Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2007-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-1987-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
N-62-1987-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Administracinė byla Nr. N 9(62) – 1987/2007Procesinio sprendimo kategorija – 26.3; 27 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R IMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. kovo 2 d. nutarimu A. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 1500 litų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. J. , būdamas UAB „Ranga" direktoriumi, pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 20 punktą, nes 2007 m. vasario 14 d., 2007 m. vasario 20 d. UAB „Ranga" statybvietėje (Klaipėdoje, Dragūnų g. 10) nepilnai buvo aptverta teritorija, bei Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 36.5, 39.3 punktų reikalavimus, nes darbuotojų poilsio patalpose nebuvo numatytos priemonės nerūkančiųjų apsaugai, neįrengtos vietos valgiui pasigaminti. Kojinių

II.

A. J. po nubaudimo kaip pareiškėjas su skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nes jis inkriminuotų pažeidimų nepadarė. Nurodė, kad statybvietėje dirba daug statybinių organizacijų, kurios nėra pavaldžios UAB „Ranga", todėl dalį tvoros galėjo išardyti kiti asmenys. Tvirtino, jog už darbų saugą yra atsakingas statybos darbų vadovas J. G. , kuris jam nepranešė apie šį pažeidimą. Teigia, jog bendrovės administracijai nebuvo pranešta ir apie tai, kad buvo rūkoma buitinėse patalpose, bei nepareikšta prašymų įrengti vietas valgiui gaminti. Be to mano, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų pažeidimus, o ne taisyklių ir nuostatų pažeidimus, kaip nurodyta skundžiamame nutarime.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo nutartimi A. J. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2007 m. kovo 2 d. nutarimą, paskirtąją 1500 litų baudą sumažino iki 500 litų. Nurodė, kad A. J. kaltė padarius ATPK 41 straipsnio l dalyje numatytą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavime užfiksuotais duomenimis, jo paties paaiškinimu.

A. J. argumentas, jog už darbų saugą yra atsakingas statybos darbų vadovas J. G. , kuris jam nepranešė apie pažeidimą (tvoros išardymą) pripažintas nepagrįstu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe darbdaviui steigti arba samdyti įmones saugos ir sveikatos tarnybą, specialistą arba šias funkcijas atlikti pačiam. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Ranga" direktoriaus įsakymu už darbų saugą statybvietėje Dragūnų g. 10, Klaipėdoje, paskirtas atsakingas asmuo - darbų vadovas J. G. , tačiau pažymėtina, jog minėtame Darbo kodekso straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Saugos ir sveikatos tarnybų, specialistų pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendrajam darbdavio atsakomybės principui. Tai tiesiogiai pabrėžta ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje. Pažymėta, jog pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 16 straipsnį darbdavys yra įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio. Kodekso 14 straipsnyje nurodyta, jog darbdaviai darbo teises įgyja ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (administraciją), kurie formuojami ir veikia pagal įstatymus ir darbdavių veiklos dokumentus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas taikomas įmonėms, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė (l straipsnis). Įstatymo 19 straipsnio l dalyje nurodyta, jog bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendroves vadovą, kuris pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalį yra fizinis asmuo. Minėto straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodyta, jog bendrovės vadovas yra atsakingas už įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendroves įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Todėl institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą ir surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, A. J. teisingai nurodė administracinio teisės pažeidimo subjektu.

Nepagrįstu pripažintinas ir A. J. argumentas, jog jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šio straipsnio dispozicijoje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepagrįstai susiaurino šią normą ir skunde nurodė, jog darbo įstatymų nepažeidė, o atsakomybės už taisyklių ir nuostatų pažeidimus ši norma nenumato. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 4 straipsnio l dalyje vardijamos darbo teisės sritys, kurias reguliuoja įstatymai. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai - viena iš šių sričių pagal minėto straipsnio 7 punktą. Pažymėtina, jog vienas svarbiausių darbo teisės principų yra tas, kad darbo įstatymai nustato minimalias garantijas darbuotojams, kurias išplečia ir detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog statybvietėje nebuvo įrengtos vietos rūkymui, užtikrinančios nerūkančiųjų apsaugą, bei nebuvo priemonių valgiui gaminti. Šiuos reikalavimus numato Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 36.5, 39.3 punktai. A. J. argumentai, jog jis nežinojo, kad yra rūkoma buitinėse patalpose, ir dėl to nebuvo įrengtos vietos rūkymui, užtikrinančios nerūkančiųjų apsaugą, bei tai, kad nebuvo įrengtos vietos valgiui gaminti, nes nebuvo gavęs prašymų, nepagrįsti.

Nustatyti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, byloje nėra duomenų, jog A. J. baustas administracine tvarka. Įvertinus pažeidėjo asmenybę, teisines ir faktines bylos aplinkybes, pripažįstama, jog yra pagrindas sumažinti paskirtąją baudą iki sankcijoje nurodyto minimalaus dydžio.

III.

A. J. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Su apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinkama.

Teigiama, kad statybos pradžioje visa teritorija buvo aptverta, tačiau šioje statybvietėje dirba labai daug kitų statybinių organizacijų, kurios nėra pavaldžios UAB „Ranga" direktoriui. Kartais atsitinka taip, kad dalį tvoros kas nors išardo. Pažymėta, kad kiekvienoje statybvietėje yra skiriamas atsakingas už tinkamą statybos darbų vykdymą asmuo - statybos darbų vadovas. Būtent į statybos darbų vadovo pareigas įeina prižiūrėti, kad statybos teritorija būtų aptverta, taip pat stebėti, kad statybvietėje nebūtų daroma kitų pažeidimų. Paskirtas statybos darbų vadovas ne tik nepašalino teritorijos aptvėrimo pažeidimų, bet ir nepranešė apie juos administracijai, todėl direktorius A. J. negali būti laikomas atsakingu už šiuos pažeidimus ir už juos baudžiamas.

Nėra rūkymo vietų, kadangi rūkymas buitinėse patalpose yra uždraustas, kaip ir visose žmonių susibūrimo vietose. Rūkymo vieta yra nustatyta lauke. Jeigu kas ir rūkydavo patalpose, tai UAB „Ranga" administracijai apie tai nepranešta ir ji to nežinojo. Nebuvo jokių nusiskundimų nei nuo darbuotojų, nei nuo veikiančios profsąjungos dėl rūkymo buitinėse patalpose.

Buitinėse patalpose statybvietėje nėra priemonių valgiui pasigaminti, nes nebuvo nė vieno darbuotojo arba profsąjungos organizacijos prašymo. Šiuo metu, nors atitinkamo prašymo taip ir nebuvo, visiems objektams yra išdalinti arbatinukai bei sudarytos tinkamos sąlygos pavalgyti. Jei darbuotojai nepraneša darbdaviui apie savo poreikius, o norminiai akta reikalauja tenkinti tuos poreikius „prireikus", negalima pripažinti, kad darbdavys padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę užtraukia tik toks darbo įstatymų pažeidimas, kuris tiesiogiai atima ar apriboja įstatymu nustatytas darbuotojų teises į darbą bei poilsį įstatymo nurodytomis sąlygomis.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą manoma, kad, jog paskirtoji bauda buvo adekvati padarytiems pažeidimams, tačiau dėl teismo motyvuoto baudos sumažinimo neprieštaraujama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

A. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole yra formuluojamas asmeniui reiškiamas kaltinimas (ATPK 260 straipsnio 1 dalis) ir šiuo kaltinimu yra apibrėžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam pareikštas administracinis kaltinimas padarius šiuos pažeidimus: 2007 m. vasario 14 ir 20 d. statybvietė Dragūnų gt. 10, Klaipėdoje, nebuvo pilnai aptverta, statybvietėje nenustatytos rūkymo vietos, buitinėse patalpose nėra priemonių valgiui pasigaminti, taip pažeidžiant atitinkamai Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 20 punkto, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 36.5, 39.3 punktų reikalavimus.

Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 20 punkto pažeidimo

Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 20 punkte reglamentuota, kad gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys. Byloje esantys įrodymai, o būtent paties A. J. paaiškinimai, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007 m. vasario 23 d. reikalavimas patvirtina, kad protokole nurodytu metu statybvietė nebuvo pilnai aptverta tvora, tad byloje pagrįstai konstatuoti šio pažeidimo objektyvieji požymiai, tačiau A. J. negali būti laikomas tinkamu šio pažeidimo subjektu ir jo veikoje nėra šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, o šio įstatymo 12 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų bei darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai pareigos, darbdavio samdytų įstaigų įsipareigojimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje neturi įtakos bendram darbdavio atsakomybės principui, nustatytam šio Įstatymo 11 straipsnyje. Tačiau šios teisės normos negali būti vertinamos kaip besąlygiškai nustatančios darbdavio atsakomybę esant darbo saugos norminių aktų pažeidimui. Nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje sprendžiamas atsakomybės klausimas už tai, kad statybvietė protokole nurodytu laiku nebuvo pilnai aptverta tvora. Galimybė darbdavio atstovui - bendrovės direktoriui kontroliuoti minėto norminio akto reikalavimo laikymąsi yra ribojama objektyviai. Byloje yra UAB „Ranga“ direktoriaus A. J. 2007 m. liepos 3 d. įsakymas, kurio 1 punktu statybos darbų vykdymo objekte – Dragūnų g. 10, Klaipėdoje, darbų vadovu paskirtas J. G. , o įsakymo 2 punktu jis paskirtas atsakingu asmeniu už darbų saugą ir priešgaisrinę apsaugą. Įvertinus minėto įsakymo nuostatas, taip pat pateiktų bendrovės „Ranga“ darbų vadovo pareiginių nuostatų 6, 16 punktus spręstina, kad A. J. kaip darbdavio atstovas vykdydamas įstatyme jam reglamentuotas pareigas darbų saugos srityje buvo įpareigojęs J. G. užtikrinti darbų saugą reglamentuojančių norminių reikalavimų vykdymą statybos objekte Dragūnų gt. 10, Klaipėdoje, o tai suponavo jo pagrįstą lūkestį, kad 20 punkto reikalavimo aptverti statybvietę bus laikomasi. Tuo labiau, kad iš A. J. paaiškinimų matyti, jog statybos darbų pradžioje statybvietė buvo aptverta. Šios aplinkybės kitais byloje esančiais įrodymais nėra paneigtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 41 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už jame nustatytą pažeidimą atsakomybėn gali būti traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. Esant šioms nustatytoms aplinkybės spręstina, kad nagrinėjamu atveju A. J. veikoje nėra Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje 20 punkto reikalavimų pažeidimo sudėties.

Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 36.5 punkto pažeidimo

A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas administracinis kaltinimas tuo, kad statybvietėje nebuvo nustatytos rūkymo vietos. Protokole taip pat nurodyta, kad taip buvo pažeistas Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282, 36.5 punkto reikalavimas, tačiau minėtame punkte nėra reglamentuota pareiga statybvietėse nustatyti rūkymo vietas. Tokia pareiga nėra reglamentuota ir kituose minėtų taisyklių punktuose. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 36.5 punkte yra numatyta, jog poilsio ir/arba apgyvendinimo patalpose privalo būti numatytos priemonės nerūkančiųjų apsaugai nuo tabako dūmų. Šiuo atveju taip pat būtina įvertinti ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, pagal kurias yra draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius) bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyvios ir jų laikymuisi papildomo darbdavio nurodymas nėra būtinas. Tuo pačiu minėtos įstatymo nuostatos leido darbdavio atstovui pagrįstai tikėtis, kad jų bus laikomasi, o tai savaime sąlygotų nerūkančiųjų apsaugos nuo tabako dūmų priemonių tokiose patalpose nebūtinumą. Įvertinus tai, kas pasakyta, spręstina, kad A. J. veikoje nėra ir šio pažeidimo sudėties.

Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 39.3 punkto pažeidimo

A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotas administracinis kaltinimas tuo, kad statybvietės buitinėse patalpose nėra priemonių valgiui pasigaminti, taip pažeidžiant Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 39.3 punkto reikalavimus. Minėtų nuostatų 39.3 punkte reglamentuota, kad statybvietėse darbuotojams turi būti sudarytos galimybės tinkamoms sąlygoms pavalgyti, prireikus privalo būti priemonės valgiui pasigaminti. Aiškinant šią teisės normą gramatiniu teisės aiškinimo būdu spręstina, kad joje privalomas priemonių valgiui pasigaminti buvimas statybvietėje įrengtoje darbovietėje nėra nustatytas. Šių priemonių buvimas yra sąlygojamas poreikio buvimu, kuris nagrinėjamu atveju sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą turėjo būti pagrįstas objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad bendrovės darbuotojai buvo pareiškę darbdaviui apie savo poreikį statybvietėje turėti priemones valgiui pasigaminti, bendrovės direktorius tvirtina, kad nei iš darbuotojų, nei iš profesinės sąjungos atstovų tokių prašymų nebuvo gauta, tad spręstina, kad nagrinėjamu atveju A. J. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už minėto Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 39.3 punkto reikalavimų pažeidimą, jo veikoje nesant šio pažeidimo sudėties.

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad A. J. administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti.

A. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti jo veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius