Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-422-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22646-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 1.1.7.2.2.; 2.1.4.7.; 2.1.10.1.2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1. (S)

2020 m. kovo 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: M. B. 2019 m. kovo 30 d., apie 18.21 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo P. B. gatve link sankryžos su Ž. E. gatve, privažiavęs prie sankryžos, automobilį sustabdė. Būdamas neatidus ir neatsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti į sankryžą, nedavė kelio nuo miesto centro iš dešinės pusės Ž. E. gatve dviračių taku važiavusiam dviračiui Scott, kurį vairavo P. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas dviračio vairuotojas P. A., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir nurodė, kad važiavo iš Santariškių darbo reikalais. Sankryžoje, stovėdamas šalutiniame kelyje, praleido vieną dviratininką, važiuojantį dviračių taku, kito dviratininko nepastebėjo, pradėjo važiuoti ir jį partrenkė. Užpildė eismo įvykio deklaraciją, dviratininkas jo siūlomos medikų pagalbos atsisakė. Jokių sužalojimų tuo metu nepastebėjo. Jam pirmas toks eismo įvykis, turi ilgą vairavimo stažą, administracine tvarka nėra baustas. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Kaltinamasis atsakė į kitus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardyti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikta, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas M. B. pranešimas apie tai, kad jis vairuodamas automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė šalimais važiuojantį dviratininką (4 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis P. A. parodė, kad 2019 m. kovo 30 d., apie 18.20 val., dviračiu (duomenys neskelbtini) važiavo Ž. E. gatve nuo miesto centro. Priekyje, maždaug 3-5 metrų atstumu, važiavo jo draugas R. G.. Privažiavęs prie sankryžos su Baublio gatve pristabdė, kad įsitikintų, jog Baublio gatvėje, link Ž. E. gatvės, artėjantis automobilis R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juos praleidžia. Matė, kad automobilis sustojo prie sankryžos, todėl jie tęsė judėjimą. R. G. pravažiavo, jis važiavo iš paskos. Kai įvažiavo į sankryžą ir buvo ties automobilio priekiu, automobilis pradėjo judėti ir jį partrenkė. Su automobilio vairuotoju sutarė dėl kaltės ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Vakare grįžus į namus pradėjo stipriai skaudėti kairę koją ir dešinės pusės petį. 2019 m. kovo 31 d. kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kur buvo padaryta kojos nuotrauka, atliktas magnetinis rezonansinis tyrimas, po ko paaiškėjo, kad jam nustatytas nežymus kojos lūžis. Kreipėsi į „Lietuvos draudimas“ bendrovę, kurioje buvo draustas automobilis R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (22 b. l.).

Eismo įvykio deklaracijoje pažymėta transporto priemonių - dviračio bei automobilio judėjimo kryptis: dviratis juda tiesiai sankryžoje stovinčiam automobiliui iš dešinės (7 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2019 m. kovo 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. kovo 31 d., apie 16.30 val., gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas apie tai, kad 2019 m. kovo 31 d., apie 16.30 val., į juos kreipėsi dviratininkas P. A., kuris paaiškino, jog 2019 m. kovo 30 d., apie 18.30 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų gatvėje, netoli Santariškių, jį partrenkė automobilis. Nustačius kairiojo kelio patempimą P. A. išleistas gydytis ambulatoriškai (5 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. 2019 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. kovo 30 d., apie 18.30 val., P. B. – Žaliųjų ežerų gatvių sankryžoje, Vilniuje, M. B. vairuodamas automobilį R. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio dviratininko P. A. ir jį partrenkė. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Policija į įvykio vietą nebuvo kviečiama. Kitą dieną P. A. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. 2019 m. gegužės 30 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas J. M. – Č., išnagrinėjusi P. A. medicininius dokumentus (asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)), gautus iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės, nustatė, kad P. A. sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (6 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M. – Č., apžiūrėjusi P. A., gim. (duomenys neskelbtini) , RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), MRT tyrimo dokumentą ir rentgeno nuotraukas, pateikė išvadą, kad P. A. nustatyti sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas kairiajame kelyje ir kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (12 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, priežastinį ryšį tarp jų. M. B. inkriminuojamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 101 punkto pažeidimas. KET 101 punktas numato reikalavimą vairuotojams prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, išklausius kaltinamąjį, teigtina, kad iš esmės ginčo dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šioje byloje nėra, tiek pats kaltinamasis M. B., tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. A. analogiškai aiškino eismo įvykio aplinkybes. Kaltinamasis M. B. pripažino, kad buvo neatidus, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nukentėjusiojo P. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Eismo įvykio deklaracijoje pažymėtos transporto priemonių - dviračio ir automobilio - judėjimo kryptys. Matoma, kad dviratis automobiliui juda iš dešinės pusės. Šiuo atveju automobilis, laikydamasis KET reikalavimų, privalėjo praleisti važiuojantį dviratininką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Č., apžiūrėjus P. A. medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad P. A. nustatyti sužalojimai - minkštųjų audinių patinimas kairiajame kelyje ir kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką; jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t.y., nenumatė, kad dėl jo veikimo (prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir nedavė kelio kitam eismo dalyviui – dviratininkui, (KET 101 punkto pažeidimas)) gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (įvyks eismo įvykis, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata), nors pagal veikos aplinkybes (matomumas geras) ir savo asmenines savybes (nėra duomenų, kad M. B. turėtų tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių objektyviai galėtų iškreiptai suvokti situaciją) galėjo ir turėjo tai numatyti.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusio asmens, gailėjosi dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas neatsargiai, padarė nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, augina neįgalią dukrą, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur įmonės vadovo charakterizuojamas teigiamai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į bylą pateiktus duomenis apie M. B., sprendžia, jog švelniausia BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudos bausmė yra tinkamiausia bausmė kaltinamajam. Parinkdamas baudos bausmės dydį ir jos sumokėjimo valstybei terminą, teismas atsižvelgia į išvardintas aplinkybes ir sprendžia, kad minimalus BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas baudos dydis yra pakankamas bausmės tikslams pasiekti, užtikrinant teisėtų lūkesčių pusiausvyrą nustatytinas ilgesnis nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas baudos bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo) terminas, teigtina, kad vienerių metų terminas baudai sumokėti bus proporcingas ir nesuvaržys kaltinamojo labiau nei pakaktų bausmės tikslams pasiekti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju M. B. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, asmuo viso proceso metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neneigė, priešingai, ją pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Padarytas neatsargus nusikaltimas, eismo įvykio metu M. B. buvo blaivus. Asmuo praeityje nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, dėl ko nėra jokių priežasčių jo charakterizuoti kaip asmens, piktybiškai nesilaikančio KET reikalavimų. M. B. dirba vairuotoju, augina dukrą, kuriai nustatytas sunkus neįgalumas ir reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra. Teigtina, kad netekus teisės vairuoti ne tik sumažėtų šeimos pajamos, kas yra labai svarbu besirūpinant vaiko sveikata, bet ir taptų sudėtinga neįgalaus vaiko priežiūra, dėl ko vaiko sveikata gali tik dar labiau pablogėti ir komplikuotis. Įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, M. B. netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

2019 m. birželio 13 d . nutarimu P. A. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. A. ir kaltinamasis M. B. susitaikė (b. l. 38). Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 21 MGL, kas sudaro 1050 EUR (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti galutinę 14 MGL, kas sudaro 700 (septynių šimtų eurų), dydžio baudą.

I. M. B., kad bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius); Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

M. B. taip pat išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.