Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Česlava Malinovska Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-209/2012Teisminio proceso numeris: 1-28-1-00322-2007-8 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.2.2.2.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4.; (S).

2012 m. balandžio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

neviešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., bausmės subendrintos jas apimant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams. Pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 2 d. laivės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 2 mėnesiams. Priteista iš A. Č. 1548,19 Lt turtinei žalai atlyginti ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. V.. Priteisė iš A. Č. Valstybinei ligonių kasai atlyginti 4557,40 Lt už nukentėjusiosios I. D. gydymą. Priėmė civilinės ieškovės I. D. atsisakymą nuo civilinio ieškinio 2000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš A. Č. ir bylą šioje dalyje nutraukė. Priteisė iš A. Č. 1000 Lt už advokato D.Saulienės atstovavimą D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą bei nenustatytoje vietoje, prie automobilio, panaudodamas fizinį smurtą traukdamas nukentėjusiąją D. V. už plaukų, prieš nukentėjusiosios valią tenkino ltinę aistrą oraliniu būdu, tai yra seksualiai ją prievartavo, po to atvežęs ją prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. U., kur šio namo kambaryje, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios D. V. valią lytiškai santykiavo su ja, t.y. išžagino nepilnametę D. V.,

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2008 03 02 apie 2.30 val., kelio (duomenys neskelbtini) 1 km. 700m., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį CITROEN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. Č., neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, tuo pažeisdamas KET 59, 68, 172 p. reikalavimus, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, t.y. padarė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjo automobilio keleivė I. D., kuriai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. bei šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtas bausmes. Sušvelninti paskirtą bausmę pagal BK 281 str. 2 d., ir (ar) vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Atmesti arba ženkliai sumažinti nukentėjusiosios D. V. ir Valstybinės ligonių kasos byloje pareikštus civilinius ieškinius (dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos, patenkinimą. Atmesti arba ženkliai sumažinti nukentėjusiosios D. V. nurodomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, pagal BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., bylą išnagrinėjo šališkai, rėmėsi tik kaltinimo pateikta versija, nenuosekliais nukentėjusiosios ir jos motinos parodymais. Teismas nesilaikė BPK 20 str. 2 d. ir 5 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 06 20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimų. BPK 276 straipsnyje yra išdėstyti atvejai, kada gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai. Tačiau nukentėjusiosios parodymai nebuvo perskaityti (išdėstomi nuosprendžio 4-5 puslapiuose). Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklūs, jie yra prieštaringi ir juos skunde išdėsto. Dukters parodymų teisme nepatvirtino ir jos motina N. V.. Teismas be pagrindo kritiškai vertino liudytojų J., I., L. T., E. G. parodymus. Specialisto išvada konstatavo mergystės plėvės plyšimą paveikus kietu buku daiktu (galimai vyro varpa), galimai nurodytu laiku (2007 m. spalio 1-2 dienomis), jokių kitų smurtinių pėdsakų neužfiksuota, o lytinio santykiavimo jis ir pats neneigia, tik tai buvo padaryta abipusiu sutikimu. Tą patį vakarą nukentėjusioji buvo užklupta su Pauliumi, kurie buvo be kelnių, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio, tai leidžia suabejoti ar iš tiesų jo ir D. V. lytiniai santykiai buvo pirmieji ir mergystės plėvės plyšimas buvo padarytas jo veiksmais. Sodyboje jis buvo labai girtas, todėl nuėjo miegoti, o atėjus D. V. jam nesisekė atlikti lytinio akto. Jie bendravo draugiškai, jokio smurto nevartojo. Pažymėtina, kad kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad D. V. ir anksčiau galimai turėjusi lytinių santykių, įvykio naktį tarp jos ir jo užsimezgė glaudus ryšys, jie artimai bendravo, glaustėsi, dėl ko vėliau bendru sutarimu nieko neverčiami lytiškai santykiavo. Jis nežinojo, kad ji yra nepilnametė, pati sakė, kad apie savo amžių nuteistajam nesakė. Apie tai jis net negalėjo suvokti iš jos elgesio, išvaizdos, kad vartojo alkoholį. Nepagrįstai jam inkriminuojamas nusikaltimo požymis – nukentėjusiosios nepilnametystė. Teismas paskyrė per griežtas bausmes, ankstesni teistumai yra išnykę, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su motina, kuri yra serganti, nedarbinga. Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d., padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nuosprendžio 6 psl.). Paskirtos bausmės turėtų būti koreguojamos, paskiriant tik minimalias bausmes, taip pat ir paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Išteisinus jį pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d., palikus bausmę pagal BK 281 str. 2 d., yra pagrindas taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti. Nukentėjusiosios D. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos turi būti atmestas, nes jis nusikaltimų prieš ją nepadarė, be to, turi būti atmesti nukentėjusiosios reikalavimai dėl drabužių vertės kompensavimo ir prarasto grotuvo, nes ji žino, kad grotuvas paliktas name, esančiame A., (duomenys neskelbtini) g. 3, todėl iš ten ir turi jį susigrąžinti. Dėl vaistų nepagrįstai yra priteista, nes nukentėjusioji iki įvykio pastoviai vartojo tuos vaistus (pagal pateiktus receptus), ligoninėje gydėsi nuo 12 metų ir dėl tų susirgimų ir toliau gydosi bei vartoja tuos pačius vaistus. Dėl neturtinės žalos dydžio ieškinys visiškai nepagrįstas ir turi būti atmestas ar priteista tik minimalaus dydžio kompensacija. Nepagrįstai priteista Valstybinei ligonių kasai 4557,40 Lt už nukentėjusiosios I. D. gydymą, nes ji pati pirko alkoholį, kartu gėrė ir su girtu važiavo. CK 6.282 str. numato, kad kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas gal būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Žala turi būti sumažinta ir dėl jo turtinės padėties: nedirba, neturi pastovių pajamų, turto, prižiūri sergančią motiną, kuri taip pat niekur nedirba, registruota darbo biržoje, jai reikalinga nuolatinė parama. Nepagrįstai priteistos išlaidos sumoje 1000 Lt. advokato pagalbai apmokėti. BPK 106 str. numatyta galimybė priteisti nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tačiau, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs nuteistojo padėtį, kitas svarbias aplinkybes, turi teisę šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios interesus galėjo pilnai apginti byloje valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Pažymėtina, kad pats civilinis ieškinys surašytas nekvalifikuotai, neatitinkantis ieškiniui keliamų minimalių reikalavimų, reikalavimai patenkinti tik iš dalies. Byla išnagrinėta per ganėtinai trumpą laiką. Visiškas išlaidų priteisimas neatitinka teisingumo, protingumo reikalavimų.

Teismo posėdyje nuteistasis A. Č. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nukentėjusioji D. V. ir jos atstovė pagal įstatymą motina N. V. bei atstovė advokatė Dainora Saulienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: paskirtas bausmes subendrintas apėmimo būdu, o ne iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 metams, pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 281 str. 2 d., kad nusikaltimą padarė būdamas girtas, pagal 281 str. 2 d., priteistą turtinę žalą sumažinti iki 501,62 Lt, kitoje dalyje skundą atmesti, proceso išlaidas apeliacinėje instancijoje priteisti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus dėl A. Č. kaltės, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. Č. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str., 150 str. ir BK 281 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. Č. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta dėl eismo įvykio.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. Č. neigė lytiškai santykiavęs, tenkinęs lytinę aistrą su D. V. prieš jos valią.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis parodė, kad lytiniai santykiai buvo ne prieš jos valią. Ji neatrodė, kad nepilnametė. Apie jos amžių jokių pokalbių nebuvo. Ji nepasikeitė nuo to laiko, kai įvykis vyko. Jis su nepilnametėm neprasideda.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. Č. parodė, kad jis 2007-10-01 bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) pamatė pas T. šviesas lange ir nutarė užvažiuoti pas jas. J. pasakė, kad kai jos mama grįš į namus, tai nieko neturi likti namuose ir prašė, kad D. V. į E. nuvežtų. Važiuojant D. V. pasakė, kad jiems neduos, bet gali pačiulpti. Sakė: „nemušk, aš galiu tau pačiulpti“. Ji sėdėjo automobilio gale. D. V. atėjo į automobilio priekį ir jį įkalbinėjo, prašė duoti. Jis sutiko ir nusuko į šoną, kad netrukdyti važiuot sustojo, jam pačiulpė, tada sako – važiuojam. D. V. buvo apsirengusi. Jis vairavo. Galinėje sėdynėje buvo D. V. su draugu ir ji išsirengė. Po to ji užsimanė gerti. Degalinėje sustojo. Po to jie važiavo pas J. U.. Name jie neturėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja D. V.. Ji automobilyje išsirengė pati, niekas jai neliepė išsirengti ir neliepė jai nieko daryti, niekas nukentėjusiajai D. V. negrasino ir nenaudojo prieš ją smurtą. Teisėjai perskaičius įtariamojo apklausos protokolą (t. 2, b.l. 44), parodė, kad neatsimena ar buvo natūralūs lytiniai santykiai su D. V., gal ir buvo, kai atvažiavo pas U., jis jos nevedė už rankos į namus, tuo metu nukentėjusioji buvo pusnuogė, su liemenuku, maike, U. namuose buvo lytinis aktas, jis girtas gulėjo, jis tiksliai neatsimena, jeigu parašyta jo apklausos protokole, kad lytiškai santykiavo namuose su D. V., tai galėjo būti, bet abipusiu sutikimu. Kai D. V. jam čiulpė, jis baigė aktą ne į burną. Anksčiau ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad vienas važiavo, nes nenorėjo pažįstamo kišti į šį reikalą, nes jis nekaltas. Nukentėjusioji tada atrodė taip kaip ir dabar, ji neatrodė kaip nepilnametė. Galvojo, kad nukentėjusiajai apie 20 m., T. jam nieko nepasakojo apie nukentėjusiąją D. V..

Ikiteisminio tyrimo, 2009-10-02 įtariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 44-45), A. Č. parodė, kad susipažino su D. V. porą savaičių iki 2007 metų spalio mėn., buvo susitikęs su D.. Pasikalbėjo. Nuvažiavus pas T. į (duomenys neskelbtini) mst. T. namuose buvo D. V., jos sėdėjo, nieko negėrė. Jis pasiūlė išgerti kur nors dar važiuoti. Sutiko tik D.. Pravažiavus miškelį ir dešinėje pusėje prasidėjus žvyrkeliui, jis sustojo ir nuėjo į šoną nusišlapinti, kai nusišlapino, D. išlipusi iš mašinos pasakė „nemušk, aš tau pačiulpsiu“, jis ką sutiko. Ji iki tol mašinoje nusirengė nuogai. Jis lytinį aktą baigė, bet į lauką, ne jai į burną. Ji lyg ir sutiko ten važiuoti, nors nieko nesakė, jie atvažiavo pas B. U. į (duomenys neskelbtini), durys buvo neužrakintos, jie nuėjo į kitą kambarį, jis iš karto atsigulė miegoti, o D. V. lakstė pirmyn atgal nuoga, dar gėrė. Po to atsigulė šalia jo ir pasakė, kad nori sekso, jis užlipo ant jos, truputį pasimylėjo ir nulipo, nes pasakė, kad nieko nebus, jis nenuleis, nes yra per daug girtas ir užmigo. Lytinę aistrą tenkino ne prieš D. V. valią oraliniu būdu, ji taip pat pati paprašė, kad jis su ja lytiškai santykiautų. 2009-10-13 akistatos su D. V. metu (t.2, b.l. 49-50) jis jau parodė, kad susipažino tik 2007-10-01, tačiau teigė, kad buvo vienas, degalinėje jokios šluotos neėmė ir negrasino, D. sakė, kad nori sekso, jis pabandė, bet buvo girtas, truputį įkišo savo lytinį organą į makštį. Jis negrasino, kad muš nei kad išveš D. dirbti prostitute.

Teisėjų kolegija tiki A. Č. parodymais apimtyje, kad D. V. pasakė „nemušk“, kad A. Č. lytinę aistrą tenkino su D. V. oraliniu būdu, kad jis lytiškai santykiavo namuose su D. V., tai galėjo būti, tačiau netiki A. Č. paaiškinimais ir parodymais, kad jis lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu ir lytiškai santykiavo su D. V. abipusiu sutikimi, kadangi jo paaiškinimai ir parodymai šioje apimtyje neatitinka nukentėjusiosios parodymų, A. Č. paaiškinimai ir parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs (ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad buvo vienas, be draugo, tačiau teisme prisipažino, kad buvo su draugu, 2009-10-02 įtariamojo apklausos metu (t.2, b.l. 44-45) parodė, kad susipažino su D. V. porą savaičių iki 2007 metų spalio mėn., bet 2009-10-13 akistatos su D. V. metu jis parodė, kad susipažino tik 2007-10-01, t.y. įvykio dieną, skirtingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu pradėjimo tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu aplinkybes (sustojimo šalikelėje motyvus). Kolegija mano, kad A. Č. taip pateikdamas įvykius (kad jis lytinę aistrą tenkino oraliniu būdu ir lytiškai santykiavo su D. V. abipusiu sutikimi), siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pažymėtina, kad, kaip matyti net iš pačio A. Č. parodymų, jis turėjo suvokti, kad jis lytinę aistrą oraliniu būdu tenkina prieš D. V. valią, pastarajai įsitikinus, kad jai grasinama fiziniu smurtu, kad ji tikrai nenori su juo lytiškai santykiauti, nes jis parodė, kad ji sakė „nemušk, aš galiu tau pačiulpti“, sakė, kad jiems neduos, bet gali pačiulpti, iš ko matyti, kad ji net esant mušimo grėsmei nenorėjo su apeliantu lytiškai santykiauti. Be to, gynybinę A. Č. versija atmetama todėl, kad jo parodymai iš dalies nenuoseklūs, nelogiški, ją pilnai paneigia kiti byloje esantys įrodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo.

Nukentėjusioji D. V. jau 2007-10-03 nepilnamečio liudytojo apklausos metu parodė (t.1, b.l. 36-37), kad (duomenys neskelbtini) pas Ag. atvažiavo du draugai – vienas jų A. – buvęs draugės J. draugas, jie pasakė, kad važiuoja į E., ji pasakė, kad paimtų ir ją, nes ji Elektrėnuose gyvena. Jie sustojo kažkokiam vienkiemyje. Prieš tai jie jai automobilyje važiuojant liepė nusirengti nuogai, o jei nenusirengs, užmuš, fizinė jėga vartojama nebuvo. Sustojus automobilyje vaikinas, kurio vardo nežino, liepė patenkinti jį oraliniu būdu, vaikino norus patenkino, bet jų bijojo, kadangi jie važiuojant automobilyje pasakė, kad jei ji nenusirengs nuoga, ją užmuš. Vėliau priėjęs A. paėmė už plaukų, per jėgą jos galvą traukė prie savo lytinių organų, ji viską atliko oraliniu būdu, nesipriešino, nerėkė. Sustojus automobiliui vienkiemyje ji su jais nuoga nuėjo į namą. Ėjo todėl, kad jie liepė. Įėjęs į kambarį A. norėjo ją išprievartauti, tačiau apsigalvojo ir liepė tai atlikti oraliniu būdu, po atlikto akto jis ją išžagino, nusirenti nereikėjo, nes ji buvo nuoga.

2009-10-13 liudytojo papildomos apklausos metu D. V. parodė, kad (b.l. 45-46) pokalbio metu ji buvo užsiminusi, kad jai reikia į Elektrėnus, po ko A. pasiūlė parvežti namo į E. m. J. A. liepė patenkinti savo draugą Ruslaną oraliniu būdu, nors ji to daryti nenorėjo, bet bijodama vaikinų tai darė, kad jos nesumuštų, sakė, kad ją muš jei ji nepatenkins, tai A. sakė. Ruslanas buvo ramesnis, visą situaciją valdė A. ir viskam vadovavo. Žodžiais grasino A., kad muš, kad išveš į užsienį dirbti prostitute, jei jų nepatenkins lytiškai kaip buvo liepiama, ji bijodama, kad neįvykdytų tai, ką sakė ir darė, ką jai liepė. Ji sėdėjo virtuvėje, be drabužių, nuoga, nes drabužiai buvo mašinoje, po to ji norėjo apgauti juos, pasakė, kad eina nusišlapinti į lauką, o pati nuėjo į automobilį apsirengti, bet atėjęs iš paskos A. išplėšė drabužius ir už rankos nusivedė į kambarį, kur išžagino vaginaliniu būdu, lytinį aktą baigė, bet kur, joje, ar kitur, neprisimena.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. V. parodė, kad nuvažiavo pas T. į (duomenys neskelbtini) nakvoti. Po kiek laiko atvažiavo kaltinamasis su vaikinu vardu „R.“, kurių visai nepažinojo. Vaikinai sakė, kad jie E. gyveno ir ji sutiko su jais važiuoti namo, prieš tai žadėjo namo važiuoti autobusu. Pradžioje priekyje sėdėjo, po to miške A. Č. ją ištempė iš automobilio ir sakė jį patenkinti oraliniu būdu, ji tai padarė. Ją automobilyje visiškai nuogą išrengė, po to privažiavo prie kažkokio namo, sustojo ir liepė jai eiti į namus visiškai nuogai. Ji nuėjo į namus, A. Č. bandė ją prievartauti, ji užsimanė į tualetą, apsirengė ir išėjo. Jai kaltinamasis sakė, kad ją parduos, jeigu jų nepatenkins ir jiems priešinsis, gąsdino ją. Sodyboje A. Č. ją išžagino lytiniu ir oraliniu būdu, jie ją sodyboje tampė už plaukų, grasino parduoti. Ji labai išsigando jų grasinimų, galvojo, kad jai blogai baigsis. Ji negalėjo tarp dviejų vyrų pasipriešinti. Bandė priešintis. Jie baisiai su ja elgėsi, už plaukų tampė, su šluota grasino, kad primuš, tai buvo degalinėje. Ji pati nusirengė, nes vaikinai jai grasino, kad jeigu ji nenusirengs, tai ją užmuš. Išlipant iš automobilio, ją vaikinai buvo paėmę už rankos ir vedė, ji negalėjo pabėgti arba taip nesugalvojo, buvo nuoga. Ji buvo tik truputį „Sidro“ išgėrusi, bet visiškai nebuvo apsvaigusi, tai buvo jos pirmi lytiniai santykiai. Kaltinamajam neminėjo, kad ji yra nepilnametė. A. Č. neatsimena ar sakė, kad serga psichine liga.

Šiais nukentėjusiosios D. V. nuosekliais parodymais, apimtyje, kad ji buvo išžaginta ir seksualiai išprievartauta, teismas tiki, kadangi jie yra logiški ir iš esmės nuoseklūs, juos patvirtina kiti įrodymai, iš dalies pačio nuteistojo A. Č. paaiškinimai.

Liudytoja J. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jie draugavo, su nukentėjusiąja matėsi vieną kartą. Kai pirmą kartą pamatė nukentėjusiąją, tai nepagalvojo, kad ji bus laisvo elgesio mergina. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską atsiminė. Jai tada buvo 18-19 m. D. buvo jaunesnė, bet ji jai pasakė, kad yra pilnametė. D. pasakė, kad ji pilnametė ir ji pasakytų, kad ji buvo pilnametė iš jos elgesio, iš bendravimo. Buvo užtikę D. ant P.. P. gulėjo be kelnių ant lovos, o ji buvo jį apsižergusi, tai buvo, ar tą patį vakarą, kai A. Č. atvažiavo pas ją, ar dieną prieš tai. Iš veido D. V. atrodė 17-18 m. A. Č. buvo su draugu, atrodo vieną stikliuką išgėrė alkoholio, bet tiksliai neatsimena. Nukentėjusioji atsisėdo A. Č. ant kelių, kažką šnekėjo. A. Č. siūlė važiuoti į E., nesakė, kad dar reikės kur nors važiuoti.

Liudytoja I. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jai tada buvo 16 m. D. nesakė kiek jai metų. D. sakė, kad jai galima vartoti alkoholį, kad ji yra pilnametė. A. Č. užvažiavo pas jas į svečius, jos jo nekvietė, jis buvo nevienas atvažiavęs. D. V. suprato, kad A. Č. iš E. ir atsisėdo jam ant kelių. Iniciatyva buvo iš D. pusės. Ji manė, kad D. pilnametė.

Liudytoja L. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad matė kaip D. V. su P. flirtavo, glamonėjosi. Nematė intymių santykių. Per brolio išleistuves D. V. visiems pasakė, kad jai 18 m. Ji iš išvaizdos atrodė kaip pilnametė. D. V. sakė, kad turėjo santykių su kitais vaikinais, pavardės nesakė.

Liudytoja E. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį nuo vaikystės pažįsta, jie netoli gyveno. Nerodė iniciatyvos nukentėjusioji. D. V. nepasakojo, kad turėjo lytinių santykių. Jiems būnant kartu, D. V. vartojo alkoholį. Ji žinojo nukentėjusiosios amžių, bet pasakytų, kad ji pilnametė, tai pasakytų iš išvaizdos.

Liudytojų J. T., I. T. parodymų, kad nukentėjusioji atsisėdo A. Č. ant kelių vakarėlio metu, nepatvirtina kita bylos medžiaga, be to, E. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad nerodė iniciatyvos nukentėjusioji. Be to, net pats nuteistasis parodė, kad nukentėjusioji sakė „nemušk, aš galiu tau pačiulpti“, sakė, kad jiems neduos, bet gali pačiulpti, iš ko matyti, kad ji net esant mušimo grėsmei nenorėjo su apeliantu lytiškai santykiauti, tenkinto jo lytinę aistrą oraliniu būdu, todėl, atsižvelgus į šiuos pačio nuteistojo parodymus, kurie patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu naudotą grasinimą fizine prievarta, aplinkybė ar nukentėjusioji atsisėdo A. Č. ant kelių vakarėlio metu, nėra svarbi.

Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 5330/07 (01) (t.1 b.l. 40) matyti, kad D. V. padarytas mergystės plėvės plyšimas, paveikus kietu buku daiktu (galimai vyro varpa), galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2007-10-01-02 dienomis). Atsižvelgus į išdėstytą ir į nuoseklius D. V. parodymus, kad tai buvo jos pirmi lytiniai santykiai, teismas tuo tiki. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės nebuvimas nešalintų apelianto baudžiamosios atsakomybės pagal BK 149, 150 str.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2011 m. akto matyti, kad D. V. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos metu (2007-10-01) konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, medikamentinė remisija, dėl tuometinės savo psichikos sveikatos būklės ji galėjo teisingai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau negalėjo aktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams dėl jos atžvilgiu išsakomų grasinimų bei išgyvenamos baimės, šiuo metu D. V. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - hebefreninė šizofrenija, medikamentinė remisija, dėl savo psichikos sveikatos būsenos ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus teisminio nagrinėjimo metu bei dalyvauti teismo posėdyje, D. V. individualūs psichiniai ar charakterio ypatumai neturėjo esminės įtakos jos elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. Iš išdėstyto matyti, kad nukentėjusiosios D. V. parodymais dėl jos sveikatos būkės abejoti nėra pagrindo, o nusikalstamų veikų padarymo metu ji galėjo teisingai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir esmę, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y. jos parodymai dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų ir buvusių įvykių suvokimas iš esmės nėra įtakotas jos sveikatos būklės, kad jei nukentėjusioji ir negalėjo aktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams, tai dėl jos atžvilgiu išsakomų grasinimų bei išgyvenamos baimės, o ne savo tuometinės sveikatos būklės.

Iš išdėstyto, t.y. D. V. teismo posėdyje ištirtų parodymų, kuriais teismas šioje apimtyje neabejoja ir tiki, matyti, kad A. Č. panaudodamas fizinį smurtą traukdamas nukentėjusiąją D. V. už plaukų, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, o, kad tai jis daro prieš jos valią, jis suprato iš jos pačios žodžių, apie kuriuos parodė jis pats, t.y. jis tenkino lytinę aistrą su D. V. prieš jos valią oraliniu būdu panaudodamas fizinį smurtą, tai yra seksualiai ją prievartavo (BK 150 str.).

Iš D. V. teismo posėdyje ištirtų parodymų, kuriais teismas šioje apimtyje neabejoja ir tiki, matyti, kad jai fiziniu smurtu buvo grasinama nuolat, o, būtent, ir prieš A. Č. lytinį santykiavimą su ja ((jie ją sodyboje tampė už plaukų, su šluota grasino, kad primuš, tai buvo degalinėje, grasino, kad jeigu ji nenusirengs, tai ją užmuš, ji labai išsigando jų grasinimų, galvojo, kad jai blogai baigsis, ji negalėjo tarp dviejų vyrų pasipriešinti, jie baisiai su ja elgėsi), grasinama fizinį smurtą buvo tuoj pat jį panaudoti, kadangi buvo grasinama šluota, mušimu ar užmušimu, buvo grasinama nenurodant, kad tai bus padaryta ateityje, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad fizinis smurtas nebus tuoj pat panaudotas, o priešingai, tampymas už plaukų patvirtino grasinimo smurtu realumą ir tai, kad grasinamas fizinis smurtas būtų naudojamas tuoj pat.). Kad nuo grasinimų nebuvo praėję tiek laiko, jog būtų galima manyti, kad jie yra negrėsmingi A. Č. santykiaujant lytiškai su D. V., matyti iš to, kad ji buvo nurengta grasinant, kad jeigu ji nenusirengs, tai ją užmuš, o su ja lytiškai santykiauta dar neapsirengusia. Be to, vertinant ir grasinimo buvimą lytinių santykių metu vertintinas ir grasinimų panaudoti fizinį smurtą intensyvumas – pobūdis, kiekis. Kad A. Č. su D. V. lytiškai santykiavo prieš jos valią ir pats A. Č. tai suvokė, patvirtina ir jo atkartotos D. V. pasakytos frazės („nemušk, aš galiu tau pačiulpti“, jiems neduos, bet gali pačiulpti), t.y. darytina išvada, kad A. Č. išžagino D. V. (BK 149 str.).

Pažymėtina, kad pradėjus lytinį aktą, nusikalstama veika pagal BK 149 str. kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, o nuteistasis, šiuo atveju, parodė, kad jis buvo įkišęs savo varpą į nukentėjusiosios makštį, be to, jis taip pat tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu (BK 150 str.).

Jei nu­ken­tė­ju­sia­jam nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo me­tu bu­vo su­ėję 14 me­tų, bet dar ne­bu­vo su­ėję 18 me­tų, jis lai­ko­mas ne­pil­na­me­čiu as­me­niu ir vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 149 straips­nio 3 da­lį ar 150 straips­nio 3 da­lį, jei kal­ti­nin­kas su­vo­kė, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis as­muo yra ne­pil­na­me­tis. Iš­ža­gi­ni­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 149 straips­nio 3 ar da­lį, o sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas pagal 150 straips­nio 3 da­lį ir tuo at­ve­ju, jei kal­ti­nin­kas ne­su­vo­kė, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra nepilname­tis as­muo, ta­čiau teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad kal­ti­nin­kas pa­gal by­los ap­lin­ky­bes, ypač nukentė­ju­sio­jo fi­zi­nius duo­me­nis, taip pat sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, tu­rė­jo ir ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis yra ne­pil­na­me­tis as­muo.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju, įvertinus byloje surinktą medžiagą ir ištirtus įrodymus, negalima daryti išvados, neginčijamai patvirtinančios, kad kaltininkas suvokė, kad nukentėjusioji D. V. yra nepilname­tis as­muo arba pagal nukentė­ju­sio­jo fi­zi­nius duo­me­nis, taip pat sa­vo as­me­ni­nes sa­vy­bes, tu­rė­jo ir ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sioji yra ne­pil­na­me­tis as­muo, kadangi D. V. parodė, kad kaltinamajam neminėjo, kad ji yra nepilnametė, pats A. Č. paaiškino, kad ji neatrodė, kad nepilnametė. Apie jos amžių jokių pokalbių nebuvo, galvojo, kad nukentėjusiajai apie 20 m., T. jam nieko nepasakojo apie nukentėjusiąją D. V., liudytoja J. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji pasakytų, kad D. buvo pilnametė iš jos elgesio, iš bendravimo. Iš veido D. V. atrodė 17-18 m., liudytoja I. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad D. sakė, kad jai galima vartoti alkoholį, kad ji yra pilnametė, ji manė, kad D. pilnametė, liudytoja L. T. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad D. iš išvaizdos atrodė kaip pilnametė. Liudytoja E. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jiems būnant kartu, D. V. vartojo alkoholį, ji žinojo nukentėjusiosios amžių, bet pasakytų, kad ji pilnametė, tai pasakytų iš išvaizdos. Pirmosios instancijos teismo argumentai apie tai, kad J. T. žinojo, kad D. yra nepilnametė, J. buvo nuteistojo draugė ir apie jos amžių jis tikrai žinojo, yra prielaidos pobūdžio ir be abejonių nepatvirtina aplinkybės, kad nuteistasis žinojo, suvokė arba tu­rė­jo ir ga­lė­jo su­vok­ti, kad nu­ken­tė­ju­sioji yra ne­pil­na­me­tė. Atsižvelgus į išdėstytą, A. Č. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo perskaityti išdėstyti nuosprendžio 4-5 puslapiuose, t.y. t.1., b.l. 36-37, 41-43, 45-46, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (t.3, b.l. 56), bylos dokumentai, esantys 1 tomo minėtuose baudžiamosios bylos lapuose, buvo perskaityti balsu, o byloje nėra duomenų, kad būtų pareikštos pastabos dėl protokolo. Be to, parodymai buvo perskaitomi apklausų metu, aiškinantis, kokie parodymai tikri.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Kadangi apsvaigimas nuo alkoholio yra būtina aplinkybė nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 d., nėra teisinio pagrindo nustatyti A. Č. pagal 281 str. 2 d. jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Č. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tačiau perkvalifikavus A. Č. nusikalstamus veiksmus iš BK 149 str. 3 d., BK 150 str. 3 d. į BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d. jam skirtina švelnesnė bausmė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, A. Č. asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal BK 149 str. 3 d., BK 150 str. 3 d. nebuvimą ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 281 str. 2 d., pačios nukentėjusiosios netinkamą elgesį: vartojo alkoholinius gėrimus, kibo prie vyrų.

Nuteistasis A. Č. padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 str. 5 d., BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d.) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 str. 2 d.), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 281 str. 2 d. pripažinta tai, kad jis prisipažino kaltas dėl autoįvykio ir nuoširdžiai gailisi. A. Č. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas, padarė neišnykus teistumui, todėl jis (BK 27 str.) yra recidyvistas. Anksčiau A. Č. teismas jau yra skyręs baudą (2004-02-12 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu), jam buvo ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (2005-02-08, 2005-06-30, 2006-12-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, dviejų dienų laikotarpyje padarė net tris nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nedirba, todėl, atsižvelgus į aplinkybių visumą, tame tarpe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Č. pagal BK 281 str. 2 d. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus aplinkybių visumą, A. Č. skirtina vienintelės BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, nežymiai mažesnės nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taikyti BK 75 str. ir atidėti bausmės vykdymą nėra įstatyminio pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai – kad apeliantas nedirba, neturi pastovių pajamų, turto, prižiūri sergančią motiną, kuri taip pat niekur nedirba, registruota darbo biržoje, jai reikalinga nuolatinė parama, taip pat neduoda pakankamo teisinio pagrindo švelninti bausmę, paskirtą pagal BK 281 str. 2 d., be to, teismas, skirdamas bausmę pagal BK 149 str. 1 d., BK 150 str. 1 d., atsižvelgia į apeliacinio skundo argumentus.

Apeliaciniame skunde nenurodoma rimtų argumentų dėl neturtinės žalos, priteistos D. V. mažinimo, pirmosios instancijos teismas nustatė ne per didelį patirtos neturtinės žalos dydį ir tinkamai motyvavo jos pagrįstumą. Skunde nurodytas CK 6.282 str., tačiau sutinkamai su CK 6.282 str. 3 d., teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia, o, šiuo atveju, apeliantas padarė tyčinius nusikaltimus.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2011 m. matyti, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad būtent 2007-10-01 D. V. atžvilgiu padarytų veikų pasėkoje būtų sutrikdyta jos psichikos sveikata, kas yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti dėl išlaidų D. V. psichinės sveikatos gydymui, kuris buvo atliekamas iki įvykio ir tęsiamas po jo, tačiau, kolegija mano, kad gydymo išlaidos 2007 m. priteistos pagrįstai (50 Lt) (t.2, b.l. 127-142). Kolegija taip pat mano, kad žala už rūbus, kurie buvo apgadinti arba pamesti nusikalstamų veiksmų pasėkoje ir po jų sekusių specialistų tyrimų, kurių dalies gražinimo nepageidavo nukentėjusioji ir kuriuos skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta sunaikinti, kurie yra netinkami nešiojimui, pagrįstai priteista iš nuteistojo A. Č. (335 Lt). Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. Č. nenuteistas už tai, kad jis nukentėjusiajai neleido pasiimti iš (duomenys neskelbtini), esančio namo grotuvo, todėl šioje apimtyje civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o iš A. Č. priteistina 385 Lt D. V. turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos BK 106 str. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šiuo atveju, nuteistasis A. Č. yra jauno amžiaus, darbingas, iš jo priteistos ir priteistinos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, nėra didelės ir atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą, įvykusių posėdžių skaičių, todėl iš nuteistojo A. Č. šios išlaidos priteistinos, jų mažinti nėra pakankamo teisinio pagrindo. Teismas vertina ir D. V. išsilavinimą, psichinę būklę ir to įtakotą advokato paslaugų poreikį.

Iš Advokato orderio serija LAT Nr. 601440 ir pinigų priėmimo kvitų Nr. LAT 616726, 616730 matyti, kad D. V. sumokėjo 800 ir 200 Lt Dainorai Saulienei už savo atstovavimą Vilniaus apygardos teisme. Šios išlaidos priteistinos D. V. iš A. Č..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinto kaltu ir nuteisto A. Č. pagal BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., veiką kvalifikuoti pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., ir nuteisti pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 150 str. 1 d. nuteisti laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrintinu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 281 str. 2 d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trims metam šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteistą iš A. Č. 1548,19 Lt turtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 385 Lt ir iš A. Č. priteisti D. V. 385 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. Č. 1000 (vieną tūkstantį) litų D. V. advokatės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d., padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.