Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-727-187/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-08
Bylos Nr.
1-727-187/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44744-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stefanija Sakalauskienė
Kaltinamasis
N. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-727-187/2018Proceso Nr. 1-01-1-44744-2018-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.4.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 8 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

N. M., asmens (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, dirbantis P. P. ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 15 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,18 prom. girtumas) kilusio konflikto tarp jo ir jo pusseserės A. J. metu, jis stipriai pastūmė pusseserę, dėl ko ji griūdama susitrenkė nugarą, taip sukėlė savo pusseserei A. J. fizinį skausmą.

Šia savo veika N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kad N. M. padarė šią veiką, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

jo paties prisipažinimas, o būtent apklaustas kaip įtariamasis (47-48 b. l. ) jis savo kaltę pripažino ir gailėjosi bei parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pas savo močiutę B. A.. 2018-09-15, pas juos į svečius atvažiavo jo pusseserė A. J., kuri gyvena T.. Jai atvykus, tarp jų kilo konfliktas, dėl pinigų. Kadangi buvo ypač girtas, susinervinęs dėl savo pusseserės priekaištų konflikto metu ją pastūmė, dėl ko ji griūdama ant sofos, per stalą, susitrenkė nugarą. Kaip ir minėjo buvo labai girtas, ne viską atsimena. Prisimena, kad po to, kai ją pastūmė ji nubėgo į kitą kambarį ir užsidarė duris. Norėdamas patekti į kambarį su pussesere viską išsiaiškinti, liepė atidaryti duris. Pusseserei A. sakė, jei ji neatidarys kambario durų, jis jas supjaustys benzininiu pjūklu. A. neatidarius durų, jis išėjo į lauką, užsikūrė benzininį pjūklą, pagazavo jį, užgesino ir padėjo jį į vietą. Momento, kad prispaudęs prie lovos pusseserę A., demonstratyviai laikydamas ranką sakė, kad ją pasmaugs tikrai nepamena, bet nesigina, kad taip galėjo padaryti. Tačiau, kad ir kiek bebūtų girtas ir piktas, tikrai jos nesmaugtų ar kitaip nežalotų. Dėl savo poelgio labai gailisi, nori, kad pusseserė atleistų. Po minėto įvykio su A. susitikęs nebuvo, tačiau ne kartą jai skambino, norėjo atsiprašyti. Galimybė ikiteisminį tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta, su tokia galimybe sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti kiti įrodymai: 2018-09-15 nukentėjusiosios A. J. apklausa, kurios metu (30-31 b. l.) ji nurodė, jog 2018-09-15 apie 13 val. su savo dviem mažamečiais vaikais A. J. ir A. J., atvažiavo pas savo mamą Z. A. į svečius. Jos mama gyvena pas savo mamą, t.y. pas jos močiutę B. A.. Kartu gyvena ir pusbrolis N. M., kuris apie 15 val. į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus ir pradėjo kabinėtis prie jos reikšdamas pretenzijas, kad jam ji nevadovautų. Tarp jos ir pusbrolio N. M. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ant sofos per stalą susitrenkdama nugarą ir patyrė fizinį skausmą bei laikydamas ją prispaudęs prie lovos demonstratyviai ranka grasino smaugti, tačiau nesuėmė už kaklo ir nesmaugė. Jos mama Z. A. jį atplėšė nuo jos ir jie pabėgo į mamos kambarį. Būnant kambaryje išsigandusios su mama duris užrėmė stalu, tačiau kai N. grasinančiai pasakė, kad jei neįleis, užsikurs benzininį pjūklą ir supjaustys duris, išsigandusios su mama ir vaikais išlipo lauk iš buto pro langą. Lipant išgirdo užkurto benzininio pjūklo garsą, tačiau N. M. nieko nesugadino su benzopjūklu. Visą konfliktą matė ir girdėjo mama ir močiutė, kuri užstoja nuolatos N. ir dabar atvykusiems policijos pareigūnams teigė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Dėl pusbrolio N. M., su kuriuo nebendrauju artimai, veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dėl ko prašo N. M. nubausti įstatymo numatyta tvarka.; 2018-09-15 Protokolas –pareiškimas (10 b. l.), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1-10 b. l.) dėl galimo fizinio skausmo sukėlimo fiziniam asmeniui atvejo ROIK Nr. 0118000504958, kuriame nurodyta, kad 2018-09-15 apie 15 val. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), būnant svečiuose pas mamą Z. A., gyv. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu gyvenantis neblaivus, kai nustatytas 2,18 prom. girtumas, pusbrolis N. M., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu ją pastūmė, dėl ko griūdama ant sofos per stalą A. J. susitrenkė nugarą ir patyrė fizinį skausmą, bei laikydamas N. M. prispaudęs prie lovos A. J. demonstratyviai ranka grasino smaugti, tačiau nesuėmė už kaklo ir nesmaugė.

Kaltinamojo N. M. veika, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė žmogui, o būtent A. J. - fizinį skausmą.

Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (32, 47 b. l.) ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis administracine tvarka laikomas nebaustu (35-36 b. l.), psichikos sveikatos centro registre nėra įregistruotas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei stadiją, kaltininko asmenybę. Jo padarytos nusikalstama veika (LR BK 140 str. 1 d.), priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikiant tyčia (LR BK 15 str.). Tačiau kaltininkas nesusitaikė su nukentėjusiąja, civilinio ieškinio byloje nėra. Su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes ir įvertinęs LR BK 54-65 straipsniuose nustatytas bausmės skyrimo taisykles, teismas mano, kad bausmės paskirtis už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą bus įgyvendinta kaltininkui skiriant tokią pačią bausmės rūšį ir jos dydį, kokia kaltininkui buvo pasiūlyta prokuroro, tai yra viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad N. M. yra teisiamas pirmą kartą, duomenų apie tai, kad jis iki tol būtų buvęs smurtavęs kada nors prieš kitus asmenis nėra, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nors to ir prašo prokuroras.

Paskyrus bausmę už padarytą veiką šiuo baudžiamuoju įsakymu (LR BK 63 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (49-50 b. l.), paskirtą 2018 m. rugsėjo 19 d. su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios, palikti iki baudžiamasis įsakymas įsiteisės, o įsiteisėjus panaikintina.

N. M. nebuvo laikinai sulaikytas, todėl sulaikymo laikas nėra įskaitomas į atliktą bausmę (LR BK 66 str. 1 d.), nors viena arešto para prilygsta šešioms viešųjų darbų valandoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. b) p. p.).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimą, tačiau jų nėra, todėl šis klausimas nespręstinas (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 93-94, 420, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti N. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pritaikyti LR BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui,

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti 2018 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Telšiai) prokuroro Arūno Gailiaus nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

Kaltinamasis N. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Stefanija Sakalauskienė