- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2-95-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00551-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Atsakovas
- P. M.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Trečiasis asmuo
- M. Č.
nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui ir trečiajam asmeniui M. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui P. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. Č..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 380,13 Eur, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15,00 Eur žyminį mokestį, penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2019-03-29 Kuršių g., Kaune dėl atsakovui P. M. priklausančios transporto priemonės OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyto vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 p.), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 380,13 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3.p. nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 380,13 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas (CK 6.270 str.)) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 str.), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas 380,13 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. M. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad argumentus dėl nesutikimo yra išsamiai pateikęs atsiliepime į ieškovo pirminį ieškinį, kuriuos palaiko. Nurodė, kad automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė M. Č. 2019 m. kovo 5 d. Pirkėjas su juo atsiskaitė ir jis iš karto perdavė jam automobilį. Nuo sutarties sudarymo dienos jis šiuo automobiliu nebesinaudoja. 2019 m. kovo 8 d., sutinkamai su reikalavimais dėl transporto priemonės išregistravimo (įstatymas numato, kad tai privaloma padaryti per 15 dienų), atsakovas kreipėsi į VĮ Regitra, pateikė pirkimo – pardavimo sutartį ir šios sutarties pagrindu automobilis OPEL ASTRA buvo išregistruotas. Eismo įvykio metu jis nebuvo automobilio savininkas, todėl nėra atsakingas už žalą. Į bylos nagrinėjimą yra kviečiamas asmuo, kuriam pardavė transporto priemonę ir iš proceso matyti, kad šaukimas įteiktas šio asmens uošvienei R. A. būtent tuo adresu, kurį pirkėjas ir nurodė automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Iš to seka, kad sutartyje buvo nurodytas realus, o ne, kaip teigia ieškovas, neva jo išgalvotas asmuo ir jokių veiksmų, kuriais šiuos metu yra kaltinamas (neva sudarė sąlygas automobilį užvaldyti nenustatytiems asmenis) jis nepadarė. Ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas pagal jo pranešimą dėl pasinaudojimo jo vardu bei pavarde ir suklastojant eismo įvykio deklaraciją, buvo apklaustas nukentėjęs eismo įvykyje asmuo T. R.. Pastarasis nurodė, kad eismo įvykio deklaraciją pildė kažkokia kaltojo vairuotojo iškviesta moteris. Be to ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai kreipėsi į draudimo bendrovę BTA tikslu išreikalauti eismo įvykio deklaraciją, bet gavo atsakymą, kad bendrovė, išmokėjusi išmoką nukentėjusiajam asmeniui, deklaracijos originalo neturi. Pats nukentėjęs asmuo T. R. gana išsamiai nurodo kaltojo vairuotojo išvaizdą – vyriškis, apie 170 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus, tamsaus gymio, galėtų būti romų tautybės. Jis kalbėjo lietuviškai, bet su akcentu. Taip pat nurodė, kad irgi ne pats pildė eismo įvykio deklaraciją, o užpildžius nepažįstamai merginai, jos net nepasirašė ir nesutikrino jokių įrašytų duomenų. Taip pat nurodė, kad eismo įvykio deklaraciją jis išmetė, t. y. sudegino. Iš tokių parodymų akivaizdu, kad eismo įvykį padarė ne jis (atsakovas). Kadangi jis rūpestingai ir laiku atliko jam priklausančią pareigą išregistruoti transporto priemonę ją pardavus, jis nebėra atsakingas už nuostolius, kurie atsirado dėl naujo automobilio savininko ar valdytojo kaltės. Pildant eismo įvykio deklaraciją apie eismo įvykį 2019 m. kovo 29 d., jis jau nebebuvo šios transporto priemonės savininkas – buvo ją išregistravęs VĮ Regitra.
Šalies argumentai
3. Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, kuriame nurodė, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstė savo argumentus bei pateikė visus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus ir prašo bylą teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui. Atsižvelgiant į pareikštą prašymą, civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant.
4. Teismo posėdžio metu atsakovas P. M. paaiškino, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes automobilį Opel Astra pardavė 2019 m. kovo 5 d. ir išregistravo 2019 m. kovo 8 d., o įvykis padarytas 2019 m. kovo 29 d. Savaime aišku, kad mašinos jis neturėjo. Deklaracija suklastota, kadangi vienoje vietoje ne jo parašas, jo teisių numeris neužrašytas. Automobilį pardavė tam žmogui, kuris padarė eismo įvykį. Kai reikėjo išregistruoti automobilį, Regitroje pamatė, kad asmens kodas ne lietuviškas, bet nurodė, kad išregistruoti gali. Pasirašant sutartį jis nematė pirkėjo asmens dokumento, kadangi pirkėjas jo neturėjo. Pasitikėjo pirkėju, o jeigu būtų neišėję išregistruoti, tuomet būtų kreipęsis į policiją ir ieškojęs to žmogaus. Šiuo momentu su tuo asmeniu nekontaktuoja, nes nekelia telefono. Nurodė, kad tikrai ne jis važiavo. Yra dokumentas, kad policijai parašė pareiškimą. Po įvykio policija anuliavo visas baudas, kadangi mašina buvo išregistruota. Rašė skundą, kuriame prašė apklausti nukentėjusį asmenį. Taip pat pateikė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą, pareiškimą dėl klastojimo. M. Č. ieškojo, bet nerado. Ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, ieškomas tas žmogus.
5. Tretysis asmuo M. Č. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Kadangi trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo iš jo negauta, civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
6. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M. paaiškino, kad žmogus, kuriam tėtis pardavė automobilį slepiasi kažkur ir nenori prisiimti kaltės už padarytus nusižengimus. Buvo eismo įvykis, kuris padarytas jo, bet užrašyta tėčio vardu, dėl to ir yra ginčas. Jis kartu su tėčiu dalyvavo parduodant automobilį. Pirkti automobilį M. Č. atvažiavo su dviem moteriškėm, kurios nepratarė nei vieno žodžio, tiesiog sėdėjo automobilyje. Jis pats buvo aukštas, kalbėjo lietuviškai, bet su akcentu. Tada buvo tamsus paros metas, sunku buvo įžiūrėti. M. Č. pats rašė sutartį ir sakė, kad neatsimena savo asmens kodo, moteriškės paprašė, kad padiktuotų jam jo asmens kodą, nes jis pametė asmens tapatybės kortelę. Moteriškė padiktavo jo asmens kodą. Tada jis paprašė, kad automobilyje paieškotume jo tapatybės kortelės, bet jie nerado. Surašė viską sėkmingai ir išsiskirstė. Vėliau dar keletas susirašinėjimų buvo dėl M. Č. asmens tapatybės kortelės.
7. Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. B. paaiškino, kad ji gyvena kartu su atsakovu. Nurodė, kad jie sugalvojo pasikeisti automobilį, susirado žmones ir susitiko vakare, degalinėje. Buvo vyras tamsaus gymio, kalbantis su akcentu. Tas vyras pasiūlė pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį. Vyrai nuėjo į degalinę, užpildė dokumentus ir išvažiavo. Paskui nuvažiavo į Regitrą ir žentas rašydamas užrašė du kartus tą kodą. Regitroje paaiškino, kad neatitinka kodas ir pasiūlė susisiekti su tuo žmogumi. Susisiekė su tuo žmogumi ir jis padiktavo kodą, sakė nebijoti, viskas yra gerai, nes jis ne Lietuvos pilietis. Atvažiavus į Anykščių Regitrą, ten patvirtino, kad viskas yra gerai, toks kodas yra galiojantis. Mašiną jie tada išregistravo, ,,nuėmė“ draudimą ir paskambinus pasakė apie tai M. Č.. Vėliau dar bendravo su M. Č., nes jis skambino, kad neužsikuria mašina. O kada atėjo pirma bauda, ji vėl jam skambino, jis pasakė, kad susimokės baudą. Paskutinį kartą, kai skambino, atsiliepė moteris, kuri kalbėjo piktai. Po to laiko daugiau jam ir nebeskambino. O kai sužinojo apie eismo įvykį, važiavo į policiją, rašė pareiškimą, kadangi tikrai jie nevažinėjo su ta mašina. Kai tik sužinojo apie įvykį, ieškovui visus reikalingus dokumentus nusiuntė. Eismo įvykis įvyko 2019 m. kovo 29 d. Po įvykio skambino nukentėjusiajam T. R., kuris paaiškino, kad automobilį vairavo tamsaus gymio, aukštas, puikiai lietuviškai kalbantis vyras. Pildyti deklaracijos tas vyras išsikvietė moterį, kuri labai greitai atvažiavo ir užpildė deklaraciją. T. R. nurodė, kad kai gavo iš draudimo pinigus, išmetė visus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 441 straipsnio 1 dalį bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
9. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 380,13 Eur nuostoliams atlyginti kildina iš 2019 m. kovo 29 d. Kuršių g., Kaune, įvykusio eismo įvykio, kurio metu dėl atsakovui priklausančios transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyto vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas atlygino transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui patirtą žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
10. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2019 m. kovo 29 d. Kaune, Kuršių g., automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino kitą automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio dalyvių užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju nurodytas „P. M.“ (e. b. l.).
11. Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kurią jis išdėstė patikslintame ieškinyje, kad atsakovas yra atsakingas už nuostolių atlyginimą tuo pagrindu, kad jis kaip didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra paskutinis žinomas savininkas, kuris netinkamai rūpinosi jam priklausančia transporto priemone bei sudarė sąlygas ją užvaldyti nenustatytiems asmenims, o išvengti atsakomybės atsakovas galėtų tuo atveju, jei nurodytų realų, o ne išgalvotą asmenį, kuriam neva perdavė savo transporto priemonę.
12. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovas 2019 m. kovo 5 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam priklausančią transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). VĮ Regitra 2019-03-08 pažyma apie transporto priemonės išregistravimą patvirtina, kad transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išregistruota 2019-03-08 (e. b. l.). Šią transporto priemonę įsigijo byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis asmuo - M. Č.. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties pagrindu (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.).
13. Ieškovas, pasisakydamas, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis vertintina kritiškai, nurodė tokius argumentus: sutartyje akivaizdžiai matosi pataisymai, skirtingu rašikliu (galimai – skirtingu laiku) pildyta informacija; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3 – iojo skyriaus prokuroro nutarime konstatuota, kad tokio asmens (neva sutartį pasirašiusio tariamo pirkėjo) – M. Č. identifikuoti nepavyko, Lietuvos Respublikos gyventojų registre tokio asmens nėra; atsakovo pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro, negalima būti tikrais tariamo pirkėjo parašo autentiškumu, t. y. laikyti tokią sutartį sukeliančia teisines pasekmes tariamam pirkėjui.
14. Tačiau šie ieškovo išdėstyti argumentai nėra grindžiami įrodymais. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad ši šalių sudaryta sutartis būtų suklastota, nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Ši sutartis yra galiojanti, todėl jos šalims sukelia atitinkamas teises ir pareigas (CK 6.189 str.). Šiam sandoriui nėra privaloma notarinė forma (CK 1.74 str.). Atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2019-07-13 kreipėsi į Utenos apskrities VPK su pareiškimu (skundu) dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad galimai M. Č. pasinaudojęs jo vardu ir pavarde suklastojo eismo įvykio deklaraciją, į ją įrašydamas jo asmens duomenis ir ją pasirašydamas (e. b. l.). 2019-10-02 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3 – iojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, toks asmuo nebuvo nustatytas (e. b. l.).
15. Šio ginčo kontekste negali likti nepastebėta tai, kad eismo įvykio deklaracijos užpildymas kelia abejonių, kadangi joje akivaizdžiai matyti, kad atsakovo pavardė nurodyta klaidingai „M.“, o nurodytas adresas atitinka trečiojo asmens M. Č. adresą „(duomenys neskelbtini)“, šio dokumento nėra pasirašęs nukentėjęs asmuo T. R.. Be to, šio dokumento originalo teismui nepavyko gauti nei iš ieškovo, nei iš draudimo kompanijų. Ir nors ieškovas ypatingai didelį dėmesį skiria tam, jog atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka jai keliamų reikalavimų, tačiau visiškai nevertina to, kad eismo įvykio deklaracija, kurios pagrindu yra reikalaujama atlyginti nuostolius, nėra užpildyta tinkamai ir galimai negalėjo/negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kokių siekia ieškovas.
16. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo institucija, patikrinusi Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, nustatė, kad asmuo – M. Č. – jame neįregistruotas, nereiškia, kad toks asmuo neegzistuoja. Iš atsakovo paaiškinimų, bei šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad tretysis asmuo M. Č. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau tai taip pat neįrodo, jog toks asmuo negyvena Lietuvoje. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių įsitikinti, kad asmuo – M. Č. egzistuoja, ir kad jis yra automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2019 m. kovo 5 d., 19 val. 55 min. Teisme liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad atsakovas P. M. 2019 m. kovo 5 d. sudarė automobilio pardavimo sutartį su asmeniu, vardu M. Č.. Šio asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu trečiajam asmeniui M. Č. siunčiamus procesinius dokumentus priima jo žmona R. A. ir uošvė R. A. (e. b. l.). Ir galiausiai, šis asmuo – M. Č. – buvo apklausiamas liudytoju 2018 metais Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-392-913/2018 (CPK 179 str. 3 d.), minėta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama tos pačios sudėties teismo, kuris nagrinėja ir šią civilinę bylą, todėl teismo vidinis įsitikinimas dėl to, kad toks asmuo realiai egzistuoja yra suformuotas ne tik tų įrodymų, kurie yra surinkti šioje civilinėje byloje, bet ir tos faktinės aplinkybės, kad teisėja pati asmeniškai yra apklaususi liudytoju M. Č., kuris apklausiamas parodė, kad jis yra Latvijos pilietis, tačiau gyvena Lietuvoje, Kybartuose, ir kad jis yra romų tautybės. Todėl atmestinos kaip nepagrįstos visos ieškovo reiškiamos abejonės dėl to, kad asmuo, įsigijęs iš atsakovo transporto priemonę, realiai neegzistuoja.
17. Teismo vertinimu tikėtina, kad 2019 m. kovo 29 d. eismo įvykį sukėlė ir atsakingas už nuostolių atlyginimą yra transporto priemonę įsigijęs trečiasis asmuo M. Č.. Tokia išvada darytina iš į bylą pateiktos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Jūratės Survilienės atliktos liudytojo T. R. apklausos, iš kurios matyti, jog eismo įvykio metu nukentėjęs T. R. kaltininko automobilį vairavusį asmenį apibūdino kaip vyriškį, apie 170 cm ūgio, apie 30 m. amžiaus, tamsaus gymio, galėtų būti romų tautybės, kalbėjo lietuviškai, bet su akcentu (e. b. l.), bei įrodymų dėl administracinio nusižengimo protokolo anuliavimo P. M., iš kurio matyti, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo daromas Kaune, su ta pačia transporto priemone, pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas: Kaunas, Jonavos 178, 2019 m. kovo 29 d. 19 val. 44 min. (e. b. l.), ir protokolas už šį pažeidimą surašytas M. Č.. Pažymėtina, kad su šiomis aplinkybėmis, o būtent, kad eismo įvykio metu automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne atsakovas P. M., ieškovas sutiko, ir po šių aplinkybių paaiškėjimo pateikė byloje patikslintą ieškinį (CPK 185 str.).
18. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
19. Atsižvelgiant į nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas šioje byloje nepateikė pakankamų įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas P. M. eismo įvykio metu buvo automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas arba teisėtas jo valdytojas, turintis pareigą apdrausti šio automobilio savininko ar valdytojo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
20. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę ji taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, t. y. nėra teisinio pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą. Kadangi ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 380,13 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., CK 6.280 str.).
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas matyti, kad atsakovas už jam suteiktą advokato teisinę pagalbą yra patyręs 590,00 Eur išlaidų. Advokatė teikė teisines konsultacijas atsakovui, ruošė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, ko pasekoje darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti 590,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos atsakovui iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
22. Byloje yra patirtos 14,50 Eur teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmetamas, teismo patirtos 14,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 92, 93, 96 straipsniai, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, atsakovui P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 590,00 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą šioje byloje.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, 14,50 Eur (keturiolika eurų 50 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.