Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-03-09 · Byla Nr. PK-14-297/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
PK-14-297/2016
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00009-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kategorijos
Byla Nr. PK-14-297/2016
Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00009-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.1.; 2.9.6. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 9 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama V. Ž. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka R. K. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 str. 1 d., ir jį nuteisti, priteisti 2040 Eur žalos atlyginimo. Skunde nurodė, kad 2015-09-10 apie 13.30 val. su žmona A. Ž. grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo laiptinės stovėjo neblaivus kaimynas R. K., kuris jam pasakė „ ateik gaidy“. V. Ž. liepė kaimynui eiti į šoną ir nesikabinėti, o pats ėjo į laiptinę paskui žmoną. Tuomet pajuto smūgį į galvos sritį. Jam tuo metu iškrito maišai su svogūnais, nuo suduoto smūgio į galvą jis paslydo ir pargriuvo. Griūdamas į kojų valymo groteles nusibrozdino dešinį kelią, dėl to vėliau jam buvo nustatytas dešinio kelio sąnario raiščių plyšimas ir sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais, jį mušdamas, R. K. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 str. 1 d. Taip pat V. Ž. nurodė, kad griūdamas jis suplėšė kelnes, dėl to jam padaryta 40 Eur turtinė žala, taip pat padaryta didelė moralinė žala, kurios atlyginimui prašė priteisti iš R. K. 2000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

V. Ž. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 d. reikalavimų, todėl nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) skundas yra reikšmingas procesinis dokumentas, kuriuo nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, todėl jam yra keliami tam tikri reikalavimai. Privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde, be kitų BPK 412 str. nurodytų aplinkybių, privalomai turi būti nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, o taip pat turi būti nurodyti bei motyvuotai pagrįsti duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes. Privataus kaltinimo bylose galioja bendrieji baudžiamojo proceso principai, kurių vieni svarbiausių yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisės į gynybą principas (BPK 10 str.). Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir atitinkamai turėti galimybę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Būtent todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodytos veikos, kuriomis yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaltinimas turi būti suformuluotas tinkamai ir aiškiai, o pačiame skunde turi būti nurodyti kaltinimus patvirtinantys konkretūs bylos duomenys. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis, tuo tarpu teismas šiame procese nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus ir jis negali būti įpareigojamas pats savo iniciatyva to daryti. BPK 412 str. 3 d. nustatyta, kad teismui paduotas BPK 412 str. reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

V. Ž. prašo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą R. K. pagal BK 139 str. 1 d. Skunde nurodomos sekančios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės: R. K. 2015-09-10 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), sudavė V. Ž. smūgį į galvą, nuo šio smūgio nukentėjusysis paslydo ir pargriuvo, griūdamas susižalojo dešinės kojos kelią, šiais savo veiksmais mušdamas V. Ž. R. K. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 str. 1 d.

BK 139 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką – nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. BK 139 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvimą, taip pat nustačius, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais veikos atžvilgiu gali būti tyčia ir neatsargumas, tačiau padarinių atžvilgiu – tik neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas).

V. Ž. skunde nurodo, kad nuo R. K. suduoto smūgio į galvą jis pargriuvo ir susižalojo dešinės kojos kelią, dėl dešinio kelio sąnario raiščių plyšimo jam padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau jis prašo R. K. pripažinti kaltu pagal BK 139 str. 1 d. ir nurodo, kad R. K. jį mušdamas, t. y. tyčiniais veiksmais, sukėlė jam fizinį skausmą ir jį nežymiai sužalojo. V. Ž. skunde nenurodo R. K. kaltės formos (BK 14 str.), taip pat nenurodo, kokiais konkrečiai veiksmais R. K. sukėlė jam fizinį skausmą ir kokie jam padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pripažintina, kad kaltinimas R. K. suformuotas netiksliai, nėra aiškiai išskirtos esminės bei būtinos veikai ir kaltei nustatyti bei tinkamai veiką kvalifikuoti aplinkybės. Pastebėtina ir tai, kad skunde nurodoma, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. K. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., požymių, tačiau prie skundo pridėti įrodymai to nepatvirtina. Iš pateikto Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-01-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., prokuroras nutarime nurodo, kad tyrimo metu nukentėjusiojo V. Ž. parodymai buvo nenuoseklūs ir patikimais laikytini jo parodymai, duoti iš karto po įvykio, kuriuos įvertinus konstatuotina, kad tarp R. K. padarytos veikos - galimo smūgio į galvos sritį sudavimo ir atsiradusių padarinių - V. Ž. dešinio kelio sąnario raiščių plyšimo, nėra priežastinio ryšio, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., nutrauktinas, nesant R. K. veikoje šios nusikalstamos veikos požymių; V. Ž. išaiškinta, kad dėl jo atžvilgiu R. K. panaudoto smurto - smūgio į galvą sudavimo, jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 str. 1 d., požymiai, kaip tai nurodo pareiškėjas skunde.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti skundo trūkumai kliudo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo instituto, skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui. Pašalinus nurodytus trūkumus, pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis į teismą pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 3 d.,

nutaria:

atsisakyti priimti V. Ž. privataus kaltinimo skundą ir grąžinti jį kartu su priedais skundą padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė