- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-369/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Vladimiras Kononenka
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad jis, dirbdamas UAB „U“ transporto vadybininku, 2008 m. lapkričio 27 d., apie 17 val. bendrovės patalpose – (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. lapkričio 27 d. kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) iš bendrovės kasos gavęs jam patikėtus pinigus – 50000 Lt gyvulių supirkimui, jų neperdavė, tyčia, neturėdamas teisinio pagrindo, pasisavino jam UAB „U“ patikėtą didelės vertės svetimą turtą – pinigus 50000 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas skunde ginčija jam apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės rūšį. Jo įsitikinimu, teismas padarė visiškai nemotyvuotą išvadą, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų skirti jam švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir dėl to paskyrė jam neteisingą, prieštaraujančią bausmės paskirčiai, bausmę. Apeliantas mano, jog išimtinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, yra šios, tai yra tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, nesukėlęs sunkių padarinių, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro pagrindinę šeimos pajamų dalį, jie privalo grąžinti bankui paimtus kreditui buto remontui, jo tėvas D. K. yra neįgalus ir pastarojo pajamos yra tik netekto darbingumo pensija, UAB ,,S“ 2009 m. birželio 22 d. charakteristikoje jis apibūdinamas kaip asmuo, pasižymintis geru strateginiu mąstymu, bendravimu, sugebantis operatyviai priimti sprendimus, susijusius su bendrovės pardavimo bei tiekimo reikalais, yra kruopštus, pareigingas vadybininkas, imlus įvairioms naujovėms, pasiūlymams, ketina tęsti mokslus Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo programos pagrindinėse neakivaizdinėse studijose. Apelianto įsitikinimu, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų darbą, galimybę artimiausiu metu tęsti mokslus, padėti šeimai ir dėl to būtų pažeisti socialiniai santykiai. Apeliantas skunde, teigdamas, kad atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, buvo pagrindas jam skirti bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13. punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Taip pat savo tokią poziciją dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo jam skiriant bausmę grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse Nr. 2K-594/2009, 2K-7-45/2007 išdėstytais argumentais apie BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašo atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. yra nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam UAB „U“ patikėtą didelės vertės svetimą turtą – pinigus 50000 Lt. Iš nuteistojo D. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo jam už minėtą nusikaltimą paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis D. K. , apeliaciniame skunde apeliuodama į ypatingas jos šeimynines aplinkybes (jo gaunamas darbo užmokestis sudaro pagrindinę šeimos pajamų dalį, jie privalo grąžinti bankui paimtus kreditui buto remontui, jo tėvas D. K. yra neįgalus ir pastarojo pajamos yra tik netekto darbingumo pensija), į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, UAB ,,S“ 2009 m. birželio 22 d. charakteristikoje yra teigiamai apibūdinamas, nori tęsti mokslus, laikosi tos pozicijos, kad šios aplinkybės turi būti pripažintos išimtinėmis ir jam skiriant bausmę taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Apelianto teigimu, paskyrus jam tokią griežtą bausmę, kokia yra paskirta teismo nuosprendžiu, būtų pažeisti socialiniai ryšiai.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kuriais ginčijamas laisvės atėmimo bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrimas D. K. . Nuteistasis D. K. nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Pirmosios instancijos teismas jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų D. K. , nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo teistas, turi darbą, darbovietėje teigiamai charakterizuojamas, nori tęsti mokslus, turi invalidą tėvą, jų šeima turi bankui grąžinti kreditus, o jo uždarbis sudaro pagrindinę šeimos pajamų dalį – nėra išimtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Tai, kad D. K. turi darbą, invalidą tėvą, jų šeima iš banko yra paėmusi kreditus, D. K. teigiamai charakterizuojamas, prisideda finansiškai mokant kreditus ir išlaikant šeimą yra gyvenimiškai įprastos, būdingos daugeliui asmenų, aplinkybės, ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas D. K. pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją prieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Nuteistojo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti D. K. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Vertinant nuteistajam D. K. paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga. Nors D. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi invalidą tėvą, atlygino žalą, tačiau šios aplinkybės negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip sumenkinama viešo intereso apsauga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. K. tyčia padarė sunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų motyvų, iš viso padaryta 50000 Lt žala, D. K., nors anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka, padaręs nusikaltimą prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, darbovietės – UAB „M“ charakterizuojamas patenkinamai, o darboviečių – parduotuvės „M“ ir UAB „D“ – teigiamai ir tai yra BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti teismas, skirdamas bausmę. Šios aplinkybės nulėmė, kad D. K. buvo paskirta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir nustatytas šios bausmės dydis, kuris yra žymiai mažesnis negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės vidurkis BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje - 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų (10 metų 3 mėnesiai perpus). Teismas paskyrė D. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Dar labiau sušvelninti šią bausmę nėra jokio pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, D. K. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.