Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ atstovui advokato padėjėjui Justinui Samuoliui ir atstovei V.Ž.,

2015 m. vasario 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K.V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Amber Grid“, UAB „Ardynas“, VĮ Valstybės žemės fondas, P.Š. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu (I.t, b.l. 3-11; II.t. b.l. 2-14) prašo panaikinti 2014-06-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 1.1, 2.4.1 ir 2.4.2 punktus bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių atlikti veiksmus – priimti naują įsakymą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu ir iš naujo nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

Nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 0,500 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini). Teigia, jog ginčijamu įsakymu atsakovas jo žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 0,1687 ha tiesti, naudoti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Pažymi, jog skundžiamame įsakyme nenurodyta, kokias teises ir pareigas jam sukels skundžiamas įsakymas, neaišku, kas bus statoma jo žemės sklype, nenurodyta, kaip buvo apskaičiuotas nustatytas servituto plotas bei paskaičiuotas kompensacijos dydis. Argumentuoja, jog neaiškiai apibrėžiamas servituto plotas, t.y. Kompensacijos mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutui, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte nurodytas servituto plotas 0,1666 ha, ginčijame įsakyme – 0,1687 ha, o kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plane deklaruojamas servituto plotas nurodytas 0,2595 ha, dėl ko kompensacija paskaičiuota mažesniam plotui. Pabrėžia, jog apskaičiuotos kompensacijos iki šios dienos nėra gavęs. Teigia, jog nustatytas servituto plotas ir kompensacijos apskaičiavimas yra netikslūs, o skundžiamo įsakymo 4.2.1 ir 4.2.2 punktai, kuriuose nurodyta, jog kompensacija išmokama pavedimu į Klaipėdos rajono 3-ojo notarų biuro notarės L.M. depozitinę sąskaitą, nesusiję su kompensacija, yra nepagrįsti, todėl naikintini. Mano, jog skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, prieštarauja gero administravimo, atsakingo valdymo principams.

Akcentuoja, jog atsakovas pažeidė Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatas, kadangi iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nebuvo išreikšta viešpataujančiu tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Argumentuoja, jog atsakovas apskaičiuodamas kompensaciją vadovavosi negaliojančiu teisės aktu, t.y. 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) redakcija, galiojusia iki 2013-01-18. Ginčija Metodikos pagrindu apskaičiuotą kompensaciją.

Nurodo, jog ginčijamą įsakymą skundė neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2014-10-02 sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-2497 teritorinio subjekto priimtą sprendimą paliko nepakeistą.

Prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – priimti motyvuotą įsakymą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, t.y. pagal 2014-07-31 UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą servitutas jo žemės sklypui yra 2595 m², todėl prašo atsakovą iš naujo nustatyti servituto plotą bei kompensacijos dydį.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaiko skunde išdėstytus argumentus ir prašo tenkinti patikslintą skundą. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamą įsakymą gavo 2014 metų birželio pabaigoje, galimai birželio 28 d., pareiškėjo atstovas kategoriškai teigia, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, nes kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ikiteismine tvarka, todėl terminas skaičiuotinas nuo 2014 10 02.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į skundą ir jo patikslinimą (I.t., b.l. 64-71; II.t. b.l. 40-42) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, jog AB „Amber Grid“ 2014-06-12 raštu Nr. 7-221-1039 kreipėsi į atsakovą su prašymu nustatyti žemės sklypams žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus ir teisę juos aptarnauti bei nustatyti vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi servitutais, nustatytuose žemės sklypuose, administraciniu aktu. Pažymi, jog 2014-06-19 priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), 0,1687 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, ir nurodė, kad viešpataujantis daiktas yra centralizuoti (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklai; viešpataujančio daikto savininkas (patikėtinis) yra AB „Amber Grid“.

