- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- T-379-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40792-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- A. M.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. sausio 28 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-15 nutarta taikyti nuteistajam A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 10 mėn. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) valgyklos darbuotoju, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio – mokytis siuvėjo specialybės. Nuteistasis sprendžia problemas dėl alkoholio vartojimo – dalyvauja atviruose AA susirinkimuose ir toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai išėjęs jis galės lengvai adaptuotis visuomenėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
A. M. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme, skirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) bauda. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 25 MGL (3250 litų) dydžio bauda;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 4 mėn. viešųjų darbų ir 25 MGL (3250 Lt) bauda;
3) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėn. laisvės apribojimo;
4) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta 40 parų arešto ir 25 MGL (3250 litų) bauda;
5) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;
6) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250 litų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;
7) Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Vilniaus teismo apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. bei Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, skirta galutinė 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 25 MGL (941,26 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėn. 8 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis A. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. M. nustatoma vidutinė – 59 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju A. M. nuteistas ne už vieną nusikalstamą veiką – padarytas tyčinis nesunkus bei apysunkis nusikaltimai, ankščiau ne kartą taip pat buvo teistas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau A. M. vėl buvo nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų padarymą. Paskutinė nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebuvo baustas, už dalyvavimą programose ir gerą elgesį paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, mokosi, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nors nuteistasis yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau pats smurtinio elgesio rimtumą minimizuoja, dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, provokuojantį kitų elgesį, linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas bei kritiškai nevertina savo elgesio ir nesiekia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, emocinė gerovė, o būtent, tai, kad nuteistojo A. M. savianalizė vienpusė ir paviršutiniška, sau patinka toks koks yra, savyje nieko nenorėtų pakeisti, savitvardos problemų galvoja, kad neturi, tačiau išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintys paskatinti veiksniai, todėl jų įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 59 balai pagal „OASys“ (per bausmės atlikimo laiką sumažėjusi tik dviem svertiniais balais), iš kurių net 21 balas– dinaminis, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; ryšiai; mąstymas ir elgesys; nuostatos ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis A. M. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 91-15 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 91-15 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.