Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir kaltinamojo V. M. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-3192-1096, kurioje V. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 301 straipsnio 2 dalyje, padarymu, perduota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui tyrimui papildyti, nustatant dviejų mėnesių terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje V. M. kaltinamas pagal BK 301 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė devynis suklastotus spaudus, tai yra Italijos Respublikoje esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) spaudą, Turkijos Respublikoje esančios įmonės (duomenys neskelbtini) spaudą, Singapūro Respublikoje esančios įmonės (duomenys neskelbtini) spaudą, du Vokietijos Federacinėje Respublikoje esančios juvelyrinės parduotuvės (duomenys neskelbtini) spaudus, Rusijos Federacinėje Respublikoje esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) spaudą, du Rusijos Federacinėje Respublikoje esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) spaudus, Šveicarijos Konfederacijoje esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) spaudą iki tol, kol 2017 m. gegužės 4 d., nuo 12.33 val. iki 17.40 val., kratos metu juos surado ir paėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo Antrosios valdybos Antrojo skyriaus pareigūnai.

2. 2019 m. lapkričio 27 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė po kaltinamojo V. M. apklausos pateikė prašymą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui tyrimui papildyti, nes būtina patikrinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie liudytojus. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi teisėja šį prašymą tenkino, bylą grąžino prokurorei ir nustatė dviejų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį. Skunde nurodoma, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nagrinėjamą ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė J. P. jau anksčiau priėmė sprendimą dėl V. M. prašomų atlikti papildomų tyrimų veiksmų neatlikimo. Pažymima, kad visi nurodyti proceso veiksmai, teismui nusprendus, jog juos būtina atlikti, gali būti atlikti teisminio nagrinėjimo metu, negrąžinant bylos tyrimui papildyti. Byloje yra nurodyti apklaustinų liudytojų anketiniai duomenys. V. P. asmenybės ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, o taikyti procesines prievartos priemones nėra tikslinga, kadangi V. P. yra miręs daug anksčiau nei prieš 6 mėnesius. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu duomenys apie telefono numerio įeinančius ir išeinančius skambučius gali būti gaunami tik už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį.

4. Kaltinamasis V. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netenkinti prokurorės prašymo grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui tyrimui papildyti. Kaltinamojo manymu, tai, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo papildytas tam tikrų apklaustinų asmenų apklausomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytos tokios klaidos ar/ir tokie pažeidimai, kurie trukdytų šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Jo teigimu, visi šie procesiniai veiksmai – asmenų apklausos – gali būti atliktos bylos nagrinėjimo teisme metu, juolab kad bylos medžiagoje yra pateikti visų apklaustinų asmenų gyvenamųjų vietų adresai bei kiti kontaktiniai duomenys, o apklaustinų asmenų skaičius yra nedidelis (3 asmenys). Pažymi, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu yra vykdomas pakankamai ilgą laiką – daugiau nei du metus, todėl yra pažeidžiamas proceso operatyvumo principas.

Skundai tenkinami.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė perduoti bylą prokurorui tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui 2019 m. lapkričio 27 d. pateikė būtent tokį prašymą. Atsižvelgęs į tokį valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės prašymą bei motyvus, teismas priėmė skundžiamą nutartį. Aiškesnių motyvų, kokius konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kodėl, teismas nutartyje nenurodė.

6. BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad byla turi būti išnagrinėta teismo per kuo trumpiausią laiką. Taigi, žiūrint sistemiškai, BPK yra įtvirtintas proceso greitumo reikalavimas, kuris taikomas visam procesui (tiek teisminiam procesui, tiek ikiteisminiam tyrimui).

7. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į skundžiamos teismo nutarties motyvus, įvertinęs vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei kaltinamojo skunduose išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, bei įvertinęs galimybę atitinkamus proceso veiksmus atlikti bylą nagrinėjant teisme, konstatuoja, kad sprendimas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti prieštarauja minėtam proceso greitumo principui, todėl turi būti panaikintas.

8. Dėl minėtų prokurorės prašyme papildomų veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime jau buvo sprendžiami klausimai. Prokurorė 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimais atmetė kaltinamojo V. M. prašymus dalyje dėl V. K., A. K. bei V. P. žmonos apklausos, nurodydama, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad minėti apklaustini asmenys gali turėti reikšmingos informacijos, galinčios įtakoti kito procesinio sprendimo šioje byloje priėmimą. Kaltinamojo prašymas nebuvo atmestas visiškai, ikiteisminio tyrimo metu buvo pavesta nustatyti V. P. asmenybę bei apklausti S. Š.. Aukščiau minėtų procesinių veiksmų atlikimas, perduodant prokurorei papildyti tyrimą užvilkintų bylos išnagrinėjimą.

9. BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus ar neaiškumus. 2019-12-05 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartyje nenurodoma, kokius konkrečiai veiksmus pavedama atlikti prokurorui, motyvuojamoje dalyje tik abstrakčiai nurodoma, kad būtina patikrinti kaltinamojo nurodytas aplinkybes, nustatyti galimas sąsajas su kitomis įmonėmis, atlikti neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus. Iš tokios abstrakčios formuluotės neaišku ir nemotyvuota, kodėl šių veiksmų (išskyrus neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus) negalima atlikti pirmosios instancijos teisme. Iš prokuroro skundo matyti, kad prokuratūra pakeitė nuomonę ir laiko, kad jokių neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų atlikti nėra tikslinga. Taigi pirmos instancijos teismui, nusprendus, kad reikia papildomi atlikti procesinius veiksmus, jie gali būti atlikti teisminio nagrinėjimo metu, negrąžinant bylos papildyti prokurorei.

10. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad kuriuos nors konkrečius proceso veiksmus teisme dėl kokių nors priežasčių atlikti neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, negrąžindamas bylos prokurorui (BPK 287 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Žemrietos ir kaltinamojo V. M. skundus tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį, kuria perduota baudžiamoji byla prokurorei, panaikinti bei baudžiamąją bylą, kurioje V. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 301 straipsnio 2 dalyje, padarymu perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.