Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovei advokatei E. G., atsakovui E. S., jo atstovei advokatei M. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-195-848/2015 pagal ieškovų J. S. ir R. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. S., ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir auklėjimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo (išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. S. pareiškė ieškinį, kuriame prašė su atsakovu sudarytą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pripažinti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio 15 d.; nepilnamečių sūnų R. ir S. S. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; sūnų išlaikymui priteisti iš atsakovo po 500 Lt mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais; padalinti santuokoje įgytą turtą, jai priteisiant butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, unikalus (duomenys neskelbtini), atsakovui išmokant 17 000 Lt piniginę kompensaciją, remiantis CK 3.89 straipsniu pripažinti, kad šio buto pirkimui panaudotos 74000 Lt piniginės lėšos yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinos, o kadangi su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, priteisti ieškovei didesnę turto dalį; priteisti bute esančius baldus bei įrangą, atsakovui priteisti automobilį VW Sharan, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Nutraukė 1999 m. balandžio 29 d. sudarytą šalių santuoką, pripažino santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės. Nustatė, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio 15 d. Patvirtino šalių atsisakymą nuo tarpusavio išlaikymo. Priteisė iš atsakovo ieškovei 868,86 Eur (3 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnamečio S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis, kiekvienam sūnui mokant kas mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt) nuo 2014 m. sausio 24 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

Nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais: leido atsakovui bendrauti su vaikais pasirinktinai du savaitgalius per mėnesį, vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos šeštadienio ryte 10.00 val. ir pristatant į gyvenamąją vietą iki sekmadienio vakaro 19.00 val. Nustatė, kad apie susitikimą su vaikais atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš dvi dienas; motinos dieną leido bendrauti su vaikais ieškovei; tėvo dieną leido bendrauti su vaikais atsakovui; atsakovas kasmetinių atostogų metu su sūnumis gali praleisti dvi savaites (14 dienų), sūnus pasiimant iš gyvenamosios vietos ir juos pristatant į gyvenamąją vietą. Nusprendė, kad apie planuojamas atostogas su vaikais atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

Padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: priteisė ieškovei butą, unikalus (duomenys neskelbtini), bendro ploto 59,19 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, 28 962 Eur (100 000 Lt) vertės, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 3620,25 Eur (12 500 Lt) piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: priteisė atsakovui automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1539,04 Eur (5 314 Lt) vertės, ieškovei – šaldytuvą 28,96 Eur (100 Lt) vertės, skalbimo mašiną 14,48 Eur (50 Lt) vertės, svetainės baldų komplektą 173,77 Eur (600 Lt) vertės, stalą 28,96 Eur (100 Lt) vertės, sekciją 72,40 Eur (250 Lt) vertės, miegamojo baldus (lovą 376,51 Eur (1300 Lt) vertės, čiužinį 347,54 Eur (1200 Lt) vertės, komodą 28,96 Eur (100 Lt) vertės); rašomąjį stalą 28,96 Eur (100 Lt) vertės; virtuvės įrangą (indaplovę, orkaitę, kaitlentę, gartraukį, kriauklę bendros 1 448,10 Eur (5000 Lt) vertės); virtuvės stalą 28,96 Eur (100 Lt) vertės, virtuvės baldus 28,96 Eur (100 Lt) vertės, iš viso kilnojamojo turto 2606,58 Eur (9 000 Lt) vertės, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 533,77 Eur (1 843 Lt) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Sprendė, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas smurtavo, žiauriai elgėsi su ja ir su jų vaikais. Padarė išvadą, jog santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės – atsakovas girtavo, vartojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu ne tik skyrybų proceso metu, bet ir iki faktinio santuokos iširimo. Nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos pabaigos ir jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus, nekilo abejonių dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į aplinkybes, dėl kurių iširo šalių santuoka, į atsakovo veiksmų sukeltą ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei atlygintiną neturtinę žalą vertino 3 000 Lt. Sprendė, kad bendravimo tvarka su vaikais atitiktų jų interesus, jei vaikai su tėvu galėtų matytis esant jų norui. Įvertinęs vaikų amžių, poreikius, šalių galimybes tenkinti tuos poreikius, laikydamasis proporcingumo principo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, nustatė optimalų išlaikymo poreikį kiekvienam vaikui 1000 Lt per mėnesį, priteisė iš atsakovo 144,81 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Sprendė, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nustatė, kad santuokoje 2005 m. rugpjūčio 25 d. įgytas butas (duomenys neskelbtini) Kaune, kurio vertė santuokos nutraukimo metu yra 100 000 Lt, buvo pirktas panaudojant nedalintinas 74 000 Lt ieškovės asmenines lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Nesant ginčo dėl buto skyrimo ieškovei natūra, atsakovui priteisė 12 500 Lt (25 000 : 2) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį (CK 3.117, 3.118, 3.119 straipsniai). Šalims nepateikus įrodymų apie kilnojamojo turto vertę, ją nustatė pagal ieškovės nurodytą kainą 9000 Lt už baldus ir bute esančią įrangą, 5314 Lt – už automobilį. Baldus paskyrė ieškovei, automobilį – atsakovui, todėl priteisė atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad dalis sprendimo yra nepagrįsta.

Nepagrįstai nuspręsta, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Teismas negalėjo remtis šešerių metų senumo faktu, nes tada dėl šio fakto ieškovė į teismą dėl santuokos nutraukimo nesikreipė (2008 m. birželio 28 d. pareiškimas policijai dėl atsakovo smurtavimo), nepilnamečių vaikų apklausomis (vaikai davė parodymus apie tėvų santykius po faktinio santuokos iširimo). R.K. K., R. A., A. A. (ieškovės draugės, brolio, motinos) parodymai nebuvo objektyvūs, prieštaravo vieni kitiems ir turėjo būti vertinami kritiškai. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojos Z. Š. parodymų. Ieškovės žinutės atsakovui patvirtina, kad ieškovė konflikto metu vartoja keiksmažodžius, siekia iššaukti atsakovui psichozę. Teismas nevertino atsakovo ligos – depresijos, suicidinio fakto, kad ieškovė sutuoktiniui nebuvo lojali, nedėjo pastangų išsaugoti santuokos. Ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų apie atsakovo smurtą iki faktinio šeimos iširimo.

Teismas nemotyvavo neturtinės žalos dydžio nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad iki santuokos iširimo (2013 m. kovo 15 d.) ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų. Moterų krizės centre ieškovė pradėjo lankytis po pusės metų nuo santuokos iširimo.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė butą (duomenys neskelbtini) Kaune, 1997 m. spalio 3 d. įsigijo už mamos dovanotus pinigus, šią išvadą padarė remdamasis tik ieškovės motinos ir brolio parodymais. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės motinos A. A. pinigų perdavimą ieškovei, teismas konstatavo tik A. A. galimybę materialiai paremti dukrą. Pagal CK 6.469 straipsnį sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 5 tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, todėl pritaikyta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis prieštarauja dovanojimo sandorio prigimčiai. Atsakovo pateiktą Z. Š. paskolos lapelį teismas nepagrįstai pripažino nepakankamu įrodymu, nenurodė motyvų, kuriais remiantis artimų ieškovės giminaičių parodymus laikė patikimesniais už Z. Š. parodymus.

Teismas nepagrįstai pripažino, jog šalims perkant butą (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo panaudota 74 000 Lt ieškovės asmeninių lėšų, todėl šios lėšos nedalintinos, o likęs nekilnojamasis turtas (buto vertė) turi būti padalintas lygiomis dalimis. 25 000 Lt ir 74 000 Lt suma yra 99 000 Lt, teismas įvertino butą 100 000 Lt, todėl neaišku, kur dingo 1 000 Lt. Teismas be pagrindo 74 000 Lt atėmė ne iš sumokėtos už butą sumos (125 000 Lt), o iš dabartinio ieškovės buto įvertinimo 99 000 Lt. Nuspręsdamas, kad ieškovė buto pirkimui panaudojo 74 000 Lt asmeninių lėšų, teismas privalėjo atsižvelgti į buto nuvertėjimą. Jeigu buto vertė sumažėjo nuo 125 000 Lt įsigijimo kainos iki 100 000 Lt, ta pačia proporcija turėjo sumažėti ir ieškovės asmeninių lėšų vertė. Priteisdamas atsakovui 12 500 Lt kompensaciją už nekilnojamąjį turtą, teismas nepaisė ieškovės sutikimo sumokėti atsakovui 17 000 Lt dydžio kompensaciją.

Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nepagrįstai nurodė, kad pilnai patenkino keturis iš šešių ieškovės reikalavimų. Atsakovas neprieštaravo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo su vaikais tvarka ir t.t. reikalavimai susiję su pagrindiniu reikalavimu nutraukti santuoką, todėl nelaikomi savarankiškais, atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

Prašo pakeisti sprendimą, panaikinant sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, piniginės kompensacijos priteisimo, dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą, santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti atsakovui 50 000 Lt (14 481 Eur) kompensaciją už ieškovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina santuokos nutrūkimą dėl atsakovo kaltės, kad jis smurtavo, žiauriai elgėsi su ieškove ir su jų vaikais. Neturtinė žala pagrįstai priteista įvertinus, kad atsakovas ieškovės bei nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko ieškovei teko kreiptis į policiją, medikus, buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, ji lankosi pas psichologą. Teismas teisingai išsprendė ginčą dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalinimo, tinkamai atsižvelgė į turto įgijimo laiką, pagrindą ir turto pobūdį. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismo išvados prieštarauja materialinių teisės normų taikymui. Paskolos raštelis surašytas šalims nesant santuokoje, nevedant bendro ūkio, atsakovas neįrodė, kur panaudojo tariamai pasiskolintus pinigus. Be to, butas įgytas 2005 m., o paskolos lapelis surašytas 1997 m. Nesutinka, kad teismas neteisingai apskaičiavo 12 500 Lt kompensacijos dydį bei neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apie atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą bei, padalinęs šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, tinkamai nustatė atsakovui už nekilnojamąjį turtą priteistos piniginės kompensacijos dydį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės.

Tai, kad ieškovė dėl atsakovo fizinio ir psichologinio smurtavimo 2008 metais nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, nepaneigia atsakovo tokio pobūdžio elgesio šeimoje, priešingai – jį patvirtina. Pateikusi šiuos atsakovo kaltės dėl šeimos iširimo įrodymus, ieškovė įvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes dėl atsakovo žiauraus elgesio su sutuoktine bendro gyvenimo metu, ne tik per skyrybų procesą. Įstatymuose nėra draudimo apie santuokos iširimo priežastis spręsti, remiantis įrodymais apie sutuoktinių pareigų vykdymą viso santuokos laikotarpio metu, priešingai – CK 3.60 straipsnio esmė santuokos nutraukimo sąlygas įpareigoja nustatyti (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1,2 punktai, 385 straipsnis). Vien tai, kad liudytojai R.K. K., R. A. ir A. A. yra ieškovės draugė bei giminaičiai, nesudaro pagrindo jų parodymais netikėti, kai parodymus patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendime išvardinti rašytiniai įrodymai. Išklausius liudytojų parodymų garso įrašo matyti, jog priešingai, nei teigia apeliantas, šalių nepilnamečiai vaikai paaiškino apie jo smurtavimą šeimoje ne tik po faktinio šeimos iširimo, bet ir bendro gyvenimo metu (R. S. parodė, kad tėvai negyvena virš metų, o tėvas prie jį naudojo fizinę jėgą daugiau nei prieš tris metus; S. S. parodė, kad neblaivus tėvas jam trenkė prieš kelis mėnesius, o kai šeima gyveno kartu, būdamas neblaivus smurtavo prieš visus šeimos narius). Iš liudytojos Z. Š. (atsakovo motinos sesers) parodymų negalima daryti išvados, jog dėl šeimos iširimo yra kalta ieškovė. Ši liudytoja parodė, kad, jos manymu, kaltos abi šalys, nes jų šeimoje nebuvo susikalbėjimo, pasitarimo, sutuoktiniai tarpusavyje mažai bendravo. Lyginant su ieškovės pateiktais įrodymais apie atsakovo girtavimą ir smurtinio pobūdžio elgesį, nepakankamas bendravimas nelaikytinas kaltais ieškovės veiksmais. Analogiškai negalima daryti išvados, jog ieškovė yra kalta dėl atsakovo psichinės būklės. Šios būklės priežastis galėtų patvirtinti tik medicininiai dokumentai, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad po sūnaus S. gimimo atsakovas pradėjo ieškovę ignoruoti kaip sutuoktinę, ją menkino, žemino artimųjų akivaizdoje, nepripažino jos nuomonės, negerbė. Atsakovas šeimai neskyrė pakankamai dėmesio, ja nesirūpino, dažnai buvo irzlus, piktas, nepatenkintas. Atsakovas visą dėmesį skyrė savo poreikių tenkinimui, mėgo laisvą gyvenimo būdą, namo grįždavo neblaivus, keldavo triukšmą, buvo žiaurus, daug kartų naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir nepilnamečius vaikus, dėl ko tekdavo bėgti iš namų, kreiptis į policiją. Tokiu būdu atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Vertindama sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, teisėjų kolegija atmetė apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismo konstatuotas jo elgesys pasireiškė tik po faktinio šeimos iširimo. Apeliacine tvarka tikrinamame sprendime nurodyta, jog streso, neigiamų išgyvenimų įtakos ieškovės fizinei sveikatai įrodinėti nereikia, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į ieškovės išgyvenimų pobūdį dėl atsakovo veiksmų, yra pagrįsta ir protinga ieškovės neturtinę žalą vertinti 3 000 Lt suma (CK 1.5 str. 4 d.). Nurodyti motyvai paneigia apelianto teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad išgyvenimų poveikį ieškovės sveikatai patvirtina ne tik Moterų krizių centro pažymėjimas, bet ir ieškovės medicininių dokumentų išrašas apie nerimą, patirtą dėl streso, kurio kilmė – konfliktai šeimoje bei smurtas. Tokia ieškovės sveikatos būklė konstatuota iki ieškinio pareiškimo. Logiška manyti, kad ieškovė išgyveno ir dėl to, jog 2013 m. rugsėjo 17 d. atsakovo buvo sumušta (jis dėl to nuteistas 2013 m. spalio 9 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr.1-2704-311/2013). Tai, kad šalys tuo metu kartu nebegyveno, neturi reikšmės sprendžiant apie priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtų išgyvenimų ir neteisėtų atsakovo kaip sutuoktinio veiksmų.

Dėl turto padalijimo

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, kaip galėtų būti įvertintas pirmosios instancijos teismo pripažinimas, jog ieškovės motina turėjo galimybę finansiškai paremti savo dukrą ir padovanojo jai pinigus buto (duomenys neskelbtini) Kaune įsigjimui, šis butas ieškovei priklausė asmeninės nuosavybės teise. Tai patvirtina šalių santuokos data 1999 m. balandžio 29 d. ir faktas, jog ankstesnė 1994 m. spalio 14 d. sudaryta jų santuoka buvo nutraukta 1996 m. gegužės 16 d. (ištuokos liudijimas Nr.557 t. 1 b.l.97). Remiantis buto įsigijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsniu, šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Atsakovas teigė, kad po ištuokos įregistravimo šalys toliau gyveno kartu ir butą pirko iš bendrų iš Z. Š. pasiskolintų lėšų, ieškovė nurodė, kad po ištuokos bendrą gyvenimą pradėjo 1998 metų antroje pusėje. Nustatyta, kad Z. Š. paskolos raštelyje kaip pinigų gavėja ji nėra pasirašiusi. Tuo vadovaujantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog minimą butą ieškovė įsigijo gyvendama su atsakovu iš bendrų lėšų (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, dalindamas butą, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog buto (duomenys neskelbtini) Kaune, įsigijimui 2005 m. rugpjūčio 25 d. buvo panaudota 74 000 Lt asmeninių ieškovės lėšų, gautų pardavus butą, esantį Kauno m. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.89 straipsnio 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe gali būti pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė buto įsigijimo metu išreiškė valią šį turtą įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Byloje, remdamasi CK 3.89 straipsnio nuostatomis, neprašė pripažinti, jog dėl asmeninių lėšų panaudojimo atitinkama dalis dalintino buto jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taigi, 74 000 Lt ieškovei paskyrus bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui, šios sumos kaip piniginių lėšų šalių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje nebebuvo. Remiantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, 3.119 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį sutuoktiniai turėjo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, todėl pirmosios instancijos teismo pripažinimas, jog 74 000 Lt pinigų suma – nedalintina ieškovės asmeninė nuosavybė, CK 3.89 straipsnio normų taikymo požiūriu yra ydingas.

Iš faktinio ieškovės reikalavimo pagrindo ir apeliacine tvarka vertinamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs lygias sutuoktinių turto dalis, dalindamas butą faktiškai nukrypo nuo pastarojo principo atsižvelgdamas į tai, kad daugiau kaip pusė buto kainos buvo sumokėta iš ieškovės asmeninių lėšų. Spręsdamas dėl piniginės kompensacijos dydžio, pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 3.117 straipsniu. Šio straipsnio antroji dalis nustato, kad nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, jog šalių bendrosios jungtinės nuosavybės (buto) įgijimui buvo panaudota 59 procentai ieškovės asmeninių lėšų (74000x100/125000), yra svarbi aplinkybė, leidusi pirmosios instancijos teismui dalijant butą nustatyti nelygias sutuoktinių turto dalis, todėl atmestinas apelianto reikalavimas priteisti jam pusės buto vertės piniginę kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad likusiai buto kainos daliai sumokėti buvo panaudotos bendros lėšos, teisėjų kolegija pripažįsta, jog, dalijant butą, teisingumo ir protingumo principus atitiktų pusės likusios buto vertės dydžio piniginė kompensacija – 5937,21 Eur (20 500 Lt) (100 000 Lt - 59 000 Lt/2) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 2 dalis). Apeliantas teisingai nurodo, kad, buto vertei sumažėjus nuo 125 000 Lt įsigijimo kainos iki 100 000 Lt, ta pačia proporcija sumažėjo ir jo įsigijimui panaudotų ieškovės asmeninių lėšų vertė. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė sutiko mokėti atsakovui didesnę, nei buvo priteista, piniginę kompensaciją 17 000 Lt.

Apskaičiuodamas piniginės kompensacijos dydį, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino buto įgijimo kainos ir dabartinės vertės santykį su įgijimui panaudotų ieškovės asmeninių lėšų dydžiu, todėl ši sprendimo dalis pakeistina, piniginę kompensaciją už butą padidinant iki 5937,21 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo valstybės naudai žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo apmokamas 41 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 382 straipsnio 3 punktas). Šis ginčas yra neturtinis, todėl iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus dalis sumažintina iki 41 Eur.

Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręstini reikalavimai yra turtiniai (vaikų išlaikymas, turto padalijimas), apmokėtini atitinkamai pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 3 punkto nuostatas. Pastarosios sprendimo dalies apeliantas neskundė, tačiau, pakeitus sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos dydžio, atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pastarąjį procesą reglamentuojanti CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys atmestas – iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (1,2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį, todėl žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo.

Patenkinta ieškovės turtinių reikalavimų suma yra 25966,46 Eur (89657 Lt) (79500 Lt buto dalis+7157 (9000-1843) Lt kilnojamojo turto dalis+3000 Lt neturtinės žalos), todėl už turtinius reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistina 778,99 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminis mokestis už išlaikymo vaikams priteisimą sudaro 104,26 Eur (144,81x2x12) (CPK 85 straipsnio 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visas žyminio mokesčio dydis kartu su 41 Eur mokesčiu už neturtinį reikalavimą sudaro 924,25 Eur. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 92 procentai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 15,25 Eur (57,25 Lt x92/100).

Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti 92 procentai ieškovės turtinių reikalavimų (pareikštų turtinių reikalavimų dydis – 28 093,14 Eur (97000 Lt: 83000 Lt buto dalis+9000 Lt kilnojamasis turtas+5000 Lt neturtinė žala), patenkintų reikalavimų dydis – 25 966,46 Eur), taip pat kad buvo patenkintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, su kuriuo atsakovas nesutiko, valstybei priteistinos visos šioje byloje atstovaujant ieškovę patirtos advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme pagal 2013 m. spalio 31 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.20-13-T-4115-4784 (298,56 Eur; t. 2 b.l.16) (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Už turto vertinimus šalys sumokėjo panašaus dydžio išlaidas (t.2 b.l.17-20). Teismas, remdamasis abiem vertinimais (99 000; 101 000), nustatė 100 000 Lt buto vertę, todėl turto vertinimo išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2800 Lt (810,94 Eur) advokato pagalbos išlaidų, todėl jam iš ieškovės priteistina 8 procentai (64,87 Eur) šių bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 161,25 Eur ieškovės atstovavimo išlaidų, apeliantas sumokėjo 460,49 Eur žyminio mokesčio (t. 2 b.l.71,74). Apelianto reikalavimai buvo patenkinti 19 procentų (apeliacijos suma – 42500 Lt (5000 Lt neturtinė žala +37500 Lt didintina piniginė kompensacija), patenkinta dalis – 8000 Lt (20500-12500), todėl jam iš ieškovės priteistina 87,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (460,49x19/100). Valstybei iš atsakovo priteistina 131,11 Eur advokato pagalbos išlaidų (161,87x81/100). Atitinkamai paskirstytinos 6,88 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (iš atsakovo – 5,57 Eur (81 proc).

Atsižvelgiant į tai, kad po apeliacijos pakinta daugelis pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų sumų, taip pat į tai, kad 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinės dalies 17 pastraipoje, kad sprendimo rezoliucinės dalies 10 pastraipos 10 eilutėje yra neesminis rašymo apsirikimas, siekiant, kad teismo procesinis sprendimas būtų aiškus, nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytinas visas pakeisto teismo sprendimo tekstas (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnio 7 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1999 m. balandžio 29 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo E. S. kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 m. balandžio 15 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – S. ir S.

Patvirtinti ieškovės J. S. ir atsakovo E. S. atsisakymą nuo išlaikymo.

Nustatyti nepilnamečio S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną J. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). nepilnamečio sūnaus S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) (500 Lt) nuo 2014 m. sausio 24 d. iki vaiko pilnametystės ir nepilnamečio R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) (500 Lt) nuo 2014 m. sausio 24 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus (duomenys neskelbtini), bendro ploto 59.19 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, 28 962 Eur (100 000 Lt) vertės. Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5937,21 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt septynių Eur 21 ct) (atitinkamai 20 500 Lt) piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią šio nekilnojamojo turto dalį.

Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, priteisiant atsakovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį VW SHARAN, v/n (duomenys neskelbtini) 1539,04 Eur vertės (5 314 Lt), ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisiant šaldytuvą – 28,96 Eur (100 Lt) vertės, skalbimo mašiną – 14,48 Eur (50 Lt) vertės, svetainės baldų komplektą – 173,77 Eur (600 Lt) vertės, stalą – 28,96 Eur (100 Lt) vertės, sekciją – 72,40 Eur (250 Lt) vertės, miegamojo baldus: lovą – 376,51 Eur (1300 Lt) vertės, čiužinį – 347,54 Eur (1200 Lt) vertės, komodą – 28,96 Eur (100 Lt) vertės; rašomąjį stalą - 28,96 Eur (100 Lt) vertės; virtuvės įrangą: indaplovę, orkaitę, kaitlentę, gartraukį, kriauklę viso 1 448,10 Eur (5000 Lt) vertės; virtuvinį stalą - 28,96 Eur (100 Lt) vertės, virtuvės baldus - 28,96 Eur (100 Lt) vertės, iš viso kilnojamojo turto 2606,58 Eur (9 000 Lt) vertės. Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 533,77 Eur (penkių šimtų trisdešimt trijų Eur 77 ct) (1 843 Lt) piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Nustatyti E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini):

1. Atsakovui E. S. leisti bendrauti su vaikais pasirinktinai du savaitgalius per mėnesį, vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos šeštadienio ryte 10.00 val. ir pristatant į gyvenamąją vietą iki sekmadienio vakaro 19.00 val. Apie susitikimą su vaikais atsakovas E. S. privalo vaikų motiną J. S. informuoti prieš dvi dienas;

2. Ieškovei J. S. motinos dieną leisti bendrauti su sūnumis S. S. ir R. S.;

3. Atsakovui E. S. tėvo dieną leisti bendrauti su sūnumis S. S. ir R. S.;

4. Atsakovas E. S. kasmetinių atostogų metu su sūnumis S. S. ir R. S. gali praleisti dvi savaites (14 dienų), sūnus, pasiimant iš gyvenamosios vietos ir juos pristatant į gyvenamąją vietą. Apie planuojamas atostogas su vaikais atsakovas E. S. privalo vaikų motiną J. S. informuoti ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) (3 000 Lt) neturtinės žalos.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą priteisti 924,25 (devynis šimtus dvidešimt keturis Eur 25 ct) Eur žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą priteisti 298,56 (du šimtus devyniasdešimt aštuonis Eur 56 ct) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą priteisti 15,25 (penkiolika Eur 25 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, priteisti atsakovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 64,87 (šešiasdešimt keturis Eur 87 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.“

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 131,11 (vieną šimtą trisdešimt vieną Eur 11 ct) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 5,57 (penkis Eur penkiasdešimt septynis ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.