Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Laukinė laisvė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovei mažajai bendrijai „Laukinė laisvė“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria MB „Laukinė laisvė“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

13. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

14. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės (ne)mokumo įvertino tiek ieškovės pateiktus, tiek ir kitus surinktus rašytinius įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovė MB „Laukinė laisvė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2023 m. kovo 14 d., jos organai yra mažosios bendrijos narių susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2023 m. kovo 14 d. veikia vadovė D. J. Remdamasis, Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė nevykdo teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui.

18. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovė nuosavybės teise turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovė neturi jai priklausančių transporto priemonių.

19. Antstolių informacinės sistemos duomenimis bendrovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas šešiose vykdomosiose bylose.

20. VSDFV duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas, skola VSDFV biudžetui yra 3 063,97 Eur.

21. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad bendrovė apie jai keliamą bankroto bylą sužinojo atsitiktinai, iš teisininkų kontorai viešai prieinamos informacijos, ir tik prieš teismo posėdį. Dėl šios priežasties esą nebuvo galimybės laiku parengti ir pateikti teismui įmonės finansinių dokumentų, numatytų JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje. Tačiau bylos duomenys paneigia šį apeliantės teiginį.

22. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. liepos 26 d. VSDFV Kauno skyrius, pasinaudodamas Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (toliau – EDAS), išsiuntė bendrovei raštą Nr. (8.1E) DV_S-54268 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl mažosios bendrijos „Laukinė laisvė“ bankroto bylos iškėlimo“. Rašte buvo aiškiai nurodyta, kad VSDFV Kauno skyrius inicijuos nemokumo bylos iškėlimą, jei įmonė per nustatytą terminą nesumokės skolos. Pagal EDAS duomenis, šis pranešimas buvo perskaitytas 2024 m. liepos 31 d., tačiau skola liko neapmokėta.

23. Kauno apygardos teismas, siekdamas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovę pateikti byloje aktualius dokumentus, numatytus JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktuose. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, t. y. įteikiant juos bendrovės deklaruotos juridinio asmens buveinės vietoje. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, turi pareigą užtikrinti, kad dokumentai, siunčiami oficialiu registruotu adresu, būtų priimami ir tinkamai administruojami. Be to, apie pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir paskirtą teismo posėdį buvo paskelbta viešai. Nepaisant to, atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė ir reikalaujamų dokumentų nepateikė.

24. Šios aplinkybės patvirtina, kad MB „Laukinė laisvė“ apie galimą nemokumo bylos inicijavimą buvo tinkamai informuota jau 2024 m. liepos 31 d., kai buvo išsiųstas raštas Nr. (8.1E) DV_S-54268 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl mažosios bendrijos „Laukinė laisvė“ bankroto bylos iškėlimo“. Tačiau tiek tuo metu, tiek VSDFV Kauno skyriui pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovė nesiėmė jokių veiksmų bankroto procesui išvengti.

25. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, nepratęsdamas termino dokumentams pateikti. Bendrovė, prašydama pratęsti terminą, nepateikė net dalies dokumentų ir nemotyvavo, kodėl papildomas terminas buvo būtinas ar kodėl reikiamų dokumentų nebuvo galima surinkti laiku.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, atskiruoju skundu skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, turėjo pareigą paneigti teismo išvadas dėl bendrovės nemokumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama atskirąjį skundą nepateikė jokių duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, gaunamas pajamas, gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Viešai skelbiami duomenys apie mokėjimus į VSDFV biudžetą rodo, kad atsakovės skola VSDFV biudžetui nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme vis dar yra 3 063,97 Eur, nuo 2024 m. liepos 10 d. bendrovėje darbuotojų (apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų) nėra, tai rodo, kad bendrovė veiklos faktiškai nevykdo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos, teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

30. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.