Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui A. M., su trečiuoju asmeniu I. M. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiajam asmeniui I. M. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Gimimo įrašas patvirtina, kad P. M. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas yra atsakovas A. M., mama – I. M.. Į bylą yra pateiktos darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose įrašyta, kad P. M. nustatytas darbingumo lygis 15 procentų, nedarbingumo lygis 85 procentai nuo 2013-05-15 iki 2015-09-09 ir nuo 2015-07-15 iki 2060-05-13. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. (duomenys neskelbtini) ir SP Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. M. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2013-05-15 iki 2015-05-14, o po to neterminuotai.

Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo pilnamečiui vaikui, kuriam nustatytas neįgalumas. Civilinio kodekso CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato pagrindą teikti išlaikymą savo pilnamečiui sūnui. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155, 3.156 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pagal kasacinio teismo formuluotą CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę, priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2016). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktus, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumas, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis. Ieškovo P. M. nedarbingumo lygis yra 85 procentai nuo 2013 metų gegužės 15 dienos iki 2060 m. gegužės 13 d., darbingumo lygio priežastis yra atsiradusi nuo vaikystės, nurodytas kodas 27.15. Ieškovas laikytinas nedarbingu Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo prasme, todėl jam taikytina CK 3.194 straipsnio 3 dalis.

Nustačius, kad ieškovas yra nedarbingas ir atsakovas turėtų pareigą remti savo pilnametį sūnų, kai sūnus yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, tokį išlaikymą teismas gali priteisti, jei ieškovui reikalinga parama, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (CK 3.192 ¹ straipsnio 3, 4 dalys).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas; tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį nustačius šias sąlygas: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Ieškovas P. M. nurodo, kad jo poreikiai pragyvenimui per mėnesį yra 1000 eurų. Nurodo, kad į šią sumą įeina 700 eurų už bendrabutį, 150 eurų maistui, 20 eurų higienos prekėms, 30 eurų vaistams, 30 eurų laisvalaikiui, bei apie 20-30 eurų ortopediniams batams (70 eurų batų poros pakanka 2-3 mėnesiams). Ieškovas jokių išlaidų nepagrindė įrodymais, tačiau kai kurios iš jų yra savaime suprantamos. Teismas pripažįsta, kad pagrįstas ieškovo (bei jo atstovės) aiškinimas apie išlaidas maistui, higienos prekėms, vaistams, laisvalaikiui, batams. Nors ieškovas nepateikė įrodymų apie ortopedinių batų poreikį, tačiau akivaizdu, kad asmeniui batai yra reikalingi, o nurodoma suma nėra itin didelė. Šiems ieškovo nurodytiems poreikiams patenkinti reikia apie 250-260 eurų per mėnesį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo bendrabutis kainuoja 700 Eurų per mėnesį, nors ieškinyje yra nurodęs, kad pateiks įrodymus. Tokios išlaidos gyvenamajam būstui yra neįrodytos ir negali būti pripažintos būtinomis išlaidomis, jos yra labai didelės. Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovo poreikį pragyvenimui apie 250-260 Eurų per mėnesį.

Ieškovas P. M. pateikė pažymas apie savo pajamas. Kelmės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius 2019-05-03 pateikė pažymą apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2016 ir 2017 metais P. M. iš šio skyriaus gaudavo 336 Eur, o 2018 metais jis gaudavo per mėnesį 372 eurus. Šią sumą sudaro 260 eurų šalpos neįgalumo pensija ir 112 eurų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Nuo 2019 metų sausio 1 dienos pasikeitė išmokų mokėjimo tvarka ir 2019 metais iš Socialinės paramos skyriaus P. M. gauna 114 eurų priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus P. M. gauna 264 eurų išmoką (2019-10-21 gauta VSDFV Šiaulių skyriaus pažyma). Iš pažymų matyti, kad ieškovo P. M. pajamos per mėnesį yra 378 eurų. Šios, iš valstybės gaunamos sumos, pakanka ieškovo nurodytiems ir teismo pripažintiems pagrįstais ieškovo poreikiams patenkinti.

Atsakovas A. M. prie atsiliepimo į ieškinį pateikė teismui santuokos, gimimo liudijimus, iš kurių matyti, kad jis 2000 metais yra sudaręs santuoką, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, tai N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių, santaupų. Nurodo, kad jis pragyvena iš darbinių pajamų. UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, pridėtoje prie atsiliepimo į ieškinį, nurodyta kad atsakovo priskaičiuotas mėnesinis darbo užmokestis yra 750 Eur. Atskaičius privalomus mokesčius A. M. išmokamas darbo užmokestis per mėnesį lieka mažiau nei 500 eurų. 2019 metais kas mėnesį A. M. buvo mokami dienpinigiai, kurių dydis yra nuo 910 Eur per mėnesį iki 2015 Eur per mėnesį. Iš atsakovo atstovo paaiškinimo matyti, kad atsakovo darbas yra susijęs su komandiruotėmis į užsienio šalis.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį teisingai cituoja CPK 739 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad negalima išieškoti iš sumų, priklausančių skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą ieškovui, yra vertinamas jo gaunamas darbo užmokestis, kuris yra iki 500 Eur po mokesčių. Atsakovo sutuoktinė iš UAB (duomenys neskelbtini) gauna 270 Eur kasmėnesines pajamas. Jie augina du nepilnamečius vaikus. Šie skaičiavimai rodo, kad iš mažesnės už 800 eurų sumos pragyvena keturi atsakovo šeimos nariai, todėl vienam šeimos nariui tenka iki 200 Eur per mėnesį.

Iš aptartų duomenų apie ieškovo ir atsakovo pajamas matyti, kad ieškovas kas mėnesį gauna didesnes pajamas (378 Eur) už vieną atsakovo šeimos narį (apie 200 Eur.).

Šie skaičiavimai rodo, kad atsakovas neturi galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui, kuris yra išlaikomas valstybės, bei priteisiant išlaikymą iš atsakovo ieškovui, būtų iš esmės pabloginta atsakovo šeimos narių, tame tarpe nepilnamečių vaikų, turtinės padėties.

Be to, atsakovas A. M. pateikė pažymas, kad jis turi sveikatos problemų.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo (paramos) ieškovui P. M. priteisimo iš atsakovo, nes ieškovas yra pakankamai išlaikomas valstybės bei atsakovas neturi galimybės teikti ieškovui išlaikymą, ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atmetant ieškinį bylinėjimosi išlaidos valstybei nėra priteisiamos.

Atsakovas nėra pateikęs įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

P. M. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.