Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-247-138-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
1A-247-138-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
V. J.
Nukentėjusysis
A. P., B. P.
Advokatai
Kęstutis Dobilas
Kategorijos
Nr.1A -247-138/2010
Proceso numeris:72-1-171-06Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6. Pranešėjas A. StankusTeisėjas V. Preikšas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nuteistajam V. J. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 str. laisvės atėmimo vykdymas V. J. atidėtas 2 (dve­jiems) metams ir įpareigotas per šį laikotarpį be institucijos, pri­žiū­rin­čios bausmės vykdymo ati­dė­jimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip sep­ty­nioms paroms.

Pritaikius Baudžiamojo kodekso 68 str. uždrausta V. J. naudotis teise vai­ruo­ti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Nukentėjusiųjų A. P. ir B. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. gegužės 30 d. apie 14 val. 50 min. Lazdijų rajone, Krosnos miestelyje, Alytaus gatvėje, kelio Alytus-Simnas-Kalvarija 35-ame kilometre, vairuodamas kelių trans­porto priemonę – krovininį automo­bilį IVECO MP440E42, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe FRUEHAUF T34C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 12 d.) 53 p., 145 p., 171 p., 172 p., 173 p. ir 174 p. rei­kalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų at­sar­gumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo da­ly­vių saugumui, keisdamas važiavimo kryptį ne­į­si­tikino, kad tai daryti saugu ir kad nekliudys kitiems eismo dalyviams, atsižvelgdamas į greitį ne­si­lai­kė tokio atstumo ir laiku nesumažino savo vairuojamos trans­porto priemonės greičio, kad neat­si­trenk­tų į priekyje va­žiuo­jan­čią transporto priemonę, jeigu ji bū­tų staiga stabdoma, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neatsižvelgė į krovinio ir transporto prie­mo­nės ypatumus, jų būklę ir kelio sąlygas, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto prie­mo­nę kelyje atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ar visiškai nesustabdė vai­ruojamos transporto priemonės, neap­va­žia­vo kliūties, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo da­ly­viams, – vairuodamas transporto priemonę, kurios bendras ilgis daugiau kaip 16 m, pakrautą medienos rąs­tais, viršijo leistiną 50 km/h greitį gy­ven­vietėje ir važiavo apie 60 km/h greičiu, sankryžoje, kairėje eis­mo juostoje atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusią ir į kairę sukusią transporto priemonę – mo­pedą „Riga“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vai­ravo V. P. , dėl ko transporto priemonių susidūrimo pa­sekmėje dėl kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais gal­vos sme­­genų dangalais, kraujosruvos pailgose sme­genyse ir smegenų kamiene, kraujosruvos galvos minkš­tuose audiniuose, V. P. žuvo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise 2 (dvejiems) metams. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas, kadangi teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, neįrodyta nuteistojo kaltė. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nepilnai bei neobjektyviai įvertino bylos aplinkybių visetą, nepilnai ir nevisapusiškai patikrino byloje surinktus įrodymus. Teismas nuosprendį grindė liudytojų – A. P. , R. P. , V. Č. , M. S. parodymais, kitais įrodymais. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad V. P. mirė dėl galvos traumos. Eismo įvykę tyrę specialistai nustatė, kad V. P. turėjo techninę galimybę išvengti pavojingos situacijos susidarymo ir eismo įvykio kilimo, jeigu prieš sukdamas į kairę, būtų nulipęs nuo mopedo, ir kirtęs kelią tik įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Visus teisme ištirtus įrodymus teismas vertino išskirtinai kaltinimo naudai. Teismas nepagrįstai ignoravo eismo įvykio tyrimo specialistų išvadą, jog mopedo „Riga“ vairuotojas V. P. esant intensyviam eismui, iš dešinės važiuojamosios kelio dalies pasukdamas į kairę, sudarė netikėtą ir pavojingą kliūtį iš paskos važiuojančiai transporto priemonei ir tuo sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti. Specialistai konstatavo ir tai, kad V. P. turėjo techninę galimybę išvengti pavojingos situacijos susidarymo ir šio eismo įvykio kilimo, jeigu prieš sukdamas į kairę, būtų nulipęs nuo mopedo, ir kirtęs kelią, tik įsitikinęs, kad tai yra saugu ir nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Dviprasmiškus liudytojų R. P. , V. Č. ir M. S. parodymus dėl eismo intensyvumo, teismas vertino kaltinimo naudai, konstatuodamas, kad eismas nebuvo intensyvus. Nei vienas iš paminėtų liudytojų nematė, koks buvo eismo intensyvumas įvykio metu, todėl jų parodymai vienodai reikšmingi kaltinimo ir gynybos pozicijai. Tačiau teismas neįvertino liudytojo G. T. parodymų, kad jis, vairuodamas tokį patį automobilį IVECO, važiuodamas priekyje apelianto maždaug 500 m atstumu iki Krosnos gyvenvietės, sėkmingai aplenkė tą patį V. P. vairuojamą mopedą. Prieš aplenkiant priešprieša pravažiavo automobilis, nuo kurio sukelto stipraus oro gūsio V. P. vairuojamas mopedas susiūbavo. Tiktai aplenkęs mopedą, pravažiavęs maždaug 500 metrų, G. T. per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo virstantį į šalikelę nuteistojo vairuojamą automobilį. Prieš pat eismo įvykį V. P. iš priekio važiavo automobilis, o iš paskos ta pačia kryptimi du miškovežiai. Prasilenkiant nuo stipraus vėjo gūsio V. P. vairuojamas mopedas susiūbavo, netrukus jį aplenkė G. T. vairuojamas miškovežis su priekaba, netrukus ties sankryža jį prisivijo apeliantas ir važiavo iš paskos. V. P. privalėjo pastebėti nuteistojo automobilį ir elgtis, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. G. T. paliudijo, kad mopedas važiavo asfalto kraštu, ir sukdamas kairėn, grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 150 p. reikalavimus, nes prieš sukdamas į kairę, nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies. V. P. tokioje situacijoje, kuomet eismas buvo intensyvus, privalėjo nulipti nuo mopedo ir kirsti važiuojamąją dalį, vesdamas mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Vairuotojas privalo įsitikinti atliekamo manevro saugumu, o ne lengvabūdiškai to saugumo tikėtis. Teismas nusprendė, kad V. P. prieš atlikdamas kairįjį posūkį galimai nerodė posūkio ženklo, tačiau galimai padaryto eismo taisyklių pažeidimo teismas nelaikė pagrindine eismo įvykio priežastimi, nes signalą rodantis vairuotojas neįgyja pirmumo teisės. Kadangi V. P. neįspėjo, važiuodamas paskui nuteistasis neturėjo jokio pagrindo analizuoti, kam priklauso pirmumo teisė. Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad V. P. važiuos tiesiai, nemanevruos. Teismas teisingai konstatavo, kad V. J. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimus, nes jis laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, 145 p. reikalavimus, nes važiavimo kryptį keitė sąlygotas kito eismo dalyvio neteisėtų veiksmų ir siekdamas apsaugoti jį nuo žalingų pasekmių, manevrą, prieš išvažiuojant į priešingą eismo juostą atliko, būdamas įsitikinęs, kad nekliudys priešpriešiniam eismui, 171 p., 172 p., 173 p., 174 p., nes byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad jis viršijo leistiną 50 km/h greitį, kad atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę tik dėl to, kad jos vairuotojas staiga ir netikėtai pasuko į kairę, ir nuteistasis neturėjo galimybės sustabdyti ar kitaip manevruodamas to išvengti, nors rizikuodamas savo sveikata ir gyvybe ketino taip padaryti, sukdamas į kairę ir apsiversdamas. Be to, teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, motyvavo tuo, kad nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Teismas neatsižvelgė į tai, nuteistojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo šiurkštūs, kad jo darbas betarpiškai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. V. J. turi 25 metų vairuotojo stažą, per visą šį laikotarpį jis padarė tik du Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šia teise yra pagrįsta nuteistojo darbinė ir profesinė veikla. V. J. dirba vairuotoju. Be to, jis yra vienintelis šeimą išlaikantis asmuo. Žmona dėl sveikatos būklės nedirba, nuteistasis rūpinasi senyvo amžiaus tėvais. Neturėdamas teisės vairuoti, jis negalės tinkamai užtikrinti savo šeimos poreikių tenkinimo. Todėl, jei apeliacinės instancijos teismas ir paliktų pirmosios instancijos teismo nuosprendį galioti, jis prašo nuosprendį pakeisti, panaikinant jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą vairuoti transporto priemones 2 metams. Be to, nuteistojo nuomone, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai. Visos abejotinos aplinkybės buvo priimtos kaip tikri, patvirtinti faktai ir panaudotos prieš nuteistąjį, pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl nuosprendis turi būti panaikintas, ir priimtas naujas, išteisinantis nuosprendis, taip pat panaikintina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir panaikinta paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise 2 metams.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti dalinai, nuteistasis ir jo advokatas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. J. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kurioje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (žuvo žmogus) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės.