Pabrėžia, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas bei Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289, 3.6 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus. Akcentuoja, jog pagal teisės aktus turi būti išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia. Tokia valia buvo išreikšta AB „Amber Grid“ pateikiant 2014-03-05 raštu Nr. 7-221-228, kuriame nurodyta, jog specialiojo plano sprendiniuose numatyta, kad dalis Klaipėdos, Telšių, Šiaulių rajonų ir Rietavo savivaldybėje esančių žemės sklypų patenka į zoną, kurioje projektuojamas magistralinis dujotiekis Klaipėda-Kuršėnai, magistralinio dujotiekio priklausiniai bei su magistralinio dujotiekio naudojimu ir aptarnavimu susijusi infrastruktūra bei pateikė preliminarų Klaipėdos rajone esančių žemės sklypų sąrašą. Pažymi, jog pareiškėjas 2014-06-27 raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-2474 buvo informuotas dėl servitutų nustatymo, taip pat buvo išsiųsti kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas, vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas ir žemės sklypo su nustatytomis specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei servitutu planas.

Nurodo, jog pareiškėjo žemės sklypui buvo nustatytas servitutas pagal VĮ Valstybės žemės fondo kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktą žemės sklypo su nustatytomis specialiomis žemės ir miško naudojimosi sąlygomis bei servitutu planą, kuriame aiškiai nurodyta servituto vieta, ribos bei plotas – 0,1687 ha. Akcentuoja, jog pareiškėjo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra registruoti viešajame registre, todėl nėra jokio pagrindo nustatyti kitokio dydžio servitutą. Mano, jog pareiškėjui kompensacija paskaičiuota tinkamai. Akcentuoja, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo.

Atsakovės atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu arba bylą nutraukti,nes praleistas terminas skundui paduoti, pareiškėjo ginčijamam įsakymui ginčyti ikiteisminė tvarka nenumatyta..

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimu (b.l. 88-96) prašo administracinę bylą nutraukti, nes praleisti skundo padavimo teismui terminai. Nurodo, jog skundžiamą sprendimą pareiškėjas gavo 2014 m. birželio mėnesį, o skundą teismui padavė tik 2014 m. spalio mėnesį. Pabrėžia, jog Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos tvarka (toliau – ir ABTĮ), t.y. 33 straipsnio 1 dalį. Akcentuoja, jog teisės aktai nenumato privalomos ginčų dėl servitutų nustatymo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs ABTĮ nustatytą terminą.

Pažymi, jog skundžiamas įsakymas yra priimtas vadovaujantis Magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-06-11 įsakymu Nr. 1-158, sprendiniais (toliau – ir Specialusis planas), kurie yra galiojantys, jo teisėtumas nėra ir nebuvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Priimant skundžiamą aktą buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų. Argumentuoja, jog servitutas pareiškėjo žemės sklypui buvo nustatytas remiantis viešajame registre įregistruotais preliminariais kadastrinių matavimų duomenimis, o pareiškėjo atlikti kadastriniai matavimai negali būti laikomi tinkamu įrodymu byloje, kadangi jie nėra įregistruoti. Mano, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą ir įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymą dėl servituto nustatymo.

Akcentuoja, jog skundžiamame įsakyme nėra aptariami papildomų nuostolių atlyginimo pareiškėjui klausimai, kadangi tokių nuostolių atlyginimas yra civilinės teisės nagrinėjimo dalykas. Mano, jog pareiškėjui tinkamai apskaičiuota kompensacija, remiantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos 2004-12-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir Metodika) ir Taisyklių nuostatomis. Pabrėžia, jog pareiškėjas dalyvavo magistralinio dujotiekio Klaipėda - Kuršėnai specialiojo plano rengimo procedūrose, reikalaudamas didelės kompensacijos. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas žemės sklypo paskirtį pakeitė po servituto nustatymo, prašo bandymą gauti didesnę kompensaciją pripažinti pareiškėjo piktnaudžiavimu teise ir jo skundą atmesti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ atstovai teismo posėdžio metu prašo bylą nutraukti, nes praleistas terminas kreiptis į teismą ir pareiškėjas jo neprašo atnaujinti. Įstatymas nenumato ikteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškėjas privalėjo įstatyme nustatytu terminu kreiptis tiesiogiai į teismą. Jei teismas laikys kitaip, skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes ginčijamas įsakymas pagrįstas ir teisėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ atsiliepimu (I.t, b.l. 167-173) prašo administracinę bylą nutraukti, nes praleistas skundo padavimo teismui terminas. Teismui konstatavus, jog skundo padavimo terminas nepraleistas, prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pažymi, jog jų bendrovė vykdo gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Magistralinis dujotiekis Klaipėda – Kuršėnai“ pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, įgyvendinimo procesą. Nurodo, jog 2014-06-12 kreipėsi į atsakovą su prašymu nustatyti žemės sklypams servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) ir teisę juos aptarnauti bei nustatyti vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi servitutais administraciniu aktu nustatytais žemės sklypuose. Akcentuoja, jog atsakovas informavo pareiškėją, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype bus nustatytas žemės servitutas, kurio plotas 0,168 ha. Pabrėžia, jog skundžiamas atsakovo įsakymas priimtas vadovaujantis patvirtintu Magistralinio dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai statybos specialiuoju planu, kuris nėra sustabdytas ar ginčijamas ir jame nustatytas servitutas atitinka specialiojo plano sprendinius. Mano, jog skundžiamas įsakymas yra pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Argumentuoja, jog teisės aktai nenustato sąlygos, jog servituto nustatymui būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl žemės sklypo servitutas buvo nustatytas pagal preliminarius matavimus. Prašo kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo argumentus dėl nepagrįsto kompensacijos apskaičiavimo. Prašo bylą nutraukti, nes praleistas terminas kreiptis į teismą.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas palaiko atsakovo atsiliepimo motyvus ir prašo administracinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (II.t, b.l. 56).

Tretysis suinteresuotas asmuo P.Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant P.Š., VĮ Valstybės žemės fondo atstovui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 0619 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K.V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdos rajono savivaldybės, Dauparų-Kvietinių seniūnijos Dauparų kaime“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2014 06 11 įsakymu Nr. 1-158 ,,Dėl magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai statybos specialiųjų planą. Pareiškėjas yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir patenkančio į numatomą statyti magistralinio dujotiekio zoną, savininkas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas administraciniu aktu – 2014 06 19 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 ,,Dėl servituto nustatymo K.V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsniu, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16 punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 bei atsižvelgdamas į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-158 sprendinius, AB „Amber Grid“ 2014 m. birželio 13 d. gautą prašymą – nustatė žemės servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) plotas 0,1687 ha, K.V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, ir nurodė žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servitutų išmokant vienkartinę 848 Lt kompensaciją (t. I, b.l.73-86, 13-14).

Pareiškėjas skundu ginčija tiek neteisėtą servituto nustatymą, tiek netinkamai apskaičiuotą kompensacijos dydį.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas K.V. ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 0619 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K.V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ gavo 2014 m. birželio 28 d. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjo K.V. valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), servitutas įregistruotas 2014 06 25 (1 t., b.l. 12). Pareiškėjui pranešimas dėl servitutų nustatymo išsiųstas 2014 06 27 (1 t., b.l. 85-86). Pareiškėjas 2014 09 17 Nacionalinės žemės tarnybos raštu Nr. 12SS-(14.12.45)-22 buvo informuotas apie galimybę ginčyti priimtus administracinius aktus dėl servituto nustatymo (1 t., b.l.141-142). Taip pat iš pareiškėjo 2014 07 17 skundo Nacionalinei žemės tarnybai nustatyta, kad ginčijamas įsakymas gautas 2014 06 28, ką teismo posėdyje patvirtino pareiškėjas (2 t., b.l. 16). Pareiškėjas 2014 07 17 skundu skundė ikiteismine tvarka Nacionalinei žemės tarnybai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 0619 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K.V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b.l. 16-21). Nacionalinė žemės tarnyba 2014 10 02 raštu Nr. 1SS-(8.5)-2497 išaiškino pareiškėjui, kokiu pagrindu buvo nustatytas servitutas bei informavo jį kokius skundus nagrinėja išansktinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nepasisakė dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 0619 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K.V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdos rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini)” pagrįstumo bei teisėtumo (1 t., b.l.15-19).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, trečiųjų suinteresuotų asmenų AB „Amber Grid“ UAB „Ardynas“ atstovai prašo taikyti ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą ir šio termino neprašoma atnaujinti ir bylą nutraukti, nes pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ginčams dėl administracinių aktų, kuriais nustatyti servitutai, išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka nenumatytas.

