Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-12-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1016-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
e2S-1016-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07426-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Atsakovas
UAB „Meliva“
Ieškovas
UAB „Eccos calores“
Trečiasis asmuo
D. K., I. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1016-883/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07426-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Meliva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10093-797/2017 pagal ieškovės UAB „Eccos calores“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; tretieji asmenys: D. K. ir I. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Eccos calores“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – arešto taikymo UAB „Meliva“ priklausančioms transporto priemonėms Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco 120EL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjai UAB „Eccos calores“ Šiaulių apygardos teismo 2017-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-670-368/2017 buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo nota“. Bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Eccos calores“ per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius nustatė, kad minėtos transporto priemonės buvo perleistos atsakovei UAB „Meliva“. Ieškovui manant, kad šios transporto priemonės atsakovei buvo perleistos nesąžiningai ir siekiant pažeisti kreditorių interesus, jis kreipėsi į teismą dėl sandorių, kuriais transporto priemonės buvo perleistos UAB „Meliva“, pripažinimo negaliojančiais ir prašė teismo atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti minėtas transporto priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi (patikslinta 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi) pareiškėjos prašymą tenkino. Teismas, nustatęs, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Meliva“ gali perleisti ginčo transporto priemones ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba iš viso jo įvykdymas pasidarytų neįmanomas, areštavo atsakovei priklausančias transporto priemones Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Iveco 120EL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu įpareigojant UAB „Meliva“ šiuos kilnojamuosius daiktus saugoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Meliva“ prašo panaikinti 2017-09-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Meliva“ turtui ir ją tikslinančią Šiaulių apylinkės teismo 2017-09-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo UAB „Eccos calores“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo ieškinį grindžia tik spėjimais ir prielaidomis, be to, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą galėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas ir jau šioje stadijoje akivaizdžiai kyla tiek ieškinio reikalavimo, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimo pagrįstumas.Skundžiamoji nutartis yra be motyvų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą arba iš viso jo įvykdymas pasidarytų neįmanomas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Eccos calores“ prašo netenkinti UAB „Meliva“ atskirojo skundo, palikti galioti 2017-09-14 Šiaulių apylinkės teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Meliva“ turtui ir ją tikslinančią 2017-09-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10093-797/2017. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Nagrinėjamoje byloje reiškiamo reikalavimo suma yra didelė (7 700,00 Eur), o tai savaime preziumuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.Ieškovui UAB „Eccos calores“ iškelta bankroto byla, o ginčo transporto priemonių perleidimas UAB „Meliva“ – susijusiam, todėl nesąžiningam asmeniui, suponuoja išvadą, kad atsakovai ėmėsi veiksmų siekdami sumažinti ieškovo turimą turtą, tuo pačiu ir galimybes atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas gali perleisti nuosavybės teises į ginčijamų sandorių objektus ir tokiu būdu dar labiau apsunktini ieškovo galimybes atgauti skolą ir bent iš dalies patenkinti bankrutuojančios bendrovės UAB „Eccos calores“ kreditorių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2dalis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Eccos calores“ bankroto administratoriaus pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima konstatuoti, jog UAB „Eccos calores“ ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).Atsakovė nepateikė įrodymų apie savo finansines galimybes įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra reali grėsmė, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomu.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtas ir pagrįstas 2017-09-14 ir ją patikslinančią 2017-09-15 nutartis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, patikslintą 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimi, palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė