengusi I. B. kairįjį šoną. Ant jos rankų matyti raudonos spalvos dėmės. I. B. galvą prilaiko kitas vaikinas, kuris dėvi pilkos spalvos sportinius drabužius, ant galvos užsidėjęs sportinio treningo kapišoną ir, kaip tyrimo metu nustatyta, tai – M. B.. Vaizdo kamera užfiksuoja stovintį vaikiną, kuris dėvi mėlynos spalvos drabužius ir, kaip tyrimo metu nustatyta, yra M. C.. Policijos pareigūnų su M. C. pokalbio metu, M. C. nurodo, kad šūvį atliko automobilio keleivis (t. 1, b. l. 176–182).

Liudytojas G. R. parodė, kad aplinkybes apie įvykį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) prisimena sunkiai. Į įvykio vietą atvyko kartu su S. R.. Žmonės sakė, kad kažkokie asmenys pasišalino automobiliu. Kažkas minėjo, kad įvyko konfliktas, tada šūvis. Visas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime.

Liudytojas S. L. parodė, kad automobilį „Ford Mondeo“ buvo paskolinęs pažįstamam D. G. apytiksliai prieš dvejus metus. Automobilis taip ir liko D. G. žinioje, nes jis pats nusipirko kitą automobilį. Su D. G. buvo kalba, kad jam reiktų automobilį persirašyti savo vardu, bet taip ir nespėjo sutvarkyti dokumentų. D. G. taip pat minėjo, kad geriau būtų, jeigu automobilis nebūtų jo (S. L.) vardu. Jis minėjo asmens, kurio vardu reiktų perregistruoti automobilį, vardą, bet šiuo metu to vardo nepamenantis. Pagalvojo, kad gal D. G. gavo baudą ar padarė avariją, todėl buvo susitarę susitikti dėl automobilio perrašymo, bet taip ir nesusitiko. Gali būti, kad automobilį reikėjo perrašyti T. S. vardu.

Liudytojas G. B. parodė, kad jam iš Vilniaus paskambino žentas G. V. ir pasakė, kad reikia apžiūrėti automobilį, kurį jis norėjo pirkti, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), prie daugiabučių, automobilio apžiūros laiką. Apžiūrėjus informavo G. V.. Automobilis tiko, todėl buvo nupirktas už 180 Eur. Pagal dokumentus automobilio savininkas buvo kitas asmuo. Kadangi reikėjo draudimo, G. V. patikrino automobilių registrą. Paaiškėjo, kad automobilis ieškomas, todėl pranešė policijai. Automobilį paėmė policija. Pinigų žentui niekas negrąžino.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra šalia (duomenys neskelbtini), pastato, (duomenys neskelbtini). Prie pastato pietinės ir rytinės dalies yra plytelėmis iškloti šaligatviai. Prie pastato rytinės dalies yra išasfaltuotas įvažiavimas į kiemus iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ant įvažiavimo gatvės, 11 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pastato pietrytinio kampo ir 4 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, guli apsauginė kaukė. Kaukė yra medžiaginė, kamufliažinė. Kaukė paimta. Prie (duomenys neskelbtini) pastato pietrytinio kampo, ant šaligatvio, yra pilkos spalvos šratukas, kuris yra paimtas. Prie (duomenys neskelbtini) g. pastato pietinės dalies, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir šaligatvio, yra automobilių stovėjimo aikštelė. Ant šaligatvio, ties (duomenys neskelbtini) pastato pietrytiniu kampu, prie vakarinės įvažiavimo dalies, 8,5 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pietrytinio kampo ir 0,5 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) g, yra matomas transporto priemonės pėdsakas, kuris nufotografuotas. Prie (duomenys neskelbtini) pastato vakarinės dalies, prie pietvakarinio pastato kampo yra Lietuvos pašto kioskas. Ant (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinės dalies, ties (duomenys neskelbtini) pastato pietvakariniu kampu, 9 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pastato pietvakarinio kampo ir 26 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) pastato pietrytinio kampo, yra rausvos spalvos dėmių takelis, kuris veda vakarų kryptimi ir užsisuka šiaurės kryptimi link Lietuvos pašto kiosko. Nuo dviejų rausvos spalvos dėmių, esančių ant (duomenys neskelbtini) gatvės, paimti biologiniai ėminiai (t. 1, b. l. 35–51).

Trasologinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui (fotolentelėje) paveikslėliuose Nr. 20, 21, 22 pateikti užfiksuoti transporto priemonės ridos pėdsakai, rasti 2020-09-06 įvykio vietos apžiūros metu, yra palikti panašaus tipo padangomis, kaip ir ant automobilio priekinės ašies FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios padangos (t. 1, b. l. 69–75).