Pareiškėjas bei jo atstovas kategoriškai nesutinka, kad terminas praleistas ir nurodo, kad jie naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarkaq, t. y. ginčijamą NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 06 19 įsakymą dėl servituto nustatymo skundė Nacionalinei žemės tarnybai.

Dėl termino skundui paduoti

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu.

ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte numatyta, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, administracinė byla nutraukiama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo.

Iš byloje esančios medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 0619 įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K.V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)“ įteiktas 2014 m. birželio 28 d. Šio fakto neneigia ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjas būdamas rūpestingas ir atidus, nuo minėtos datos turėjo galimybę laiku imtis galimai pažeistų savo teisių gynybos, gauti reikalingą konsultaciją ir nepažeidžiant termino kreiptis teisminės gynybos į teismą. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, teisinio išsilavinimo nebuvimas paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1235/2014, 2014 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014, 2014 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-361/2014), o pareiškėjas net gi neprašo termino atnaujinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nuo 2014 07 17 naudojosi kvalifikuoto teisininko P.M. pagalba (1 t., b.l. 126-128), kuriam kaip asmeniui užsiimančiam teisine veikla turėjo būti žinoma sprendimo apskundimo tvarka bei terminai. Kreipimosi į teismą termino pradžią skaičiuoti nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2014 10 02 rašto Nr. 1SS-(8.5)-2497 nėra teisinio pagrindo, nes įstatyme nėra numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog tokiems ginčams, t. y. pareiškėjams ginčijant sprendimą dėl servituto nustatymo, ikiteisminė skundo nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra taikoma, toks reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme (LVAT adm. byla Nr. AS525 -913/2013 ir kt.). Be to, iš šio rašto matyti, kad NŽT ir nenagrinėjo pareiškėjo skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 0619 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-857 „Dėl servituto nustatymo K.V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, o tik pareiškėjui suteikė informaciją (1 t., b.l. 15-19).

Pareiškėjas teismui pateikė skundą 2014 10 17 (reg. Nr. 3-1249). Skundas teismui pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, apskundimo terminas ginčyti administracinį aktą pasibaigė 2014 m. liepos 28 d. 24 val (ABTĮ 66 straipsnis).

Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2015 m. sausio 28 d. Nr. AS-280-492/2015 ir kt.).

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjas privalėjo šių nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas šias nuostatas pažeidė. Pareiškėjas prašymo dėl praleisto kreipimosi į teismą termino atnaujinimo nepateikė, nes laiko, kad terminas nepraleistas

Teismas šioje byloje nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis, ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, laiko, kad skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą termino praleidimo fakto kosntatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos administracinę bylą nutraukti.

Paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo teismui terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo1017 straipsnio 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ prašo priteisti iš pareiškėjo K.V. 9952,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios detalizuotos pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 149-155).

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Todėl sprendžiant trečiojo suinteresuoto asmens patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, taip pat nustatyti kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, nustatyti ar pareiškėjo prašymo patenkinimo atveju trečiojo suinteresuoto asmens teisės būtų pasikeitusios arba pasibaigusios, taip pat nustatyti kas yra atsakingas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų kreipimosi į administracinį teismą (kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-71/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-165/2011 ir kt.).

Vertintina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi nutraukus administracinę bylą pagal pareiškėjo K.V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Amber Grid“, UAB „Ardynas“, VĮ Valstybės žemės fondas, P.Š. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiojo suinteresuoto asmens teisės visa apimtimi buvo apgintos, nes pareiškėjas skundu prašė panaikinti įsakymą, kuriuo nustatytas servitutas pagal trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ prašymą jo reikmėms.

Pažymėtina, jog administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 5 punkte numatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui atsiliepimą į skundą surašė advokato padėjėjas Justinas Samuolis (1 t., b.l. 88-96, 111), kuriam už šio dokumento surašymą tretysis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ sumokėjo 2850,50 Lt (b.l. 149-155). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3000,00 Lt (3 MMA (minimali mėnesinė alga), o advokato padėjėjui 2400,00 Lt. Todėl prašoma priteisti 2850,50 Lt suma mažintina iki 2400, 00 Lt ir priteistina ši suma, nes atsiliepimas surašytas išsamus, pagrįstas teisės normomis, LVAT praktika.

Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti už prašymo surašymą 500,00 Lt (1 t., b.l. 56-62). Pagal rekomendacijų 8.16 punktą numatyta maksimali suma 360,00 Lt, advokato padėjėjui 288,00 Lt, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina ši suma. Taip pat prašoma priteisti 1375,00 Lt už teisines konsultacijas (1t., b.l. 149-150). Kaip ne kartą išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, įrodymų rinkimą (išskyrus Rekomendacijų 8.17 p.), posėdžio datos derinimą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis ir pan.). Kadangi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pralaimėjusi šalis negali būti įpareigojama atlyginti išlaidas už paminėtas advokato padėjėjo suteiktas paslaugas, šioje dalyje prašymas priteisti 1375,00 Lt netenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, kuriame tretįjį suinteresuotą asmenį atstovavo advokato padėjėjas Justinas Samuolis, vyko 2014-12-10 - 42 min., teismo posėdžio pradžia 14:34 val., pabaiga 15:16 val. (apvalinama iki 1 valandos, nes ilgiau nei 30 min., 1 t., b.l. 156-158),. 2015 02 11 - 4 val. (3.35 val. apvalinama iki 4 val., nes daugiau nei 30 min., posėdžio pradžia 13.15 val., pabaiga 16.44 val. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir Rekomendacijose pateiktą atstovavimo laiko skaičiavimą, maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje suma už 1 valandą yra 150,00 Lt Priteistina suma už 4 valandas 600 Lt, advokato padėjėjui 480,00 Lt. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas ši suma laikytina pagrįsta, todėl prašoma suma 3500,00 Lt mažintina ir priteistina 480,00 Lt. Tuo tarpu prašymas priteisti už atstovavimą teismo posėdyje 2015 01 14 netenkintinas, nes posėdis trūko trumpiau nei 30 min., pradžia 13.19, pabaiga 14.10 val.( 2 t., b.l. 29-30). Kitoje dalyje prašymas priteisti už pasirengimą bylos nagrinėjimui, kelionę laikytinas nepagrįstu, nes viršija maksimalius Rekomendacijose įtvirtintus dydžius bei nepateikti įrodymai, pagrindžiantys kelionės išlaidas, todėl netenkintinas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad tretysis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ patyrė 3168,00 Lt (2400,00 + 288,00+480), t. y 917,52 Eur (1 euras=3,45280 litų) įrodymais pagrįstų išlaidų, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu, 44 straipsnio 5 dalis, 105-106 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinę bylą bylą pagal pareiškėjo K.V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, AB „Amber Grid“, UAB „Ardynas“, VĮ Valstybės žemės fondas, P.Š. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Priteisti iš pareiškėjo K.V. 917,52 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Amber Grid“.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.