Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas: labai didelį kiekį (10,211 g) heroino, 4,881 g kanapių ir jų dalių bei psichotropinę medžiagą – 8,453 g metamfetamino, 2005 m. gruodžio 3 d. atgabeno šias medžiagas automobiliu „Audi100”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur sulaikius V. G. , kuris bandė kokoso riešute perduoti narkotines medžiagas V. M. , narkotines ir psichotropines medžiagas paslėpė prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės sienos, kur jas vėliau surado policijos pareigūnai. Taip E. Ž. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 3 d.

2006 m. spalio 16 d. E. Ž. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d. ir paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2006 m. lapkričio 7 d.

2007 m. sausio 12 d. E. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atstatyti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 26 d. priėmė nutartį nuteistojo E. Ž. prašymą atmesti ir neatnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

2007 m. vasario 12 d. E. Ž. su skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nutarties prašydamas atnaujinti nuosprendžio apskundimo terminą. E. Ž. skunde nurodo, kad terminą praleido todėl, kad jam buvo daromas moralinis ir psichologinis spaudimas, tame tarpe kito nuteistojo V. G. . Be to, tuo metu turėjo asmeninių problemų, nes jo sugyventinė gimdė ir jai, dėl sveikatos būklės, reikėjo pagalbos. Nurodo, kad teismo nuosprendžio negavo, o jo parašas apie nuosprendžio įteikimą suklastotas suinteresuotų asmenų.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė nuteistojo E. Ž. skundą prašė atmesti, nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo skundą patenkinti.

Nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 314 str. 1 d. nuostatos numato, jog turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo apeliacinį skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai sukliudė per BPK 313 str. nustatytą terminą paduoti apeliacinį skundą.

Nuteistasis E. Ž. skunde nurodo, kad nuosprendžio nuorašo negavo, o už jį apie nuosprendžio nuorašo gavimą pasirašė kiti asmenys, kurie suinteresuoti bylos baigtimi. BPK 313 str. numato, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis E. Ž. iki įsiteisėjant teismo nuosprendžiui nebuvo suimtas, iš teismo posėdžio protokolo seka, kad paskelbus nuosprendį, pirmininkaujantysis išaiškino proceso dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus. Taigi, įstatymo prasme nuteistasis E. Ž. turėjo teisę ir galimybę apskųsti apygardos teismo nuosprendį per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, t.y. 2006 m. spalio 16 d. Be to, nuosprendžio nuorašas jam buvo išsiųstas 2006 m. spalio 24 d. Prašymą dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo E. Ž. apygardos teismui pateikė tik 2007 m. sausio 12 d., tuo tarpu E. Ž. buvo sulaikytas ir nuosprendžio vykdymas pradėtas 2006 m. lapkričio 23 d.

E. Ž. aiškinimas, jog nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminą praleido todėl, kad jam V. G. darė moralinį ir psichologinį spaudimą nepripažįstama svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi, nes byloje nėra jokių jo teiginį patvirtinančių duomenų, juolab V. G. miręs. Taip pat E. Ž. nurodytas motyvas, kad jo sugyventinė turėjo bėdų su sveikata dėl gimdymo negali būti pripažintas svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad E. Ž. į apygardos teismą dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo kreipėsi praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nėra jokių duomenų apie objektyvias priežastis, kliudžiusias nuteistajam E. Ž. paduoti apeliacinį skundą bei pagrįstai atmetė jo prašymą dėl nuosprendžio apskundimo termino atstatymo. Terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas be svarbios priežasties, todėl atnaujinti šį terminą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.