Lietuvos teismo ekspertizės centro šūvio pėdsakų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant tirti pateikto I. B. džemperio yra pavienių stibio-bario-švino dalelių, kurios priskiriamos šūvio pėdsakams. Ant likusių I. B. drabužių (marškinėlių, sportinių kelinių, kojinių, trumpikių) ir batų šūvio pėdsakų neaptikta (t. 1, b. l. 116–118).

Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinėje balistinėje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad tirti pateiktų I. B. drabužių –džemperio ir marškinėlių pažeidimai yra šautiniai, padaryti šratiniu sviediniu (kulka). Drabužių šautiniai pažeidimai ir kūno sužalojimas, tarpusavyje sutampantys pagal išsidėstymą, yra sviedinio (kulkos) įėjimo anga (vieta), padaryti vienu šūviu. Tikėtina, kad drabužių pažeidimai ir kūno sužalojimas galėjo būti padaryti 5,6 mm kalibro ilgo kraštinio (žiedinio) įskėlimo šovinio kulka. Drabužių pažeidimai buvo padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Tiksliau nustatyti šį šūvio atstumą negalima, kadangi ginklas tirti nepateiktas ir nėra aišku, koks ginklas buvo panaudotas. Šaudant iš trumpavamzdžių graižtvinių šaunamųjų ginklų, šūvio atstumas, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, yra didesnis negu 80–100 cm, matuojant nuo ginklo vamzdžio laibgalio iki kliūties. Šūvio kryptis buvo iš priekio atgal, iš kairės į dešinę ir iš viršaus žemyn, vertinant nukentėjusiojo I. B. kūno, esančio vertikalioje padėtyje, atžvilgiu. Ginklas ir šovusysis asmuo šūvio metu nukentėjusiajam buvo iš priekio, iš kairės pusės ir iš viršaus, jeigu nukentėjusysis buvo vertikalioje padėtyje, ir iš priekio ir kairės pusės, jeigu nukentėjusysis buvo pasilenkęs į priekį ir į kairę pusę. 5,6 mm kalibro ilgi kraštinio (žiedinio) įskėlimo šoviniai yra skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams ir karabinams. Jie gali būti panaudoti ir įvairiems savadarbiams ginklams. Tiksliau pasakyti, kokios rūšies ginklu buvo padarytas kūno sužalojimas, negalima, kadangi turimų objektyvių duomenų nepakanka (t. 1, b. l. 128–132).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro biologinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad:

- ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2020-09-05 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su I. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų I. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 7×10-20;

Žemesnės instancijos teismas

- ant tirti pateiktos apsauginės kaukės, paimtos 2020-09-05 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 3, Nr. 4), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys I. B., S. L.;

- ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 6, su nuoplova nuo alaus skardinės, padaryta 2020-09-16 atliekant daiktų apžiūrą (duomenys neskelbtini), rasta asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su genotipu žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant apsauginės veido kaukės (t. 1, b. l. 83–91).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro biologinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad ant apsauginės veido kaukės, paimtos 2020-09-05 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su O. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų O. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-21;

- ant cigaretės nuorūkos, 2020-09-12 paimtos iš G. B. pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-18;

- ant tampono su nuoplova nuo alaus skardinės, padaryta 2020-09-16 atliekant daiktų apžiūrą (duomenys neskelbtini), rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su O. G. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų O. G. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 4×10-15; (t. 1, b. l. 98–100).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020-09-05 18.32 val. į UAB „Maxima“ adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašas Nr. 94). Iš automobilio galinės keleivio vietos išlipo O. G.. Jis dėvėjo pilkos spalvos marškinėlius, tamsias kelnes, tamsios spalvos kepuraitę su snapeliu, per petį buvo persimetęs vyrišką rankinę. Iš priekinės keleivio vietos išlipo D. K., kuris dėvėjo pilkos spalvos ilgomis rankovėmis marškinėlius, šviesias kelnes, šviesios spalvos vasarinę kepuraitę su snapeliu, ant kaklo pasikabinęs vyrišką rankinę (t. 1, b. l. 191).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad vykdant 2020-09-08 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį dėl D. G. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), užfiksuoti telefoniniai pokalbiai su O. G., kurių metu tariamasi apie automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą ir susitikimą su pirkėju, apie galimai suderintų parodymų davimą apie įvykį, kuomet 2020-09-05 prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas I. B. (t. 6, b. l. 139–147);

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad vykdant 2020-09-29 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį dėl D. K.atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020-10-13 užfiksuotas D. K. ir O. G. pokalbis, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu kalbamasi apie suderintų parodymų davimą dėl įvykio, kuomet 2020-09-05 prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas I. B., kuriuos policijos pareigūnams turėjo duoti D. G. (t. 7, b. l. 78–81).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, iš kurio matyti, kad vykdant 2020-09-08 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį dėl M. B. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020-09-09 užfiksuotas M. B. pokalbis su nenustatytu asmeniu, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu kalbamasi apie 2020-09-05 įvykį prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kai buvo sužalotas I. B., aplinkybes, kurio metu M. B. nurodo, kad vaikinas, šovęs į I. B., išlipo iš automobilio galinės keleivio vietos (t. 6, b. l. 148–152).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kilus konfliktui tarp nukentėjusiojo I. B. ir vieno iš trijų asmenų, buvusių automobilyje, o būtent kaltinamojo O. G., liudytojo D. G. arba liudytojo D. K., vienas iš jų šovė į I. B.. Byloje kilęs ginčas, kuris iš trijų asmenų iš tiesų sužalojo I. B.: ar kaltinamasis O. G., nepripažįstantis kaltės, ar D. K., nurodęs, kad nematė, kuris iš draugų šovė ir sužalojo I. B., ar kaltinamojo brolis D. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino, kad būtent jis šovė į I. B..

Kaip matyti, kaltinamojo O. G. kaltė buvo grindžiama liudytojo M. B. parodymais, o taip pat įvykio vietos apžiūros protokolo, specialistų išvadų, vaizdo įrašų apžiūros protokolų ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenimis.

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad į I. B. šovė asmuo, išlipęs iš automobilio galinės keleivio vietos, kartu buvo kategoriškas teigdamas, kad automobilio vairuotojas, šiuo atveju – D. G., į I. B. nešovė. Taip pat nurodė, kad I. B. pradėjo konfliktą su priekinėje keleivio vietoje sėdėjusiu vaikinu, kurį apibūdino kaip „šviesių plaukų, su šviesiu „Adidas“ treningu. Asmenį, kuris šovė į I. B. ir kuris vairavo automobilį, apibūdino kaip „tamsių plaukų“. Asmenų jis neįsidėmėjo (t. 2, b. l. 147– 149), tačiau 2020-09-05 apklausos metu nurodė, kad šovęs vyriškis, kiek pamena, vilkėjo treningus, tačiau kokios tiksliai spalvos, nepamena, lyg ir pilkos (t. 2, b. l. 114–116). Papildomai apklausiamas 2020-09-10 nurodė, kad vaikinas, kuris sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdinėje, dėvėjo „Adidas“ firmos džemperį, tačiau spalvos nurodyti negali, nes sutrikęs spalvų matymas. Vaikinas buvo šviesių, kažkiek ilgesnių, ne visiškai trumpų plaukų (t. 2, b. l. 119–120).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietoje, ant važiuojamosios dalies, buvo rasta veido apsaugos kaukė, kurią, kaip buvo nustatyta specialisto išvada, dėvėjo O. G.. Veido kaukė rasta vietoje, kuri apytiksliai atitinka vietą, iš kurios galėjo būti šauta į I. B. arba galinio keleivio išlipimo vietą. Be to, vertinant užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp O. G. ir D. K., O. G. ir D. G. įrašų turinį matyti, kad buvo kalbama apie parodymų byloje suderinimą. Būtent šių duomenų pagrindu kaltinamuoju buvo patrauktas O. G..

Taigi šioje byloje kaltinimas I. B. sužalojimu, kaip minėta, pareikštas O. G., kuris įvykio metu galėjo dėvėti tamsius rūbus, juodos spalvos kepuraitę, tačiau pats yra šviesių plaukų. Ir atvirkščiai, D. K. įvykio metu galėjo dėvėti šviesios spalvos kepuraitę, pilkos spalvos marškinėlius, mūvėti šviesias kelnės, tačiau pats yra tamsių plaukų. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu šie asmenys liudytojui M. B. nebuvo pateikti atpažinimui, kas šiuo atveju turi esminės reikšmės vertinant M. B. teisme duotus parodymus, kurie iš esmės papildo jo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus ir leidžia daryti išvadas, kad šioje byloje kaltinimas O. G. pateiktas nepagrįstai.

Kaip matyti iš bylos teisminio nagrinėjimo nuoseklios eigos, pagrindinis šios bylos liudytojas M. B., vienintelis matęs, kuris iš įvykio dalyvių konfliktavo su I. B. ir kuris iš jų atliko šūvį į I. B., ikiteisminio tyrimo metu teigęs, kad asmenų apie kuriuos davė parodymus neatpažintų, bylos nagrinėjimo teisme metu, dviejų skirtingų teismo posėdžių metu nuosekliai ir įtikinamai tvirtino, kad šviesių plaukų vaikinas, koks iš tiesų yra O. G., konfliktavo su I. B., o tamsių plaukų vaikinas, šovęs į I. B., yra D. K.. Būtent tai jis atsiminė, kai teismo posėdžio metu, visi trys įvykio dalyviai buvo teismo posėdžių salėje. Po teismo posėdžio prisiminė dar detaliau, t. y. kuris juos užkalbino, kuris šovė, o kuris vairavo. Jis įsitikinęs tuo, kad šovė būtent tas asmuo, kurį policijos pareigūnai į teismo posėdžių salę atvedė surakintą antrankiais ir kuris yra aukštesnis už kitus du (šiuo atveju D. K.). O. G. veido kaukės radimo vieta, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo įraše matomos O. G. ir D. K. aprangos detalės, atitinkamai tamsūs ir šviesesni rūbai, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, nepaneigia M. B. parodymų bei nesuteikia pagrindo teigti, kad jis nuoširdžiai klysta.

Veido apsaugos kaukės radimo vieta nepatvirtina, kad prieš išlipdamas iš automobilio, galinėje automobilio keleivio vietoje sėdėjo būtent kaltinamasis O. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu teikdamas pirminius paaiškinimus O. G. nurodė, kad prieš šūvį jis stovėjo ties automobilio priekiu, o ne ties automobilio galine dalimi. Jam iš dešinės buvo D. K. ir brolis D. G.. Kur jis (O. G.) konkrečiai sėdėjo automobilyje prieš šūvį, neprisiminė, tačiau teisme duodamas paaiškinimus neatmetė galimybės, kad po šūvio galėjo persėsti į automobilio galą. Iš tiesų, iš „Maximos“ automobilio stovėjimo aikštelės užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad O. G., atvažiavus į prekybos centrą „Maxima“ ir išvažiuojant, sėdėjo automobilio gale. Tačiau ši aplinkybė taip pat savaime nepatvirtina fakto, kad ir vėliau O. G. sėdėjo automobilio gale. Nustatyta, kad „Maxima“ prekybos centre O. G., D. G. ir D. K. lankėsi apie 18.20 val., o įvykio laikas yra apie 20.15 val., t. y. nuo „Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelėje užfiksuoto laiko praėjo beveik dvi valandos, tuo labiau, visi trys prieš pat įvykį buvo nuėję aplankyti O. ir D. G. tėvą, todėl jie prieš pat įvykį automobilyje galėjo sėdėti ir kita tvarka, nei buvo užfiksuota prekybos centro „Maxima“ aikštelėje. Taigi asmenims pasikeitus vietomis, t. y. O. G. persėdus į automobilio priekinę keleivio vietą, o D. K. į galinę keleivio vietą, O. G. veido apsaugos kaukė galėjo likti automobilio gale, o vėliau, D. K. išlipant iš automobilio, iškristi arba iškristi O. G. po šūvio persėdant į automobilio galą.

Aptariant D. K. ir O. G. aprangos detales, dėl kurių, prokuroro tvirtinimu, liudytojas M. B. gali sąžiningai klysti, pastebėtina, kad liudytojas nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad tikslių aprangos detalių nurodyti negali, be to, jis neskiria tam tikrų atspalvių. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas M. B. kiekvienoje apklausoje mini šviesius arba tamsius plaukus, t. y. susistumdymas įvyko su asmeniu šviesiais plaukais, koks yra O. G., o šūvis paleistas asmens tamsiais plaukais, koks yra D. K.. Vienoje apklausoje M. B. netgi patikslino, kad šviesūs plaukai buvo ne visai trumpi, o šiek tiek ilgesni, atitinkantys būtent O. G. plaukus. Be to, nė vienoje iš apklausų M. B. nenurodė, kad nors vienas iš konflikto dalyvių būtų dėvėjęs kokią nors kepuraitę. Vadinasi, liudytojas M. B. asmenis daugiau įsiminė ne pagal aprangos detales, o pagal tam tikrus veido bruožus, nes vos tik juos pamatęs teismo posėdžių salėje neabejodamas nurodė kiekvieno iš jų atliktus veiksmus. Byloje taip pat nėra aiškių duomenų, kokios spalvos rūbus įvykio vietoje dėvėjo minimi asmenys. M. B. kelis kartus nurodė skirtingai, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs asmuo dėvėjo „Adidas“ džemperį, tačiau vieną kartą nurodė, kad džemperis buvo šviesus, kitą kartą, kad nurodyti negali. M. B. manymu, šovusysis dėvėjo lyg ir pilkos spalvos treningą. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad „Maximos“ aikštelėje pilkos spalvos treningu yra užfiksuotas būtent D. K.. Tuo tarpu O. G. dėvėjo pilkos spalvos marškinėlius, trumpomis rankovėmis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad abiem išlipus iš automobilio, jų dėvimų viršutinių rūbų spalva iš esmės nesiskiria. Taigi akivaizdu, kad duomenys dėl aprangos nėra tikslūs. Kita vertus, M. B. iš tiesų gali klysti dėl sutrikusio atspalvių skyrimo, dėl įvykio metu kilusios stresinės situacijos ir neblaivumo.

