Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB “BPT Optima Retail“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB “MV RETAIL“ pateikė ieškinį atsakovei UAB “BPT Optima Retail“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties sąlygų pakeitimo ir įpareigojimo atsakovą vykdyti sutartį. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesiimti jokių iškraustymo ar kitų ieškovės veiklai trukdančių veiksmų tam, kad būtų įmanomas įprastinės ieškovės komercinės veiklos vykdymas iki bus išspręstas ginčas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai. Teismas konstatavo, jog ieškovės pateikti įrodymai bei nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Atskiruoju skundu atsakovė UAB “BPT OPTIMA RETAIL“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus m. 2 apylinkės teismui.

Skunde nurodė, jog pagal tarp šalių sudarytos 2006-06-01 nuomos sutarties Nr.07-018 23.2 p., šalys susitarė, jog ginčus spręs teisme pagal atsakovės buveinės teismingumą. Kadangi atsakovės buveinė registruota Vilniuje, Gynėjų g. 16, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas Vilniaus m. 2 apylinkės teisme. Taip pat nurodoma, kad atsakovė 2009-08-07 raštu pranešė ieškovei jog sutartis nutraukiama nuo 2009-09-07. 2009-08-27 raštu atsakovė papildomai apie tai informavo ieškovę. Atsakovė laiko, kad teismas įpareigojo ją neriboti ieškovės veiklos jos anksčiau nuomotose patalpose visą bylos nagrinėjimo laiką, nors nuomos sutartis yra nutraukta dėl ieškovės kaltės. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti proporcingos ir nesuteikti ieškovei nepagrįsto pranašumo prieš atsakovę civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ginčo nutartimi ieškovei atsiranda galimybės piktnaudžiauti savo kaip atsakovės, patalpomis besinaudojančiojo teisėmis - nemokėti nuompinigių, neprižiūrėti patalpų, nesilaikyti prekybos centro vidaus taisyklių ir pan. Už esminius sutarties pažeidimus atsakovė vis tiek negalės nutraukti Nuomos sutarties (kurios ir šiuo metu nebėra) bei iškeldinti ieškovės. Taip pat teismas nepagrįstai nusprendė, kad už nieką (nei nuomos, nei komunalines paslaugas) nemokantis verslo centro prekybininkas gali vykdyti jose „įprastą komercinę veiklą" kiek tik nori. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip patalpų savininkė, nebegali vykdyti savo įprastinės komercinės veiklos, patiria nuostolių, nes negali patalpų panaudoti savo veikloje, sumažėja jos galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo atsakovę nesiimti jokių ieškovės iškraustymo veiksmų, todėl norėdama nepažeisti draudimo, atsakovė net neturi teisės kreiptis į teismą dėl ieškovės iškeldinimo, nes tai irgi bus veiksmas, kuriuo siekiama iškraustyti prasiskolinusią ieškovę. Skunde taip pat nurodama, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį, nenurodė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarkos, būdo ir pasekmių ( t.y. neaišku ar ieškovas turi mokėti už naudojimąsi patalpomis ir kiek. ).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB “MV RETAIL“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė siekia apsaugoti jos teisėtą daikto valdymo teisę, kylančią iš tarp šalių 2006-06-01 sudarytos nuomos sutarties Nr.07-018, kurios dalykas yra negyvenamosios patalpos. Šios patalpos yra K.Baršausko g. 66A, Kaunas, todėl remiantis CPK 31 str. 1 d., 32 str., bylos teismingumas nebuvo pažeistas. Ieškovės nuomone, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi jų taikymo principais, atsiejo jų nagrinėjimą nuo pareikšto ieškinio. Tuo tarpu atsakovo minimi faktai dėl ieškovo nemokėjimų yra ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl negalima visapusiškai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neišnagrinėjus ginčo iš esmės teigti, kad ieškovas pažeidinėjo nuomos sutartį, ir atsakovas dėl to patirdavo nuostolių. Taip pat turi būti atmestas atsakovo argumentas dėl apribotų jo teisų kreiptis teisminės gynybos, kadangi nutartimi nustatyti apribojimai atsakovui ne kreiptis į teismą, tačiau imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų sutrikdyta ieškovo veikla.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad bylos teismingumas turėtų būti nustatytas pagal šalių susitarimą (CPK 32 str.). Sprendžiant šios bylos teismingumo klausimą, esminis ginčas yra dėl to, ar ieškinio reikalavimai yra kilę iš daiktinių teisių, t. y. reiškiamas reikalavimas dėl teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo, ar dėl prievolinių santykių, atsiradusių nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu. Ieškovė šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl negyvenamųjų patalpų, kurios yra nekilnojamasis daiktas (CK 4.2 str. 2 d.), nuomos sutarties nutraukimo, t. y. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Teismui atmetus ieškinį, ieškovė netektų teisės naudotis ginčo negyvenamosiomis patalpomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką toks ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl prievolinių santykių, o dėl daiktinių teisių ir turi būti nagrinėjamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme (CPK 31 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. UAB ,,Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-148/2004).

Nustatyta, kad tarp šalių 2006 m. birželio 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 07-018. Pagal specialiųjų sąlygų 4 p. nuomos terminas 2006-06-01 – 2011-05-31. Atsakovas vienašališkai nutraukė šią sutartį prieš terminą nuo 2009-09-07, apie sutarties nutraukimą įspėjęs ieškovę 2009-08-07 bei 2009-08-27 raštu (b.l. 12). Pastarajame rašte nurodyta, kad nuomininkui neatlaisvinus patalpų nuomotojas pasinaudos Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 21.7 p. nuostatomis, t.y. turės teisę reikalauti mokėti dvigubo dydžio nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus iki patalpų atlaisvinimo dienos; turės teisę nutraukti bet kokių sutartyje numatytų paslaugų teikimą ir (arba) neleisti nuomininkui naudotis patalpomis, tame tarpe, bet tuo neapsiribojant, užplombuoti/užblokuoti įėjimą į patalpas.

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šalių nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo negaliojančiu (neteisėtu). Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad ieškovo prašyme taikyti laikinosios apsaugos priemones nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str., 185 str.).

Ieškovo prašymas uždrausti atsakovui imtis tam tikrų veiksmų, t.y. iškraustymo ar kitų jo veiklai trukdančių veiksmų, kad būtų įmanomas įprastinės ieškovės veiklos vykdymas iki bus išspręstas ginčas, iš esmės atitinka šalių Nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 21.7 p. nuostatas dėl galimų atsakovo veiksmų, susijusių su nuomos sutarties nutraukimo vykdymu. Teisėjų kolegija, sutinka su apelianto argumentais, kad taikyta laikinosios apsaugos priemonė yra nekonkreti. Todėl, nekeisdama jos esmės, patikslina skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovui draudžiama nutraukti bet kokių UAB BPT OPTIKA RETAIL ir UAB MV RETAIL (b.l. 69) 2006-06-01 nuomos sutartyje Nr. 07-018 numatytų paslaugų ieškovui teikimą ir (arba) neleisti jam naudotis patalpomis, tame tarpe, bet tuo neapsiribojant, užplombuoti/užblokuoti įėjimą į patalpas prekybos centro pastate Baršausko g. 66a, Kaunas (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

Civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, CPK 145 str. 2 d. numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laikinosios apsaugos priemones, nesivadovavo ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Paprastai teismas nustato nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Pirmosios instancijos teismas tokių duomenų neturėjo. Pažymėtina, kad apelianto argumentai dėl galimų nuostolių atsiradimo yra abstraktūs. Asmuo, prašantis galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi pateikti duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį šaliai, prašiusiai teismo pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 336 str., 339 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, jos rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patikslinant taip: ieškovo UAB MV RETAIL (įmonės kodas 301285560, Kalvarijų g. 98-48, Vilnius) ieškinio pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „BPT OPTIKA RETAIL“ (įmonės kodas300122128, buveinė Gynėjų g. 16, Vilnius) nutraukti bet kokių šalių 2006-06-01 nuomos sutartyje Nr. 07-018 numatytų paslaugų ieškovui teikimą ir (arba) neleisti jam naudotis patalpomis, tame tarpe, bet tuo neapsiribojant, užplombuoti/užblokuoti įėjimą į patalpas prekybos centro pastate Baršausko g. 66A, Kaunas.