Kelių eismo taisyklių 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, įvykio vietos ap­žiū­ros re­zul­tatus, teismo medicinos specialisto išvadą, eismo įvykio specialistų išvadas ir kitus įrodymus nusprendė, kad V. J. kaltė, jog jis, vairuodamas automo­bilį pažeidė Kelių eismo tai­sy­klių (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 12 d.) 53 p., 145 p., 171 p., 172 p., 173 p. ir 174 p. rei­ka­la­vi­mus, o svarbiausia, laiku nesumažino savo vairuojamos trans­porto priemonės greičio, kad neatsi­tren­ktų į priekyje va­žiuo­jan­čią transporto priemonę, jeigu ji bū­tų staiga stabdoma, tuo pačiu ir viršijo leis­tiną 50 km/h greitį gy­venvietėje, neatsižvelgė į krovinio svo­rį ir transporto priemonės ilgį, kurie neabe­jo­tinai turėjo poveikį stab­dymo keliui, todėl atsiradus kliūčiai kelyje nesugebėjo suvaldyti transporto priemonę ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir į kai­rę sukusį mopedą, dėl ko autoįvykio metu žuvo V. P. , yra įrodyta, tai yra V. J. pa­darytus Kelių eismo taisyklių pažei­di­mus teismas pripažino tais, kurie buvo pagrindinė ir tiesioginė au­toįvykio priežastis.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų R. P. , V. Č. ir M. S. parodymų. Šie liudytojai esmines įvykio aplinkybes tvirtina vienodai. Liudytoja R. P. parodė, kad būdama namuose išgirdusi trenksmą. Nubėgusi prie kelio ir radusi nuvirtusi sunkvežimį ir žuvusį savo pusbrolį V. P. . Tuo keliu automobilių ju­dė­jimas būna ir ištisai, ir nebūna. Liudytojai V. Č. ir M. S. , policijos darbuotojai, parodė, kad 2006 m. ge­gu­žės 30 d. atvykę į įvykio vietą, ant kelio per Krosnos miestelį, prie sankryžos su šalutiniu keliu radę nu­vir­tusį miškovežį ir žuvusį mopedo vairuotoją. Judėjimas keliu, kuriame įvyko autoįvykis, buvo ne­ma­žas, tačiau neištisinis. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad autoįvykio momentu ir betarpiškai prieš jį įvykio vietoje buvusį eismą nėra pagrindo pripažinti intensyviu, todėl V. P. neprivalėjo nulipti nuo mopedo ir persivesti jį į kitą kelio pusę, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių 105 p. esant intensyviam eismui. Be to teismas nusprendė, kad V. P. , važiuodamas gyvenvietėje eismo juosta, kurią nuo priešpriešinės skiria siaura ištisinė linija, turėjo pagrindo tikėtis, kad nesant sąlygų jį aplenkti toks veiksmas ir nebus atliekamas. Tokiomis sąlygomis aplinkybės, kad V. P. , prieš atlikdamas kairįjį posūkį, galimai ne­ro­dė posūkio ženklo, tai yra galimai jo padaryto Kelių eismo taisyklių 127.2. p. ir 131. p. reikalavimų pa­žeidimo, teismas pagrįstai nelaikė tuo, kuris buvo pagrindinė autoįvykio priežastis, nes signalą rodantis vai­ruo­to­jas neįgyja va­žia­vi­mo pirmumo teisės (Kelių eismo taisyklių 132. p.). Dėl kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų žuvo žmogus, todėl kaltinamojo vei­ka teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo buvo tinkamai įvertinta teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 249/06 (06) (t. 1, b. l. 39-42), kuria nustatyta, kad V. P. mir­tis įvy­ko nuo galvos smegenų sumušimo, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimo galvos trau­mos pasekmėje. Lavone rasta ir kitų sužalojimų. Visi šie sužalojimai galėjo būti padaryti auto­įvy­kio metu. V. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, ir tai apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekelia abejonių tai, jog mopedo „Riga“ vai­ruo­tojas V. P. , esant intensyviam eis­mui, iš dešinės važiuojamosios kelio dalies pasukdamas į kairę, sudarė netikėtą ir pavojingą kliūtį iš paskos važiuojančiai transporto priemonei ir tuo sudarė pagrindinę sąlygą eismo įvy­kiui kilti, kuo netikėti teismui pagrindo nėra.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nepilnai bei neobjektyviai įvertino bylos aplinkybių visetą, nepilnai ir nevisapusiškai patikrino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Kolegija nustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis grįstas ne vien nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, tačiau, be paminėtų įrodymų, ir specialistų išvadomis, kuriomis teismui netikėti pagrindo nėra. Nuosprendyje buvo vertinamos visos bylos aplinkybės. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimą nuosprendyje pirmos instancijos teismas patikrino. BPK reikalauja, kad teismas įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Laikyti, kad vertinant įrodymus teismas šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje visiškai neaptarti nuteistojo atsakomybę šalinantys įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir nenustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, kaip ir nenustatė baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl ko priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmos instancijos teismas baudžiamojo įstatymo keliamų reikalavimų nepažeidė. Pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ištirtų įrodymų visuma, kurie patvirtina, kad nuteistasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus. Apylinkės teismas nuteistojo veiką kvalifikavo pagal LR BK 281 str. 5 d. teisingai.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, neatsižvelgė į tai, kad jo darbas betarpiškai susijęs su teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas. Teismas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam V. J. vairuotojo teisės yra būtinos užtikrinti šeimos poreikius: šeimoje yra nepilnametis sūnus, sutuoktinė nedirba, senyvo amžiaus tėvai, mama su negalia. Nuteistajam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes ši teisė yra susijusi su jo darbine veikla, jis vienintelis išlaiko šeimą, be to, automobilis būtinas kaip susisiekimo priemonė, tenkinti šeimos poreikiams.

Vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės, o tuo pačių ir baudžiamojo poveikio priemonės, tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Tai suponuoja teismo pareigą skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami. Pagal BK 67 straipsnį, 68 straipsnio 3 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į jos įgyvendinimo tikslus, bylos aplinkybes. Apylinkės teismas, uždrausdamas nuteistajam vairuoti kelių transporto priemones, nenurodė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvų. Panaikinant uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, be kitų aplinkybių atsižvelgiama į tai, kad transporto priemonės vairavimas yra būtinas nuteistojo tiesioginiame darbe – darbo praradimas turėtų neigiamos įtakos nuteistojo turtinei padėčiai, kurios pablogėjimas apsunkintų nukentėjusiųjų turtinių interesų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Darytina išvada, kad draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones V. J. paskirtas nepagrįstai.

Kardomoji priemonė V. J. nepaskirta, todėl skundo argumentas dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti panaikinimo nepagrįstas. V. J. nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą pagrįstai. Pagal iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusią BK 75 straipsnio 2 dalies redakciją teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turėjo paskirti nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. Todėl teismo paskirto įpareigojimo V. J. naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas, panaikinant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą V. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-01-29 nuosprendį pakeisti, nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo V. J. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ­– paskyrimo panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis