Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-20 · Civilinė byla Nr. 2S-982-413/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
2S-982-413/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
P. L.
Atsakovas
R. L., A. L.
Kategorijos
  • 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-982-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03248-2013-3;
Pirmosios instancijos teismo teisėjas: Edmundas Inokaitis;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1, 122.3
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės P. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6603-191/2013, kuria nutarta ieškovės P. L. ieškinį atsakovams R. L. ir A. L. dėl santuokoje įgyto turto atidalijimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės P. L. ir J. L. santuoka bendru jų sutikimu ir patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, išsprendė ir santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimą (b.l. 38). J. L. 2012 m. rugsėjo 11 d. mirė. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi palikėjo vaikai - atsakovai R. L. ir A. L. (dukra R. S. palikimo atsisakė).

Šalies argumentai

Ieškovė 2013 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą prašydama atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės 1/2 dalį žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant šį turtą ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad nutraukiant jos ir J. L. santuoką teismas nepadalino viso santuokoje įgyto turto, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą klausimai, susiję su sutuoktinių turtinėmis teisėmis, galėjo būti sprendžiami ne tik nutraukiant santuoką, bet ir vėliau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (b. l. 44-45).

Teismas pažymėjo, kad P. L. ir J. L. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyvaujant abiems pareiškėjams, santuokos nutraukimo metu pareiškėjų sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis atitiko CK 3.51 str. nustatytas sąlygas, pareiškėjai pasidalino santuokoje įgytą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu galiojo imperatyvus įstatymo reikalavimas, jog sutartimi turi būti pasidalintas visas sutuoktinių turtas. Tokią sutartį kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas tvirtina sprendimu. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyją res judicata galią. Teismas pažymėjo, kad nutraukiant santuoką, bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra (ir 2001 m. lapkričio mėnesį buvo) šalių, o ne teismo pareiga. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalėjo nurodyti bendrą savo turtą ir kaip jis bus padalijamas. Teismo sprendimu konstatavus, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, teismas sprendė, kad naujo ieškinio padavimas dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenurodyto turto padalijimo yra negalimas, dėl ko teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės atstovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį (b. l. 48-51).

Skunde nurodoma, kad 2001 m. lapkritį galiojusios teisės nuostatos ir suformuluota teismų praktika numatė, kad teismo procesiniame sprendime turi būti išsprendžiama dėl viso bendro turto padalijimo. Teismas, matydamas, kad nepareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo ar turtinių teisių į jį padalijimo, privalėjo nustatyti pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovę nurodyti ieškinyje visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pareikšti reikalavimą dėl viso bendro turto padalijimo (CPK 115, 138 straipsniai, 382 straipsnio 4 punktas). Šiuo atveju teismas nenustatė trūkumų, tačiau šis sprendimas nepakeitė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės formos, žemės sklypas ir toliau liko bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes nebuvo atidalintas. Minėtas žemės sklypas buvo įgytas esant santuokoje, todėl, apeliantės atstovės nuomone, laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Teismui nepakeitus šio turto nuosavybės formos nutraukiant santuoką, nėra aišku, kokiu pagrindu jis atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui. Ieškovės reikalavimas dėl minėto turto atidalijimo niekada nebuvo spręstas teismine tvarka, todėl pareiškėjos reikalavimas neturėtų būti traktuojamas kaip pakartotinis.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos duomenimis, Kauno rajono apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 26 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp pareiškėjų P. L. ir J. L. bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kartu išspręsdamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą (b. l. 38). Minėtas sprendimas instancine tvarka skųstas nebuvo.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį - jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006, kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos tik tuo atveju, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Kai santuoka nutraukiama supaprastinto proceso tvarka, bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog neišsprendus turto padalijimo klausimo nutraukiant santuoką bendru sutikimu, šį klausimą galimą spręsti vėliau bendra tvarka. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog teismas padarė teisės taikymo klaidą, kadangi privalėjo nustatyti visą sutuoktinių santuokoje įgytą turtą ir spręsti, ar pateikta tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neturi trūkumų. Kaip jau minėta, santuokoje įgyto bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Be to, ieškovei manant, kad teismas padarė aiškią teisė taikymo klaidą, ji galėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau įstatymų nustatytais terminais to nepadarė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieškovės pareiškimą, todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas