- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- e1-323-1002/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47789-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - pagrindinis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) (laikinai - (duomenys neskelbtini).), dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", darbininku, teistas: 2020-03-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281(1) str. 1 d., 64(1) str. - 34 MGL bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinei D. A., o būtent: 2020 m. gruodžio 5 d. apie 23.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka smogė sutuoktinei D. A. į veido sritį ir stipriai sugriebė pastarąją už rankų, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. A. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
G. A. kaltė grindžiama prisipažinimu ir byloje esančiais įrodymais:
G. A. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichinėms ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjęs, priklausomybių alkoholiui, narkotinėms, ar psichotropinėms medžiagoms neturi, jokioje įskaitoje nėra, parodymus duoti sutinka. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu pripažįsta visiškai. Gali paaiškint, kad 2020-12-05, panašiai iki 18 val., kartu su A. B., kuris yra ir buvęs D. vyras, išgėrė 1-2 litrus alaus, o nuo 18 val., atvažiavus draugui S., gėrė degtinę. Alkoholį vartojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su žmona D. A. ir penkiais vaikais, iš kurių keturi yra D., o vienas jų bendras su D.. Butas yra socialinis būstas, skirtas D.. D. visą dieną vartojo alkoholį kartu su jais, ji degtinės negėrė, gėrė sidrą. Alkoholį vartojo panašiai iki 23 val.. Apie 21.30 val. A. nuėjo miegoti, kadangi jis yra iš (duomenys neskelbtini) ir buvo atvažiavęs aplankyti vaikų, kurie visi keturi yra jo, todėl liko pas juos nakvoti. Baigus vartoti alkoholį, tai buvo, kaip jau sakė, apie 23 val., S. nuėjo į kitą kambarį, palaukti jo, kad jis jam iškviestų taksi, nes jis yra ukrainietis, kalba rusiškai, todėl pats nelabai susikalba su tais taksistais, o jie su žmona dar ėjo parūkyti į balkoną ir prieškambaryje, nežino dėl ko, jie su ja susipyko. Dėl įvykio metu buvusio girtumo jis negali nurodyti, dėl ko su žmona susipyko ir kas ten tikslai buvo, bet sutinka su viskuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, kad galėjo jai suduoti delnu į veidą ir suspausti stipriai rankas, taip sukeliant jai fizinį skausmą. Dėl tos pačios priežasties, kad buvo girtas, jis neprisimena, kad prie motinos būtų atbėgusi podukra G. jų skirti ar ginti mamos, ir G. jis būtų tempęs už plaukų. Neneigia to, kad taip tikrai galėjo būti, bet, kadangi pats nieko neprisimena, tai negali papasakoti, kaip viskas buvo. Supranta, kad tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Padarė išvadas, mažiau vartoja alkoholio ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka jam yra išaiškinta ir suprantama, kaip bausmę renkasi viešus darbus. Daugiau neturi, ko pasakyti (b. l. 143-146, 151-153).
??2020-12-06 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolu, kuriame užfiksuotas D. A. pareiškimas dėl jos sumušimo, apžiūrėta įvykio vieta bei D. A. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad 2020-12-05 apie 10:00 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko jos buvęs vyras A. B., aplankyti vaikų. Svečiuodamasis pas ją, kartu su jos esamu vyru G. A., pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė visą dieną. Vakare apie 22.00 val. pas G. atvyko jo bendradarbis A., kuris atėjo pas vyrą ir buvusi vyrą A. į virtuvę, ji tuo metu taip pat buvo virtuvėje. Ji išgėrė tik vieną šampano taurę, daugiau alkoholio nevartojo Apie 22.45 val. A. B. ir A. nuėjo atsigulti į lovą, tuo metu ji su sutuoktiniu G. A. liko virtuvėje. Jie pradėjo pyktis dėl šeimyninių problemų, G. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Būdamas neblaivus, jau būnant koridoriuje, užsipuolė ją. Plūsdamasis priėjęs prie jos ir ranka vieną kartą sudavė per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą, po smūgio ji pargriuvo ant grindų. Tada namuose buvusi jos nepilnametė dukra G. B., pamačiusi, kad vyras ketina prieš ją smurtauti toliau, pribėgusi prie jos, apkabino ją rankomis. G. A. norėdamas dukrą atitraukti nuo jos, dukrą rankomis atitraukė nuo jos. Konflikto metu vyras taip pat buvo jai sugriebęs už rankų dėl ko ant jų liko įbrėžimai ties alkūnės sritimi. Dėl sukelto fizinio skausmo ji į medikus nesikreipė. Namuose taip pat buvo vaikai: T. B., A. B., S. B. ir G. B., kurie konflikto metu nenukentėjo. Apie sutuoktinio naudojamą smurtą nedelsiant po įvykio pranešė policijai (b. l. 6-16; 17-19).
??Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. A. parodė, kad jai yra išaiškinta teisė, jog gali neduoti parodymų, arba neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus, parodymus duoti ji sutinka. Dalyvavo dukters G. B. apklausoje ir girdėjo jos duodamus parodymus. Dukra apklausos metu nurodė, kad kai patėvis G. A. jai paėmė už plaukų ir patempė, jai neskaudėjo ir ji nekreipė jokio dėmesio į tai, nors ji, rašydama pareiškimą policijai ir apklausiama iš kart po šio įvykio, nurodė priešingai, tai yra, kad dukrai tokiais jos vyro veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Nurodydama šią aplinkybę ji jos tiksliai nežinojo, tai yra prieš teigdama tai, G.s neklausė, ar jai skaudėjo, ar ne, ji tiesiog natūraliai taip pagalvojo, kad natūralu, jog tokiais veiksmais jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, bet, jei G. sako, kad jai neskaudėjo, vadinasi taip ir buvo, nes kiekvienas skausmą junta skirtingai. Taip pat, G. nurodė, kad kai atbėgo į koridorių, jie su G. stovėjo, taip ir buvo, nes G. pačios pradžios nematė. Kai G. jai sudavė pirmą smūgį delnu į veido sritį, ji po to nugriuvo. Smūgis buvo pakankamai stiprus, bet gal ne toks, kad nuo jo ji nugriūtų ant žemės. Ten buvo daug batų porų, tai gal ji užkliuvo kur už tų batų ir neišlaikiusi ,,lygsvaros“ nugriuvo ant žemės, dėl ko tiksliai nugriuvo, nurodyti negali. Kai nugriuvo, iškart atsistojo pati ir tada į koridorių atbėgo G.. Tuo metu, kai griuvo, ar kėlėsi, ji jam garsiau sakė ,,ką tu čia darai“, bet nešaukė ar neklykė, kad galėtų prižadinti vaikus, bet G., turbūt, išgirdo tą jos griuvimo garsą, nes garsas vis tiek kažkoks buvo. G. atbėgo prie jos ir įlindusi į jų tarpą, iš priekio, ją apsikabino. G. nieko nesakė, tik laikė ją apkabinusi. Ji spėjo tik pamatyti, kad G. į jų su G. pusę, nes jų galvos buvo šalia viena kitos, dar tiesia ranką, bet ką jis padarė su ta ranka, ar norėjo padaryti, ji nurodyti negali, nes to kažkaip jau nematė. Po to, į koridorių atėjo buvęs jos vyras A. ir tada G. su A. pradėjo aiškintis, ji tuo tarpu nuo savęs atitraukė G., paliko ją koridoriuje, pati nubėgo į kambarį, iš jo pasiėmė telefoną ir tada nubėgusi į balkoną iškvietė policiją. G. G. už plaukų suėmęs nuo jos neatitraukė, jei taip yra nurodyta jos apklausos protokole, vadinasi ją neteisingai suprato policijos pareigūnai, arba ji netiksliai paaiškino šią situaciją, nes taip tikrai nebuvo. Jie visi vienas nuo kito atsiskyrė A. išėjus į koridorių ir ji pati nuo savęs atitraukė G.. Jai, kaip ir minėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas, bet jis buvo labiau toks momentinis, tikrai nebuvo žiauriai stiprus, jis truko vos kelias minutes. Dešimtbalėje sistemoje skausmą įvertintų šešiais balais. Į jokias gydymosi įstaigas ar pas teismo med. ekspertus ji nesikreipė, nes tam nebuvo jokio reikalo, nes nebuvo likusių jokių žymių. Yra linkusi tikėti, kad G. G. už plaukų suėmė netyčia arba sumaišęs jų galvas, nes anksčiau jis niekada nėra jokiu būdu smurtavęs nei prieš vieną iš jų vaikų. Nežiūrint į tai, kad tik T. yra jų su G. bendras vaikas, bet su jos vaikais G. sutardavo labai gerai, jų neišskirdavo ir mylėjo vienodai. Prieš ją G. yra smurtavęs prieš keturis metus, buvo iškelta byla, ji nutraukta jiems susitaikius. Dabar buvo toks antras kartas. Su G. po šio įvykio nebendravo, jie nebendrauja, nes jam yra skirta tokia kardomoji priemonė. Jai yra išaiškinta teisė, jog gali pareikšti civilinį ieškinį, jokios turtinės žalos ji nepatyrė, o neturtinei žalai atlyginti ieškinio nereikš. Daugiau ji neturi ko pasakyti (b. l. 36-39).
Išrašu iš policijoje registruotų įvykių registro (PRIR) nurodyta, kad G. A., 2020-12-05 nustatytas 2,18 promilės girtumas (b.l. 24-25).
Nepilnametė liudytoja G. B. parodė, kad G. A. yra jos patėvis. Jai buvo išaiškinta teisė, kad gali neduoti parodymų, arba neatsakyti į kai kuriuos jai pateiktus klausimus, parodymus duoti sutinka. Buvo taip, kad ji, brolis ir sesės miegojo, išgirdo triukšmą, atsikėlė ir pamatė, kaip jos patėvis muša mamą. Tada ji priėjo mamą ginti, ji nežino, ar jis norėjo jai tyčia paimti už plaukų, ar mamai norėjo, nežino, gal netyčia, bet paėmė jai už plaukų. Tuo metu buvo dar atvažiavęs jos tėtis, jis miegojo, išgirdęs triukšmą tėtis atėjo ir norėjo apginti mamą. Po to buvo taip, kad patėvis užsipuolė jos tėtį ir toliau jau nieko nebematė, nes buvo jau atsisėdus, nusisukusi. Po to atvyko policija, kalbėjosi su ja, klausė, ar jai viskas gerai, ar nieko neskauda, po to kaip ir nepamena. Įvykis įvyko 2020 metų gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, neprisimena, kokia buvo savaitės diena, galėjo būti apie 23 val.. Viskas vyko jų bute, (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje. Koridoriuje mama su patėviu stovėjo, ji pamatė, kad patėvis muša mamą ir pribėgo. Jis jai ranka trenkė, bet kur, ji nematė. Ji pribėgo prie jų, įsiterpė į jų vidurį ginti mamos. Ir tada patėvis jai paėmė už plaukų, pakaušio srityje, bet gal jis mamai norėjo, nežino. Tuo metu patėvis jai nieko nesakė. Ant mamos ar mamai irgi tuo metu jis nieko nesakė. Jis paėmęs už plaukų jai patempė, jis ją patempė į šoną, vieną kartą, gal jis mamai norėjo paimti, nežino. Dėl to plaukų patempimo jai neskaudėjo ir ji nekreipė dėmesio. Po to toj vietoj ji nejautė jokio fizinio skausmo, nes po to dar buvo atėjusi prie jos policininkė ir klausė, ar jai nieko neskauda ir ji sakė, kad ne. Šio įvykio metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Po šito įvykio su patėviu nebendravo. Jos tokių parodymų duoti niekas neprašė, ji papasakojo taip, kaip buvo. Anksčiau patėvis nėra prieš ją smurtavęs, pirmą kartą jis ją už plaukų paėmė. To įvykio metu ji buvo išsigandusi, pergyveno dėl mamos, nes pamatė, kad mamą muša. Verkė dėl mamos. Kai jai patėvis tempė už plaukų, ji neverkė, ji verkti pradėjo tada, kai atsikėlusi ir atbėgusi į koridorių pamatė, kad mamą muša, po to ji buvo nusiraminusi. Patėvis mamą nustojo mušti tada, kai į koridorių atėjo jos tėtis ir kol jie ten aiškinosi, mama pati greitai iškvietė policiją. Jos brolis ir sesės miegojo, jie nematė, kaip patėvis mušė mamą (b. l. 62-65).
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltės turinys: suvokė, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei, ir to siekė (tiesioginė tyčia).??
Motyvuojamoji dalis
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei veiką padarė būdamas recidyvistas.
Kaltinamasis G. A. sutinka su siūloma bausme (b.l. 164-166).
Teismo vertinimu, skirtina prokuroro siūloma viešųjų darbų bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijos mediana. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 72-2 str. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020-03-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu paskirtos ir nesumokėtos baudos dalimi ir paskirtina galutinė, subendrinta bausmė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
G. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę subendrinti su 2020-03-04 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta baudos bausme ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 32 MGL (1600 eurų) dydžio baudą, kurią sumokėti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti G. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2020-12-05 23.10 val. iki 2020-12-07 11.55 val. (2 paras) ir laikyti, kad G. A. yra atlikęs 12 (dvylika) valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str., 72-2 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 mėnesių laikotarpiu, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.
Išaiškinti, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.