- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-860-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00149-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- Visagino savivaldybės administracijai
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-860-544/2015
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Institucijos ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Visagino savivaldybės administracijai, bei dėl Institucijos prašymo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime ištaisymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. vasario 6 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas Institucijos ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino visiškai, įpareigojo atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą šildymui kavinės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių nusprendė, kad tuo atveju, jei atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo, įpareigoti ieškovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą šildymui kavinės pastate, išieškant patirtas su savavališkos statybos padarinių pašalinimu išlaidas iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2015 m. gegužės 13 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas Institucijos prašymas dėl Visagino miesto 2015 m. gegužės 4 d. sprendime esančios klaidos ištaisymo. Šiame prašyme ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų ir nepagrįstai nusprendė įpareigoti ieškovą išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą tuo atveju, jei atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiame prašyme buvo pabrėžta, jog teismo sprendimu negali būti suteikta teisė ardyti savavališkai pastatytą objektą, kuris nėra statinys, kurį reikia griauti, ar statybvietė.
2015 m. gegužės 13 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo buvo prašoma Institucijos pateiktą ieškinį išnagrinėti iš naujo. Į šį pareiškimą Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti atsakovo pareiškimo.
Visagino miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. priėmė nutartį, kuria nutarė atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti, tačiau ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje ir nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo, leisti ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos organizuoti savavališkai pastatytą kieto kuro katilo šildymui kavinės pastate išardymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, išieškant patirtas su savavališkos statybos padarinių pašalinimu išlaidas iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties dalį, kuria ieškovui leista organizuoti savavališkai pastatytą kieto kurą katilą atsakovų lėšomis tuo atveju, jei ieškovas pats neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovo atsijungimas nuo centralizuotų šilumos tinklų ir kieto kuro katilo šildymui kavinės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įrengimas, taip pertvarkant esamą šilumos sistemą, pagal teisinį reglamentavimą priskiriamas statinio paprastajam remontui kaip statybos rūšiai. Pagal galiojančio Statybos įstatymo 3 str. 3 d. ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 9 d. ir 15 str. 3 d. Inspekcija už statytoją tokių darbų neatlieka, kas reiškia, jog teismo sprendime negali būti nurodyta, kad statytojui per nustatytą terminą neišardžius kieto kuro katilo šildymui, jį ardyti teisė suteikiama Inspekcijai. Šiuo atveju Inspekcija negalėtų įgyvendinti sprendimo dalies dėl savavališko remonto padariniu šalinimo atsakovo lėšomis, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. 2 d.. Inspekcija negali įgyvendinti statytojo teisių, be to, tokiais veiksmais pažeistų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/99 yra konstatuota, jog bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, todėl suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga. Teismas, kaip ginčą dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko. Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens. Be to, vadovaujantis sisteminiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, reglamentuojančių teismo sprendimo surašymą, aiškinimu, akivaizdu, kad, išskyrus tam tikras išimtis, teismas turi išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą ieškovo pareikštų reikalavimų apimtyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių bei skundžiamą nutartį, pasisakė ir nusprendė dėl reikalavimų, kurių ieškovas spręsti net neprašė, t. y. iš pradžių įpareigojo, o vėliau suteikė teisę Inspekcijai išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą šildymui kavinės pastate, išieškant patirtas su savavališkos statybos padarinių pašalinimu susijusias išlaidas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą to nepadarys pats. Mano, jog tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai prieštarauja ne tik pirmiau minėtiems įstatymų reikalavimams, tačiau ir teismų praktikai. Esant neištaisytai klaidai Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime ir 2015 m. liepos 24 d. nutartyje tampa neįmanoma užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ geruoju nevykdant teismo sprendimo Inspekcija neturės teisės už ją įvykdyti teismo sprendimo, tuo tarpu esant neasmeninei statytojo prievolei įvykdyti teismo sprendimą baudos skyrimas remiantis CPK 771 str. 5 d. yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013). Neištaisytas sprendimas ir nutartis sukurtų teisinę situaciją, prieštaraujančią teisinės valstybės principui, kurio vienas iš atributų yra teismų sprendimų privalomumas, ir pažeistų ieškovo (išieškotojo) Lietuvos valstybės teisę į jos naudai priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo operatyvų ir ekonomišką įvykdymą (CPK 7 str. 1 d.).
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - panaikinamas 2015 m. gegužės 4 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 str. 3 d. 2 p., 4 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Pagal bendrąją taisyklę, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Tačiau ši norma turi išimčių. CPK 320 str. 2 d. nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taigi tais atvejais, kai byloje konstatuojamas viešasis interesas ir būtinybė jį apginti, teismas, vykdydamas teisingumą, turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu nustato, kad tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (nutartį). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, įpareigojimas apeliacinės instancijos teismui tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą bei draudimas savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašą ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nenurodyti, nėra absoliutūs. Apeliacinės instancijos teismas privalo peržengti apeliacinio skundo ribas tuo atveju, kai jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas (neteisinga) ir būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi būti apeliacinio skundo ribų varžomas taip, kad jo sprendimas būtų iš esmės neteisingas ir tai pažeistų konstitucines vertybes (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas „Dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos institutų“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-221/2013; Nr. 3K-3-165/2010 ir kt.).
Civilinio proceso kodekse nustatyta teismų sprendimų teisėtumo kontrolė reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
Atsižvelgdamas į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog akivaizdžių proceso pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, konstatavimas (CPK 329 str. 1 d.), peržengiant apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, patenka į viešojo intereso turinį, kadangi tokiu būdu kartu yra užtikrinamas ir visuomenei bei valstybei reikšmingas principas, kad neįsiteisėtų neteisėti bei nepagrįsti žemesnės instancijos teismo sprendimai.
Šalies argumentai
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą, skirtą kavinės šildymui, ir sutvarkyti statybvietę. K. I. nurodė, jog neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo. 2015 m. vasario 25 d. atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į Institucijos ieškinį (42 – 63 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, atstovaujami atstovų pagal pavedimą (CPK 56 str. 2 d., 227 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 6 d. priėmė nutartį, kuria nutarė pasirengimą bylai nagrinėti teisme nustatyti paruošiamųjų dokumentų būdu (64 b. l.). 2015 m. kovo 31 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas Institucijos dublikas (68 – 71 b. l.). Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tripliko nepateikė ir pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo Institucijos ieškinys buvo tenkintas visiškai, atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą šildymui kavinės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių taip pat nusprendė, kad tuo atveju, jei atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo, įpareigoti ieškovą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą šildymui kavinės pastate, išieškant patirtas su savavališkos statybos padarinių pašalinimu išlaidas iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2015 m. gegužės 13 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas Institucijos prašymas dėl Visagino miesto 2015 m. gegužės 4 d. sprendime esančios klaidos ištaisymo. Šiame prašyme ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio ribų ir nepagrįstai nusprendė įpareigoti ieškovą išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą tuo atveju, jei atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Institucija pabrėžė, jog jai teismo sprendimu negali būti suteikta teisė ar pareiga ardyti savavališkai pastatytą objektą, kuris nėra statinys, kurį reikia griauti, ar statybvietė (78 – 80 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas prašymas, nors ir buvo pavadintas prašymu dėl klaidos ištaisymo, tačiau, atsižvelgiant į padavimo terminą, jame išdėstytą faktinį ir teisinį pagrindą bei dalyką, pirmosios instancijos teismo turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas kaip apeliacinis skundas dėl minėto teismo sprendimo, nes jame buvo nurodyti teismo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai ir išdėstytas reikalavimas pakeisti sprendimo esmę bei pašalinti iš rezoliucinės dalies institucijai nustatytą pareigą (CPK 115 str. 4 d.).
2015 m. gegužės 13 d. Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo buvo prašoma Institucijos pateiktą ieškinį išnagrinėti iš naujo (81 – 82 b. l.). Į šį pareiškimą Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti atsakovo pareiškimo (93 – 97 b. l.).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, tačiau ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje ir nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo, leisti (o ne įpareigoti) ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos organizuoti savavališkai pastatytą kieto kuro katilo šildymui kavinės pastate išardymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, išieškant patirtas su savavališkos statybos padarinių pašalinimu išlaidas iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (101 – 104 b. l.).
Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2015 m. liepos 24 d. teismo nutartį dalyje tik dėl netinkamo klaidos ištaisymo apskundė Institucija, o atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirojo skundo nepateikė, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų dėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių netenkinimo peržiūrėjimas formaliai vertinant išeitų už atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 str.). Nepaisant to, atsižvelgdamas į virš išdėstytas aplinkybes dėl skundo ribų peržengimo, į atskirojo skundo faktinį pagrindą bei aplinkybę, jog atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o Institucija faktiškai buvo pateikusi apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo už akių, kurie išspręsti ta pačia teismo nutartimi, apeliacinės instancijos teismas Institucijos atskirąjį skundą vertina kaip atskirąjį skundą, kuriuo ginčijamas visos Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, o ne tik nutarties dalis dėl klaidos ištaisymo.
Atsiliepimas
Vadovaujantis CPK 285 str. 1 d., sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai <...> šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Šio straipsnio 2 dalyje, be kitų aplinkybių, numatyta dar ir tai, jog sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai; priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą; o kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. CPK 287 str. 1 d. nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o pagal CPK 288 str. 4 d., išnagrinėjęs pareiškimą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Šalies argumentai
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą už akių, kurį 2015 m. gegužės 13 d. pateiktu pareiškimu atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė peržiūrėti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, ištaisydamas klaidą pagal Institucijos pateiktą prašymą, kartu sprendė, jog nėra jokio pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl aptariamo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau, kaip jau minėta, teismas, gavęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalo jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jei nustato, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog sprendimas už akių nagrinėjamoje byloje negalėjo būti priimtas, kadangi atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavęs Institucijos ieškinį, pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į šį ieškinį ir kartu pridėjo eilę priedų (42 – 63 b. l.). Taigi akivaizdu, jog atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo išreiškęs savo nuomonę dėl ieškinio ir pateikęs įrodymus, todėl byloje buvo pateikti abiejų šalių įrodymai, dėl ko teismas šią bylą privalėjo nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 285 str. 2 d.). Tiek ginčydamas teismo sprendimą už akių, tiek skųsdamas teismo nutartį apeliantas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pats nustatė tenkintinų ieškovo reikalavimų apimtį, pasisakė ir nusprendė dėl reikalavimų, kurių ieškovas spręsti neprašė, nes iš pradžių įpareigojo, o vėliau suteikė teisę Inspekcijai išardyti savavališkai pastatytą kieto kuro katilą šildymui kavinės pastate, išieškant patirtas su savavališkos statybos padarinių pašalinimu susijusias išlaidas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei šis per teismo nustatytą terminą to nepadarys pats. CPK 265 str. 2 d. numatyta, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tokios išimties šiuo atveju nebuvo nustatyta. Taigi, priimant skundžiamą nutartį, CPK normos, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą bei peržiūrėjimą ir CPK 265 str. 2 d. nuostatos buvo taikytos netinkamai arba be pagrindo netaikytos, dėl ko yra pagrindas pagrįstai spręsti, jog dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, faktiškai iš dalies tenkindamas Institucijos prašymą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime esančios klaidos ištaisymo ir nustatydamas, jog sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje turėjo būti nuodyta, kad ieškovui „leidžiama“, o ne jis „įpareigojamas“, organizuoti savavališkai pastatytą kieto kuro katilo šildymui kavinės pastate išardymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, jei to laiku neatliks atsakovas, pažeidė CPK nuostatas. Pažymėtina, jog pagal CPK 276 str. 2 d. teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalaujamas atlikti sprendimo už akių rezoliucinės dalies pakeitimas keičia sprendimo esmę, nes Institucijai panaikinamas įpareigojimas ar leidimas organizuoti atsakovo savavališkos statybos padarinių šalinimą. Be to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad ieškovui „leidžiama“, o ne jis „įpareigojamas“, organizuoti savavališkai pastatytą kieto kuro katilo šildymui kavinės pastate išardymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo darbus, jei to laiku neatliks atsakovas, taip pat esmingai pakeitė sprendimo už akių rezoliucinę dalį, kadangi šių žodžių reikšmė yra skirtinga ir jie sukelia visiškai skirtingus padarinius teismo sprendimo vykdymo procese. Taigi akivaizdu, jog toks prašymas nesusijęs su aritmetinių klaidų ar rašymo apsirikimų ištaisymu, kadangi jo tenkinimas esmingai keičia priimto sprendimo už akių turinį.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamoji nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės.
Tenkinti atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo, kadangi naujo katilinės projekto rengimo klausimų sprendimas neturi esminės reikšmės skundo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti 2015 m. gegužės 4 d. Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.