- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2YT-6044-305/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01015-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- B. Ž., A. A., valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto bei turto dalių nustatymo, suinteresuoti asmenys – B. Ž., A. A., valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir U. A., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį jų gyvenant santuokoje bendrai pastatytų, įgytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad pareiškėjas J. A. savo motinos U. A., mirusios (duomenys neskelbtini), visą palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti visą palikimą sudarantį turtą, juo naudotis ir rūpintis kaip savu, iš karto po palikėjos mirties.
Pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai U. A., liko jos palikimas: ½ dalis statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,3000 ha namų valdos žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), bei teisė sudaryti pastarojo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įskaitant už jį sumokėtas įmokas. Statinius, registro Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvai – (duomenys neskelbtini) miręs tėvas J. A. ir (duomenys neskelbtini) mirusi motina U. A. – pastatė 1944-1946 m., gyvendami (duomenys neskelbtini) sudarytoje santuokoje, tai yra įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti motinos vardu. Pareiškėjo tėvai santuokos nebuvo nutraukę. Santuokoje jų bendrai įgytas turtas jiems nebuvo padalintas teismo sprendimu, nes jie abu laikė, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra lygios. Todėl tiek pagal Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį bei 23 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio l dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 3.117 straipsnio 1 dalį pareiškėjo tėvams asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį santuokoje jų bendrai įgytų (pastatytų) minėtų statinių. Anksčiau už pareiškėjo motiną mirusio tėvo J. A. visą palikimą, taip pat ir jam priklausančią ½ dalį minėtų statinių, pagal įstatymą priėmė tik pareiškėjo sesuo B. Ž., nors paveldėjimo teisės liudijimas dėl pastarojo tėvo palikimą sudarančio turto jai nėra išduotas. 0,3000 ha namų valdos žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo motinos asmeninė nuosavybė, nes jis jai buvo patikslintas 1992 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Vilkaviškio r. Pilviškių apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 14-osios sesijos sprendimu, paskirtas ir suteikta teisė jai jį pirkti iš valstybės jau po 1991 m. kovo 1 d. mirusio jos sutuoktinio mirties, kurio pirkimo iš valstybės 6 237,00 rublių dydžio kainą už motiną 1993 m. birželio 18 d. sumokėjo pareiškėjas. Kadangi šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, jis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo motina U. A. testamento dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto nebuvo sudariusi. Visas jos palikimą sudarantis turtas buvo paveldėtas pagal įstatymą. Po U. A. mirties likusį visą jos palikimą priėmė tik pareiškėjas: jis vienas nuo jos mirties dienos faktiškai pradėjo visą šiame pareiškime nurodytą paveldimą turtą valdyti, naudoti ir juo rūpintis kaip savu, t. y. jis kaip gyveno, taip ir gyvena tėvų name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jo motinos nupirktame 0,3000 ha namų valdos žemės sklype, jis ir jo sesuo B. Ž. kartu valdo ir prižiūri tėvų namą, jis moka su jo naudojimu susijusius mokesčius už suvartotą elektros energiją, šaltą vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą, ir pusę visų namo išlaikymo ir priežiūros išlaidų: 2018 m. rudenį sumokėjo pusę šalto vandens pajungimo nuo centrinio vandentiekio kainos, kas metai nuperka pusę kuro, reikalingo namo šildymui šaltuoju metų laiku, bei tvarkosi namų valdoje (motinos iš valstybės išpirktame žemės sklype). Faktų, kad pareiškėjo tėvams priklauso lygiomis dalimis gyvenant santuokoje jų bendrai įgytas turtas, kad pareiškėjas savo motinos palikimą priėmė iš karto po jos mirties pradėjęs jos palikimą sudarantį turtą valdyti, nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę, nes jis galės kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusį visą jo motinos turtą ir įgyvendinti įpėdinio teises į jį visa apimtimi: valdyti, naudoti visą paveldėtą turtą ir juo disponuoti, sudaryti motinos išpirktos iš valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, įskaitant už ją sumokėtas įmokas (b. l. 3-7). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes – nurodė, kad po U. A. mirties niekas iš įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjas motinos palikimą priėmė pradėdamas palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti: gyvena tėvams priklaususiame name, tvarkosi kieme ir pan. (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 17 sek. – 1 min. 20 sek., 2 min. 8 sek. – 5 min. 28 sek., 24 min. 38 sek. – 27 min. 2 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, iš esmės patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. nurodė, kad sutinka su faktu, jog namas priklausė tėvams lygiomis dalimis; šiuo metu pusę namo prižiūri, valdo jos brolis J. A., jai padedant; name yra vienas didelis kambarys, vienas mažas kambarys ir virtuvė, brolis pagrinde naudojasi mažu kambariu ir virtuve; brolis jai duoda pinigų, kad ji už jį sumokėtų mokesčius ir t. t. (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 49 sek. – 2 min. 0 sek., 9 min. 56 sek. – 14 min. 7 sek., 27 min. 9 sek.).
Suinteresuotas asmuo A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu iš esmės sutinka, nurodė, kad jis neginčija to fakto, jog abiejų tėvų dalys name yra lygios; brolis J. A. visą laiką gyveno tame name ir gyvena iki šiol, jis ūkyje tvarkosi kartu su seserimi B. Ž., t. y. jis atlieka vyriškus darbus, sesuo – moteriškus (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 23 sek. – 1 min. 48 sek., 14 min. 40 sek. – 21 min. 44 sek., 27 min. 15 sek. – 27 min. 51 sek.).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos U. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį U. A. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui. Taip pat byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo turtas įgytas J. A. ir U. A. santuokos metu. Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Taigi, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ginčo turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių J. A. ir U. A. nuosavybė. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo J. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 30-31).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad teismui konstatavus, jog pareiškime išdėstyti argumentai yra laikytini pakankamai pagrįstais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais tenkantį paveldimą turtą – ½ dalį statinių ir žemės sklypo, atsiradusius po jo motinos U. A. mirties, neprieštaraus teismo sprendimui tenkinti pareiškėjo prašymą. Nacionalinė žemės tarnyba iki šiol, vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 4 ir 43 punktais, nėra gavusi pranešimo ar informacijos apie galimą pereiti valstybei paveldėjimo teise minėto žemės sklypo dalį. Testamentų registro išraše, duomenų apie bet kokias U. A. vardu vykdytas turto paveldėjimo procedūras nėra. Todėl atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra (b. l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl turto dalių bendrame turte nustatymo
Nustatyta, kad pareiškėjo tėvai J. A. ir U. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir gyveno santuokoje iki (duomenys neskelbtini), kuomet J. A. mirė (šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas J. A. ir U. A. santuokos sudarymo akto įrašas (b. l. 11), J. A. mirties liudijimas (b. l. 10), pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai pareiškime (b. l. 4) ir suinteresuotų asmenų B. Ž. bei A. A. paaiškinimai teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 56 sek. – 14 min. 7 sek., 14 min. 40 sek. – 21 min. 44 sek.)). 1944-1946 metų laikotarpyje pareiškėjo tėvai pasistatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 24) bei Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2018 m. sausio 26 d. pažyma apie turėtus pastatus Nr. M7-109 (b. l. 19), taip pat pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai pareiškime (b. l. 4)). Šio nekilnojamojo turto teisinė registracija buvo atlikta jau tik po pareiškėjo tėvų mirties pareiškėjo ir jo sesers B. Ž. iniciatyva: Nekilnojamojo turto registre šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tik 2018 m. kovo 16 d., o nuosavybės teisė į šį turtą įregistruota tik U. A. (tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 24), pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai pareiškime (b. l. 4)). Pažymėtina, kad ginčo dėl aplinkybės, kad minėtas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti bendromis pareiškėjo tėvų lėšomis jų santuokos metu, tarp dalyvaujančių byloje asmenų, nėra.
Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.
Taigi, vadovaujantis CK 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teismo nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausė pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. O CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pažymėtina, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), tačiau turtas išlieka bendroji nuosavybė, kol nenustatytos sutuoktinių dalys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas dėl turto dalių bendrame turte nustatymo tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad pareiškėjo tėvams J. A. ir U. A. priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė U. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas U. A. mirties liudijimas (b. l. 9)). Pareiškėjas yra mirusiosios sūnus (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas J. A. gimimo akto įrašas (b. l. 12)), todėl turi teisę paveldėti mirusiosios turtą pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis) (duomenų, kad mirusioji būtų sudariusi testamentą, byloje nėra). Po palikėjos mirties liko paveldėtino turto: ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teismo nustatytas faktines aplinkybes), bei teisė sudaryti 0,3000 ha valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono Pilviškių apylinkės tarybos 1992 m. gegužės 21 d. sprendimas dėl žemės sklypo patikslinimo (b. l. 21), sklypo raudonųjų linijų planas (b. l. 21), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 19PAŽ-324-(14.19.33.) Apie U. A. įmokėtas įmokas už valstybinę žemę (b. l. 23)). Remiantis byloje esančiai rašytiniais įrodymais – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos 2018 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. (2018-122-PD)-66 Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje fiksuota, kad pareiškėjas J. A. nuo 1975 m. spalio 7 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), taip pat pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais pareiškime (b. l. 5), – suinteresuotų asmenų B. Ž. ir A. A. paaiškinimais bei liudytojos B. T. parodymais teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 56 sek. – 14 min. 7 sek., 14 min. 40 sek. – 21 min. 44 sek., 22 min. 28 sek. – 24 min. 26 sek.), nustatyta, kad pareiškėjas J. A. iš karto po savo motinos mirties faktiškai pradėjo naudotis paveldėtinu turtu, t. y. mirus motinai U. A., pareiškėjas J. A. liko ir toliau gyventi tėvų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose jis gyveno iki tol ir gyvena šiuo metu, jis šiuos namus, taip pat ūkinį pastatą prižiūrėjo, jais rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius ir tą daro iki šiol su sesers B. Ž. pagalba. Į notarą dėl palikimo priėmimo po U. A. mirties niekas nesikreipė (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės ritos Vyzienės 2018 m. kovo 30 d. liudijimas (b. l. 17)).
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog J. A. po savo motinos U. A. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą ir taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. A. po savo motinos U. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas palikimą sudarantį turtą valdyti, juo naudotis ir rūpintis kaip savu (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad J. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), ir U. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo motinos U. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti visą palikimą sudarantį turtą, juo naudotis ir rūpintis kaip savu, iš karto po palikėjos mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.