- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-343-278/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01051-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybei
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-343-278/2014
Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01051-2014-7
2014 m. gegužės 23 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1893-956/2014 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) „Panevėžio butų ūkis“, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. J. prašė teismą priteisti iš atsakovės AB „Panevėžio butų ūkis“ 7920 Lt mokesčių permoką bei 10 000 Lt neturtinę žalą, pripažinti AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“ solidarios atsakomybės faktą, pripažinti AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“ sudarytas sutartis nesąžiningomis, panaikinti reikalavimą mokėti delspinigius bei atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį. Nurodė, kad nuo 2010-10-14 deklaruoja gyvenamąjį vietą adresu (duomenys neskelbtini), bute, kuris priklausė S. J.. Teigia, kad žiemą bute šalta, nes laiptinės radiatoriai yra išjungti. Nors name reikalinga šiluminio mazgo renovacija, tačiau AB „Panevėžio butų ūkis“ tokio siūlymo neteikia, nes kas 2-3 m. gauna pajamas už senų šilumokaičių valymą ar pakeitimą. Teigia, jog nors teikiamos nekokybiškos paslaugos, tačiau iš namo reikalaujamas techninės priežiūros ir aptarnavimo mokestis, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestis, skaičiuojami delspinigiai, todėl mano, kad nuo 1992 m. S. J. buvo padaryta 7 920 Lt žala, o nejautrumu jam, kaip vartotojui, 10 000 Lt neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi įpareigojo ieškovą iki 2014-03-10 pašalinti ieškinio trūkumus. Nurodė, jog ieškinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes V. J. nesuformulavo aiškaus ir apibrėžto reikalavimo (dalyko), aiškiai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, be to, nepateikti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes. Nesant aiškaus ir apibrėžto ieškinio reikalavimo, teismas negali įvertinti mokėtino žyminio mokesčio dydžio.
2014-03-04 ieškovas V. J. padavė teismui patikslintą ieškinį, kuriame papildomai pateikė prašymą prijungti Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylą Nr. 2-1181-956/2014, kurioje yra įrodymai ieškiniui pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi konstatavo, jog ieškinio trūkumai nepašalinti ir jį grąžino ieškovui. Nurodė, jog nesuformuluotas aiškus ir apibrėžtas reikalavimas (dalykas), nurodytos aplinkybės painios, neaiškios, nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, nepridėti ieškinio priedai. Teismas konstatavo, jog neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, o nežinodamas aiškaus reikalavimo, negali įvertinti, koks turi būti sumokėtas žyminis mokestis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį, ieškinį priimti, bylą pradėti nagrinėti, kai bus išspręsta Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1181-956/2014, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, jog nutartyje nurodytus trūkumus ištaisė, visi įrodymai pateikti civilinėje byloje Nr. 2-1181-956/2014, kuri prijungtina prie šios civilinės bylos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė, tačiau šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 135 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato ieškiniui keliamus reikalavimus, kurie jo turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (CPK 230 str.). Dėl paminėto, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Kadangi atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į pareikštą jam reikalavimą, todėl ieškinyje privalo būti ne tik konkrečiai suformuluoti reikalavimai, tačiau aiškiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad V. J. padavus teismui ieškinį atsakovei AB „Panevėžio butų ūkis“, 2014-02-24 nutartimi teismas įpareigojo ieškovą pašalinti 2014-02-17 ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimą, kas padėtų nustatyti ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, nurodyti aplinkybes bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (b. l. 2-5, 7-8). Iš ieškinio matyti, jog ieškovas prašė teismą patvirtinti AB „Panevėžio energijos“ ir AB „Panevėžio butų ūkis“ solidariosios atsakomybės faktą, pripažinti sutartis nesąžiningomis, panaikinti atsakovės priskaičiuotų delspinigių reikalavimą, priteisti iš atsakovės permoką ir neturtinę žalą. Patikslintu ieškiniu V. J. aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei reikalavimo (ieškinio dalyko) nesukonkretino, o reikšdamas reikalavimus AB „Panevėžio energijos“, minėto juridinio asmens atsakovu nenurodė, kokias konkrečiai sutartis prašoma pripažinti nesąžiningomis bei kuriuo metu atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ vykdė/vykdo neteisėtas rinkliavas, nekonkretizavo ir jokiais įrodymais nepagrindė. Be to, duomenų, jog V. J. turi teisę reikalauti 7 920 Lt S. J. padarytą žalą, nepateikė, kokiu pagrindu minėta žala apskaičiuota - nėra aišku, o prašydamas anuliuoti delspinigius, jų dydžio bei už kokį laikotarpį nenurodė. Įstatyme nustatyta aiški ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 2 d.). Visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia jo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą, nes ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Todėl vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. 2014-03-04 patikslintame ieškinyje V. J. nurodė, jog ieškinio reikalavimus patvirtinantys įrodymai yra kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1181-956/2014 ir bylą prašė prijungti prie teikiamo ieškinio bylos. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog tiek 2014-02-17 ieškinio, tiek 2014-03-04 patikslinto ieškinio pateikimo teismui metu, civilinės bylos Nr. 2-1181-956/2014 nagrinėjimas buvo prasidėjęs ir, nesant priimto galutinio procesinio dokumento minėtoje byloje, pirmosios instancijos teismas negali tenkinti ieškovo prašymo dėl nagrinėjamos bylos medžiagos prijungimo (CPK 179 str. 3 d.). 2014-03-04 patikslintame ieškinyje V. J. nenurodė, kad kitoje byloje pateikti įrodymai yra originalūs ir jis neturi galimybės pateikti minėtų įrodymų kopijas, todėl konstatuotina, jog ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 str.). Be to, ieškovas nepateikė duomenų pagrindžiančių jo turtinę padėtį, nes ta aplinkybė, jog jis yra bedarbis nėra pakankama vada konstatuoti, jog jis įstatymo leidėjo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas turi teisę iš dalies atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, paduodant ieškinį, tačiau savo turtinę padėtį ieškovas turi pagrįsti įrodymais (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Klausimas dėl bylos sustabdymo yra nagrinėjamas tik iškėlus civilinę bylą, t. y. teismui priėmus ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė tik ieškinio priėmimo klausimą, todėl šioje stadijoje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylos sustabdymo. Tik priėmus ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, ieškovas gali motyvuotai prašyti sustabdyti iškeltos bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita civilinė byla.
CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teisme ypatumus. Minėtas straipsnis įgalina šalis bei teismą procesinius dokumentus įteikti naudojantis informacinėmis bei elektroninių ryšių technologijomis. LR teismų įstatymo 37¹ straipsnis reglamentuoja elektroninės bylos formavimą bei elektroninių duomenų tvarkymą, naudojimą teismuose. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, išaiškintina V. J., jog procesinių dokumentų pateikimas naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis lemia tik pačios bylos tvarkymo formą, o ne jos nagrinėjimo būdą. Civilinės bylos nagrinėjamos vadovaujantis CPK nustatytomis taisyklėmis.
Kadangi V. J. nepašalinimo nustatytų ieškinio trūkumų, teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir jį grąžino ieškovui. Dėl paminėto, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.