Teismas atkreipia dėmesį į dar vieną vertinimui svarbią detalę, matomą aptariamame UAB „Maxima“ pateiktame vaizdo įraše. Iš įrašo matyti, kad į prekybos centrą įeinantis O. G. yra persijuosęs vyrišką rankinę. Iš rankinės dydžio galima spręsti, kad joje iš tiesų galėtų tilpti ginklas (revolveris, pistoletas). Tačiau, ar O. G. į prekybos centrą galėjo neštis ginklą, ar rankinės matomas (spėjamas) svoris, nusako jos turinį, galimos tik prielaidos, kuriomis remtis nebūtų teisinio pagrindo. Apie tai, ar D. K. galėjo turėti ginklą, lygiai taip pat gali būti sprendžiama iš to paties vaizdo įrašo. Iš jo matyti, kad ir D. K., išlipdamas iš automobilio, turi pasikabinęs ant kaklo rankinę, kurią išlipęs prilaiko viena ranka, ir šiuo atveju galima teigti, kad D. K. rankinė nėra lengva.

Užfiksuotas 2020-10-13 14.05–14.07 val. telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo O. G. ir jo brolio D. G. (t. 6, b. l. 146–147) nebūtinai reiškia, kad parodymai buvo derinami kaltinamojo O. G. naudai, lygiai taip pat jie galėjo būti derinami ir D. K. naudai. Tai patvirtina užfiksuoto pokalbio turinys, iš kurio matyti, kad O. G. prašo D. G. palaukti D. (K.), kuris ateina ir viską paaiškins, kaip ten kas ir kur. Taip pat buvo užfiksuotas ir O. G. ir D. K. 2020-10-13 14.01–14.04 val. įvykęs telefoninis pokalbis, kurio metu kalbama apie nuėjimą pas D. G., susitvarkymą ir suderinimą. Ir šio pokalbio turinys kategoriškai nepatvirtina, kad buvo siekiama derinti parodymus O. G., o ne D. K. naudai. Be to, iš O. G. ir D. K. pokalbio turinio matyti, kad iki šio užfiksuoto telefoninio pokalbio jie jau buvo susitikę ir ta pačia tema jau kalbėjosi, t. y. jie jau kalbėjo apie parodymų suderinimą.

Taigi vertinant faktą, jog liudytojas M. B. kategoriškai nurodė, kad į I. B. šovė D. K., kaltinamasis O. G. išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Svetimo A. K. turto pagrobimas

Kaltinamoji M. K. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos patėvis. Šiuo metu jie gyvena kartu. Veikos padarymo metu kartu negyveno, nes buvo susipykę. Patėvį buvo sugalvojusi apvogti ankščiau – mėnuo iki vagystės, bet vėliau persigalvojo. Su O. susipažino per buvusį draugą P. B.. Mintis apvogti kilo kartu su P., vėliau kartu su O., kai ji Vilties gatvėje nuomojo butą. Ji pasakė, kad yra monetos. Pradžioje pasiūlė O. pavogti monetas. Vagystę norėjo įvykdyti dėl P. Nors tuo metu su patėviu negyveno, bet patekti į patėvio butą galėjo, nes bute gyveno jos brolis ir mama. Vagystės dienos ryte telefonu kalbėjo su O., susirašė žinutėmis ir O. pas ją atvažiavo. Tada kartu su O. ir A. V., kuris pas ją buvo pasilikęs iš vakaro, nuvažiavo į kaimą. Važiuojant nebuvo jokio pokalbio, tik O. sakė, kad eis ji, nes žino, kur kas yra. O. automobilį paliko toliau nuo namo ir kartu su A. liko laukti automobilyje. Ji įėjo į namą, pažadino miegantį brolį ir pasakė, kad keltųsi į mokyklą. Tada apieškojo kambarį, bet nerado. Parašė O., kad neranda. O. parašė, kad jeigu yra, tai atrasi. Kambaryje, kuriame miega mama, spintelėje rado albumus su monetomis. Suradusi paėmė 6–7 albumus. O. parašė žinutę, kad prie namo ateitų A. paimti albumų. Jam atėjus padavė albumus A. Jis albumus nunešė į automobilį ir jie visi išvažiavo. Grįžusi į automobilį vartė albumus. Juose buvo banknotai ir monetos. Niekas niekam nesakė, ką kuris turi daryti. Iš to, ką rado, paėmė ne viską. O. ją parvežė namo ir išvažiavo pasiėmęs albumus, nes sakė, kad juos parduos. Po dviejų dienų O. jai davė 100 eurų. Girdėjo, kad O. gavo daugiau pinigų. Savo veiką vertina kaip kerštą patėviui, nes tuo metu jie buvo susipykę. Pareikštą civilinį ieškinį atlygins dalimis. Patėvio atsiprašė.

Kaltinamasis O. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad sulaikius P. B., M. pasakė, kad reikia pinigų nuomai. M. pasakė apie monetas ir paklausė, gal kam jų reikia. Jis paklausinėjo dėl monetų pažįstamo Ž. M.. Jis pasakė, kad paklausinės, kam jų reikia. Gavęs atsakymą, M. pasakė, kad yra kam reiktų monetų, tik reikia jas pažiūrėti. Tada nuvežė M. jos nurodytu adresu, ji pasiėmė albumus ir juos atnešė. M. važiavo su draugu A. A. padėjo jai atnešti albumus su monetomis, nes M. viena nepanešė. Ji sakė, kad monetos jos patėvio. Gavęs monetas jas perdavė Ž. M., o vėliau gavo pinigus. M. atidavė 200 Eur, kažkiek pasiliko sau. Jis nežinojo, kad M. vogs albumus. Ji tik paprašė ją nuvežti ir jis ją nuvežė. Apklausos metu nesakė, kad M. buvo sakiusi, kad pinigai jai reikalingi apmokėti advokato paslaugas.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad vakare grįžęs po darbo pastebėjo pravertus spintelės, kuriame laikė kolekcijas, stalčius. Atidaręs suprato, kad kolekcijos pavogtos, todėl iškvietė policiją. Įtarė M. K., nes namų durys nebuvo išlaužtos, namai nebuvo sujaugti. M. gyvena atskirai, tačiau kartai nakvoja pas juos. Žmogus, paėmęs albumus, jau žinojo, kur jie buvo padėti. Pasigedo kolekcijos, rinktos 10 metų. Buvo paimti 7 vnt. albumų su įvairiomis monetomis ir banknotais. Bendra jų vertė 4 792 eurai. Kainą nustatė pagal rinkos kainą, o likutį, kurį surado policija, įvertino Kultūros departamento paveldas. Po teismo posėdžio kalbėjo su M. Ji žadėjo grąžinti pinigus. Taip pat ji sakė, kad viską atidavė O., kad vėliau ir ji gavo kažkiek pinigų.

Liudytojas A. V. parodė, kad M. K. ir O. G. žino iš matymo. Apie įvykį nieko neatsimena, albumų nematė, jų nenešė. Gal ir buvo paėmęs albumus, tačiau neatsimena, kurioje vietoje. Nelabai pamena to fakto, kai važiavo su O. ir M. į M. namus, kuriuose ji gyveno anksčiau. Jis buvo apklaustas policijoje. Po įvykio buvo praėję nedaug laiko, tai daugiau prisiminė. Neatsimena, kad abu kartus papasakojo skirtingai. Kai važiavo albumų paimti, O. nežinojo, kur važiuoti, žinojo M.. Automobilis buvo paliktas apie 50 metrų nuo namo. Galvojo, kad M. važiuoja pasiimti savo daiktų, nes gal susipyko su mama. Niekas nekalbėjo važiuojant, ko tiksliai važiuojama. Po to, jis buvo pakviestas užeiti į namą ir paimti daiktus. Paskambino M. ir paprašė ateiti ir padėti paimti daiktus. Jis nuėjo į namą, M. jam padavė maišiuką, kurį jis nunešė į automobilį. Nežino, ar O. gavo pinigų tą dieną. Už pavėžėjimą M. davė O. 10 Eur. Pirmos apklausos metu nieko nepasakojo apie įvykį, nes buvo išsigandęs, kad kviečiamas į policiją.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad kolekcionuoja monetas. Gali būti, kad jo geras pažįstamas O. G. siūlė pirkti monetas, tačiau jis pats nepirko, o pasiūlė pažįstamam kolekcionieriui A. O. atvežė apie 10 albumų, buvo ne tik monetos, bet ir banknotai. A. sumokėjo apie 500 eurų, jam, kaip tarpininkui atiteko apie 80 eurų. O. minėjo, kad kažkur pavežė M. K., o ji iš kažkur paėmė tuos albumus. Detalės jam nebuvo įdomios, todėl O. neklausinėjo.

Liudytojas A. V. parodė, kad monetas pirko iš Ž. M.. Kainą aptarė su Ž.. Neklausė jo iš kur gavo monetas, nes Ž. yra rinkęs monetas, kolekcionavęs. Nupirko monetas už 476 eurus. Albumuose buvo monetos ir banknotai, bet nebuvo pilnos kolekcijos. Vėliau paskambino Ž. ir pasakė, kad atvažiuos pareigūnai ir paims monetas. Pareigūnams atidavė visas nupirktas monetas ir banknotus.

Liudytojas P. B. parodė, kad M. K. jam yra siūliusi pavogti monetas iš patėvio, bet jam buvo neįdomu, jis nesutiko. Po kelių dienų buvo suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini). M. telefonu jam paskambino ir kalbėjo, kad pavogė monetas dėl jo, kad galėtų pasamdyti advokatą. Advokato jam nepasamdė. Kas vyko toliau, nebesigilino.

Iš poėmio protokolo matyti, kad 2020-12-17 A. V. pateikė: 1 įmautę su 138 vnt. banknotų; 3 įmautes su 3 vnt., 27 vnt., ir 13 vnt. monetų; 4 vnt. segtuvų, kuriuose įmautės su banknotais; 4 vnt. segtuvų, kuriuose įmautės su monetomis; 5 vnt. monetų sertifikatų; 4 vnt. diplomų, 2 vnt. garbės raštų, 1 draudimo liudijimą (t. 5, b. l. 160–169).

Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2021-05-26 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-08 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-14 (duomenys neskelbtini) išvados dėl monetų, popierinių piniginių ženklų, obligacijų, loterijos bilietų, čekių ir talonų prekėms vertės matyti, kad popierinių pinigų ir monetų bendra vertė yra 3 490 eurų (t. 5, b. l. 70–82).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu ant spintelės, esančios miegamajame, apatinio stalčiaus rasti ir paimti trys rankų pirštų pėdsakai (t. 4, b. l. 187–193).

Iš daktiloskopinės specialisto išvados matyti, kad vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, yra paliktas M. K. dešinės rankos bevardžiu pirštu. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2, yra paliktas nukentėjusiojo A. K. kairės rankos nykščiu. Rankų pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 3, netinkamas asmeniui identifikuoti (t. 5, b. l. 13–19)

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-24 nutartį dėl O. G. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, užfiksuoti telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susirašinėjimai bei telefoniniai pokalbiai su M. K. ir Ž. M. (t. 7, b. l. 17–31).

Iš prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį matyti, kad A. K. susitaikė su M. K., kuri atlygino dalį – 1090 Eur, o kitą dalį – 988 Eur turtinės ir neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų, įsipareigojo atlyginti per vienerius metus (t. 13, b. l. 102).

Įrodymų vertinimas

Nors kaltinamasis O. G. kaltės dėl A. K. priklausančio turto vagystės nepripažino, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais kaltinamosios M. K. paaiškinimais apie bendrai su O. G. planuotą ir įvykdytą A. K. turto vagystę, be to, O. G. kaltė grindžiama ir kitais byloje ištirtais įrodymais, kurie papildo M. K. pateiktus paaiškinimus.

Matyti, kad O. G. neneigia vežęs A. K. į A. K. namus, tačiau neigia supratęs, jog A. K. eis vogti A. K. priklausančių daiktų. Kaltinamasis teigė suteikęs tik pavėžėjimo paslaugą ir už užmokestį padėjęs realizuoti pagrobtas monetas ir kitus daiktus.

Tačiau elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys, gauti klausantis O. G. pokalbių ir fiksuojant tarpusavio su M. K. susirašinėjimą SMS žinutėmis, patvirtina, kad kaltinamasis O. G. veikė kaip M. K. bendrininkas. Antai, SMS žinutės (įrašai Nr. 5811, 5821) rodo, kad O. G. įtikinėja M. K. važiuoti, nors pastaroji norėjo atsisakyti (t. 7, b. l. 17–18). Tai neatitinka O. G. paaiškinimų, kad jis suteikė tik pavėžėjo paslaugą. Pastebėtina, kad nukentėjusysis A. K. 2020-12-15 pateikė pareiškimą policijai (t. 4, b. l. 173) dėl įvykdytos monetų vagystės, o M. K. 2020-12-16 13.16 val. O. G. nusiuntė SMS žinutę su tekstu „Parašė pareiškimą“ (t. 7, b. l. 18). Į šį SMS kaltinamasis O. G. sureagavo parašydamas, kad netrukus atvažiuos ir paprašydamas M. K. ištrinti visas SMS (įrašas Nr. 6443) (t. 4, b. l. 173). Būtent šis kaltinamojo O. G. elgesys ne tik paneigia jo paaiškinimą, kad jis nuvežė M. K. į jos patėvio A. K. namus nesuprasdamas, kad M. K. vykdys vagystę, bet ir patvirtina jo, kaip bendrininko, vaidmenį, kuris M. K. ne tik vežė į vagystės vietą, bet ir realizavo pavogtus daiktus. Akivaizdu, kad asmuo, nežinantis apie įvykdytą vagystę, nerašytų prašymo ištrinti SMS žinučių. Tai iš esmės patvirtina M. K. paaiškinimus ir eliminuoja galimybę juos vertinti kritiškai ir juos atmesti nesant tam jokio pagrindo.

Papildomai pažymėtina, kad ir O. G. automobilio pastatymas toliau nuo A. K. namų turi reikšmės vertinimui. Akivaizdu, kad O. G. niekas netrukdė nuvežti M. K. prie pat namo, tačiau to O. G. nedarė. Pirmiau aptarti duomenys šį faktą leidžia vertinti kaip O. G. norą likti nepastebėtam, nes paprastai pavėžėjimo paslaugą atliekantis asmuo, nesant tam priežasčių, taip nesielgtų.

Taigi teismas daro išvadą, kad O. G. suprato, kad bendrais su M. K. veiksmais vykdo vagystę ir norėjo taip elgtis, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.

Dėl veikos kvalifikacijos

M. K. ir O. G. nusikalstama veika pagrobiant A. K. turtą už 4 792 Eur atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies požymius.

Kaip nustatyta byloje, M. K. turėjo teisę įeiti į A. K. namus, nes juose gyveno jos mama ir brolis. Aplinkybė, kad ji laikinai, susipykus su patėviu A. K., negyveno jo namuose, nesuteikia pagrindo vertinimui, kad ji įsibrovė į A. K. gyvenamąjį namą. Duomenų, kad M. K. apskritai buvo uždrausta patekti į A. K. gyvenamąsias patalpas, nėra. Tuo labiau, jokie įsibrovimo į gyvenamąją patalpą požymiai byloje nenustatyti. Esant šioms aplinkybėms M. K. ir O. G. nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, buvo kvalifikuota nepagrįstai.

Bausmės skyrimas O. G.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas.

Skirdamas kaltinamajam O. G. bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, pagrobto turto vertė ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, padaryta žala iš dalies atlyginta, tačiau ne O. G. pastangomis, o M. K., bei atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis O. G. teisiamas penktą kartą, administracine tvarka baustas 8 kartus, piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis (t. 13, b. l. 133), t. y. charakterizuojamas neigiamai.

Esant aptartų aplinkybių visumai, O. G. už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už vidurkį. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, subendrintu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo principą. Parinkdamas šį bausmių bendrinimo principą teismas atsižvelgia į tai, kad O. G. daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jos daugiau jo antivisuomeninio gyvenimo būdo rezultatas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis O. G., pardavęs pagrobtą turtą, gavo 376 Eur, todėl šie pinigai, kaip uždraustos veikos rezultatas, konfiskuotini. Kadangi pas kaltinamąjį šie pinigai nerasti, išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju A. K.

M. K. neteista, administracine tvarka nebausta, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padariusi ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino dalį nukentėjusiajam A. K. padarytos žalos bei susitarė dėl likusios neatlygintos žalos dalies atlyginimo sąlygų ir tvarkos ir susitaikė su nukentėjusiuoju (t. 13, b. l. 102). Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad M. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji M. K., pardavus pagrobtą A. K. turtą, gavo 100 Eur, todėl šie pinigai, kaip uždraustos veikos rezultatas, konfiskuotini. Kadangi pas kaltinamąją šie pinigai nerasti, išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti O. G. kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, subendrintu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo principą, ir O. G. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį, subendrintą su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. sausio 14 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. birželio 30 d.

Išteisinti O. G. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 284 straipsnyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo I. B. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, skirtas O. G., panaikinti.

Atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, jai susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnis) ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti M. K. ir A. K. 2022 m. kovo 21 d. susitarimą dėl 988 Eur žalos (turtinės, neturtinės, patirtų bylinėjimosi išlaidų) atlyginimo sąlygų ir tvarkos (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skirtą M. K., panaikinti.

Išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančias pinigų sumas – 376 (tris šimtus septyniasdešimt šešis) Eur iš O. G., 100 (vieną šimtą) Eur iš M. K. valstybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnis).

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi taikomą laikiną O. G. nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą dėl I. B. sužalojimo perduoti prokurorui (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant nuosprendį priėmusiame teisme.

Teisėjas Donatas Jatužis