Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VMI paaiškina, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą atidėti/išdėstyti 13 6925,68 Eur mokestinės nepriemokos skolos sumokėjimą nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. kovo 30 d. pagal grafiką, o 2017 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą atidėti/išdėstyti 13 6633 Eur mokestinės nepriemokos skolos sumokėjimą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d. pagal grafiką su priedais. 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-3624 nuspręsta išdėstyti R. A. 13 6633 Eur mokestinę nepriemoką nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. pagal grafiką su papildoma sąlyga: užtikrinti mokestinės nepriemokos sumokėjimą įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija. Pareiškėja 2017 m. liepos 24 d. pateikė prašymą leisti pasirašyti mokestinės paskolos sutartį be papildomų sąlygų, nes neturi įkeitimo objekto. VMI 2017 m. liepos 28 d. sprendimu atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-5753 nuspręsta išdėstyti R. A. 13 6633 Eur mokestinę nepriemoką nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. pagal grafiką. Pareiškėja ir VMI 2017 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5836. 2017 m. lapkričio 16 d. el. paštu pareiškėjai išsiųsta susipažinimui 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-8562. 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-9220 nuspręsta nutraukti 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartį.

2017 m. rugpjūčio 2 d. mokestinės paskolos sutartis su pareiškėja, kuri pakeista 2017 m. lapkričio 14 d., buvo pasirašyta dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos, kurią sudaro Gyventojų pajamų mokestis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra 17 934,93 Eur ir Pridėtinės vertės mokestis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., tai yra 11 8698,07 Eur, bei kuriai nebuvo taikytos užtikrinimo priemonės bei papildomos sąlygos tenkinant pareiškėjos 2017 m. liepos 24 d. prašymą. Tuo tarpu VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendime nuspręsta vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos, kurią sudaro Pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai pagal 2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m. sausio 31 d. deklaracijas. Šiuo konkrečiu atveju neatitinka mokestinės prievolės ir laikotarpiai, kas patvirtina pareiškėjos skundo nepagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-196782, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ir VMI 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-5836 (b. l. 34–35), pagal kurią Gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM) 17 934,93 Eur ir Pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) 118 698,07 Eur išdėstytas nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d.

2017 m. lapkričio 14 d. buvo pakeista mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-8562 (b. l. 45–46), pagal kurią GPM ir PVM mokestis išdėstytas nuo 2017 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. birželio 25 d.

VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatė pareiškėjos turtui priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur PVM delspinigių nepriemokos išieškojimo užtikrinimo pagal 2015 m. sausio 31 d. deklaracijas (b. l. 21–22 ). Sprendime nurodyta, kad įkeičiamas turtas yra: 1. Žemės sklypas, esantis Ežerėlių k., Širvėnos sen., Biržų r., registro Nr. 44/1465532 (unikalus Nr. 4400-2244-7667), žemės sklypo plotas 1,41 ha; 2. Žemės sklypas, esantis Ežerėlių k., Širvėnos sen., Biržų r., registro Nr. 44/1465529, (unikalus Nr. 4400-2244-7623), žemės sklypo plotas 1,12 ha; 3. Žemės sklypas, esantis Kirkilų k., Širvėnos sen., Biržų r., registro Nr. 44/1465524, (unikalus Nr. 4400-2244-7578, žemės sklypo plotas 0,5 ha; 4. Žemės sklypas, esantis Rinkuškių k., Širvėnos sen., Biržų r., registro Nr. 44/1139555, (unikalus Nr. 4400-1636-4090) žemės sklypo plotas 4,3580 ha; 5. Transporto priemonė AUDI A6 AVANT, valst. Nr. GZZ137, 1999 m. Sprendime nurodyta, kad bendra įkeičiamų daiktų vertė yra 12 489 Eur, o priverstinio įkeitimo nustatymo pagrindas yra mokestinė nepriemoka. Priverstiniu įkeitimu užtikrintos mokestinės prievolės – PVM – suma yra 10 374,60 Eur. Priverstinė hipoteka Hipotekos registre įregistruota 2017 m. lapkričio 8 d. (b. l. 42).

Byloje nustatyta, kad VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-9220 (b. l. 6) buvo nutraukta 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-8562.

VMI skundžiamu 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-196782 (b. l. 3–4) nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos priverstine hipoteka (įkeitimu) įkeisto turto. Sprendime nurodyta, kad bendra priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma sudaro 10 374,60 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ). MAĮ 33 straipsnio 15 punktas suteikia teisę mokesčių administratoriui, atliekant jam pavestas funkcijas, taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Pagal MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokia teisė mokesčių administratoriui be kita ko įtvirtinta ir MAĮ 33 straipsnio 8 punkte (priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl mokesčių administratoriaus sprendimu nustatytų mokestinių prievolių išieškojimo yra akcentuojama, kad mokesčių mokėtojo keliamame ginče dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo teisėtumo nėra svarstomi klausimai dėl mokestinės nepriemokos dydžio ar pagrįstumo, o tik tikrinama, ar mokesčių administratorius, vykdydamas mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojo teisės (LVAT 2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1965/2013).

Byloje nėra ginčo dėl 10 374,60 Eur. mokestinės prievolės, tačiau pareiškėja teigia, kad Sprendimu mokestinė nepriemoka bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto jį pardavus, tuo tarpu teisminiu keliu panaikinus VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, šioje byloje skundžiamo Sprendimo įvykdymas galėtų užkirsti kelią anksčiau minėto teismo sprendimo įgyvendinimui.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, priešingai, negu teigia pareiškėja, administracinė byla dėl VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (23.24-08)-327-9220 ir joje būsimas teismo sprendimas neturės įtakos šioje administracinėje byloje, kadangi šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas priimtas dėl VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka (įkeitimas) dėl 10 374,60 Eur PVM delspinigių nepriemokos išieškojimo. Pareiškėjai nevykdant įsipareigojimų, VMI 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu nusprendė vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos. Papildomai pastebėtina, kad LVAT 2013 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-68/2013 pažymėjo, kad turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra ne tik mokesčių administratoriaus teisė, bet ir pareiga. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad mokesčių administratorius elgėsi nesąžiningai žinodamas, kad VMI 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (23.24-08)327-9220 yra apskųstas (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-965-331/2019), tačiau vis tiek priimdamas sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, yra nepagrįsti.

Kaip nurodyta, skundžiamas Sprendimas priimtas siekiant vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-319-2660 nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos. 2017 m. rugpjūčio 2 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. mokestinės paskolos sutartys su pareiškėja buvo pasirašytos dėl pareiškėjos mokestinės nepriemokos 17 934,93 Eur, kurią sudaro GPM už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir PVM nepriemokos 11 8698,07 Eur už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymi, kad skundžiamame Sprendime nuspręsta vykdyti priverstinį išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto pagal VMI 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką (įkeitimą) dėl 10 374,60 Eur mokestinės nepriemokos. Pareiškėja skunde taip pat nenurodė, kodėl, jos teigimu, skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kokias teisės normas VMI pažeidė priimdama sprendimą išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką.

Taip pat šiuo atveju kaip nepagrįsti vertintini pareiškėjos teiginiai, jog skundžiamu Sprendimu mokestinė nepriemoka bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, o tai reiškia, jog jis bus parduotas kitiems asmenims ir šio turto vėliau pareiškėja negalėtų susigrąžinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.175 straipsnio 3 dalyje priverstinei hipotekai keliamas reikalavimas – ji turi būti nustatyta įstatyme (šiuo atveju ji numatyta MAĮ). Be to, šios dalies 1 punkte nurodyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų ar įgaliotos institucijos sprendimų pagrindais tokiais atvejais, kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių teisinių santykių. Taigi, CK tiesiogiai nustato priverstinės hipotekos pagrindą. Nagrinėjamu atveju toks pagrindas yra, kadangi pareiškėja nevykdo mokestinės prievolės, o tam užtikrinti, mokesčių administratorius, pasinaudodamas MAĮ 33 straipsnio 8 punkte bei 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas jam numatytomis teisėmis, nusprendė išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką.

Teismui nustačius, kad mokesčių administratorius turėjo jam teisės aktuose nustatytą ir įtvirtintą pareigą pasinaudoti jam suteiktais įgaliojimais ir taikyti priverstinį išieškojimą, darytina išvada, kad VMI 2018 m. gruodžio 10 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-196782, kuriuo nuspręsta išieškoti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstiniu įkeitimu, iš įkeisto turto, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.