Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas” dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-05-24 sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas);

2) panaikinti atsakovės AB „Lietuvos paštas” (toliau – ir atsakovė) 2021-05-11 sprendimą (tolia – ir 2021-05-11 raštas).

Nurodo, kad atsakovė tinkamai neatlieka savo funkcijų – registruoti laiškai neįteikiami, verčiama į pašto skyrius vaikščioti po kelis kartus ir laukti ilgose eilėse, korespondencija siunčiama į skirtingus pašto skyrius, negalima nustatyti faktiškų laiškų įteikimo datų. Teigia, kad atsakovės ydinga veikla sukelia labai negatyvias pasekmes, prarandamos teisės į teisminę gynybą. Tvirtina, jog teikiami pranešimai ir pretenzijos atsakovei ignoruojami. Pateikia pavyzdį. Nurodo 2021-04-28 prašyme pateiktus reikalavimus. Mano, kad gautame atsakovės 2021-05-11 rašte nenurodytas nė vienas teisės aktas, reglamentuojantis pašto skyrių darbą; nėra atskleista priežastis dėl kokių priežasčių siunta iš siuntėjo iki siuntos gavėjo truko 25 paras nors siuntėjas ir gavėjas yra tame pačiame mieste; neatsakyta dėl kokių priežasčių ant voko nėra jokių spaudų. Pažymi, kad nurodytą raštą 2021-05-21 skundu apskundė Komisijai, kuri atsisakė nagrinėti skundą. Argumentuoja, kad Komisijos sprendimo esmė ir priežastys, dėl kurių atsisakyta nagrinėti skundą, nesuprantamos.

Atsakovė AB „Lietuvos paštas” atsiliepimu nesutinka su skundo reikalavimais ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog Komisijos sprendimas atsisakyti priimti skundą nagrinėti yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir Komisijos sprendimą panaikinti. Daro išvadą, kad teisinga ir pagrįsta Komisijos pozicija, kad atsakovė nėra viešojo administravimo subjektas, įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, atitinkamai bendrovės veiksmai ir sprendimai nėra priimti viešojo administravimo srityje.

Pažymi, kad pareiškėjo teikiamas prašymas kyla iš civilinių pašto paslaugos teikimo santykių tarp pašto paslaugos teikėjo (bendrovės) ir pašto paslaugos naudotojo (siuntos gavėjo), todėl kilus ginčui, jis priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams ir negali būti nagrinėjamas administracine teisena. Pamini ir tai, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į bendrovę prašydamas paaiškinti siuntos įteikimo aplinkybes, bendrovė išnagrinėjo pareiškėjo kreipimąsi, susidariusią situaciją ir pateikė pareiškėjui paaiškinimą. Argumentuoja, kad raštas, kurį prašo panaikinti pareiškėjas, nesukuria pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nesukuria jokių pareigų ar teisių, tai yra informacija apie konkrečią pareiškėjo siuntą – jos įteikimo aplinkybes; siunta pareiškėjui buvo pristatyta, pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių neigiamų pasekmių dėl siuntos pristatymo, o į pareiškėjo klausimus bendrovė atsakymus pateikė.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, būdą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės AB „Lietuvos paštas” 2021-05-11 rašto „Dėl gauto prašymo” ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-05-24 sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti skundą nagrinėti Komisijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2021-04-28 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti teisiškai motyvuotą išvadą apie siuntos (UE114211170LT) įteikimo aplinkybes; paaiškinti, dėl kokios priežasties vėlavo siuntos įteikimas; kodėl vokas nebuvo atžymėtas pašto spaudu.

Atsakovė 2021-05-11 raštu atsakė į pareiškėjo 2021-04-28 prašymą. Informavo, jog siekiant kuo greičiau apdoroti siuntas, nuo 2020-09-01 registruotų siuntų data yra skaitmenizuota. Paaiškino, kad registruotos siuntos išsiuntimo, apdorojimo, pristatymo, įteikimo duomenys yra fiksuojami AB „Lietuvos paštas” informacinėje sistemoje; paprastosios korespondencijos siuntos antspauduojamos gavimo pašte. Atsiprašė, kad dėl skubos ir didelio kiekio pristatomų siuntų, pasitaikė, jog siuntos gavimo datos spaudu nebuvo pažymėtos. Nurodyta informacija apie siuntą Nr. UE114211170LT.

Dėl Komisijos sprendimo

Pareiškėjas 2021-05-21 skundu kreipėsi į Komisiją, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 22 straipsniu, 2021-05-24 sprendimu atsisakė priimti skundą nagrinėti. Komisija nurodė, kad AB „Lietuvos paštas” nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčas kilo ne iš viešojo administravimo, o iš civilinių teisinių santykių. Nurodė, jog pareiškėjas turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymas.

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

Susipažinęs su pareiškėjo 2021-04-28 prašymo, skundų Komisijai ir teismui turiniu, teismas daro išvadą, kad reikalavimas iš esmės siejamas su netinkamu AB „Lietuvos paštas” paslaugų teikimu, t. y. ginčas kilęs tarp privataus asmens ir juridinio asmens, kuris nėra viešojo administravimo subjektas. Viešai skelbiamais duomenimis, AB „Lietuvos paštas” yra juridinis asmuo (veiklos forma – akcinė bendrovė, visas akcijas valdo valstybė), kuri, be kitų paslaugų, teikia pašto paslaugas.

Pagal Pašto įstatymo 2 straipsnio 9 dalį pašto paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas. Akcinė bendrovė ,,Lietuvos paštas” – universaliųjų pašto paslaugų, nenutrūkstamai teikiamų visoje šalies teritorijoje, teikėjas (to paties įstatymo 2 straipsnio 22 ir 23 dalys).

AB „Lietuvos paštas” pareiškėjui suteikė paslaugas, o jų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-12 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015; 2016-06-20 nutartį administracinėje byloje byla Nr. AS-357-602/2016). Taigi, kadangi paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl nagrinėjamu atveju ginčas dėl pašto paslaugų nesuteikimo ir (arba) netinkamo suteikimo kilęs iš civilinių, o ne viešojo administravimo santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas atkreipia dėmesį, jog tai, kad pareiškėjo skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, inter alia (be kita ko) patvirtina Pašto įstatymo 13 straipsnis, įtvirtinantis naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčų sprendimo ne teismo būdu tvarką. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iškilus ginčui tarp naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų, naudotojas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su pašto paslaugos teikėju. Naudotojas taip pat turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vartotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Pašto įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai, priimti išnagrinėjus naudotojų ir pašto paslaugos teikėjų ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso (nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Ryšių reguliavimo tarnybos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui (Pašto įstatymo 13 straipsnio 6 dalis).

Kadangi Komisijos kompetencijai nepriskirtinas civilinio teisinio pobūdžio ginčų nagrinėjimas, ši institucija pagrįstai nusprendė, jog byla pagal pareiškėjo skundą nepriskirtina jos kompetencijai, todėl Komisijos 2021-05-24 sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas dalyje dėl Komisijos 2021-05-24 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl atsakovės rašto

ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą jeigu ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Anksčiau buvo minėta, jog reikalavimas panaikinti atsakovės 2021-05-11 raštą „Dėl gauto prašymo” kilęs iš civilinių, o ne viešojo administravimo santykių, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, administracinė byla dalyje dėl atsakovės 2021-05-11 rašto „Dėl gauto prašymo” panaikinimo nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Vadovaujantis CPK kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, ginčai, kylantys iš privatinių teisinių santykių, nagrinėjami bendros kompetencijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina teisė dėl AB „Lietuvos paštas” rašto CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendros kompetencijos teismą (CPK 104 straipsnio 1 dalis). Taip pat pareiškėjui išaiškintina, kad, vadovaujantis Pašto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, jis dėl kilusio ginčo turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su pašto paslaugos teikėju.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo J. S. reikalavimo panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas” 2021-05-11 raštą „Dėl gauto prašymo” nutraukti.

Pareiškėjo J. S. skundą dalyje dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021-05-24 sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.