Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. F. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad ji su K. I. yra pažįstama apie 20 metų, apie 6 metus gyveno kaip vyras ir žmona. Vėliau išsiskyrė, bet liko draugais. Ji, K. ir S. U., su kuria K. kartu gyveno, Latvijoje užsiėmė verslu su minkštų žaislų aparatais. 2007 m. pabaigoje tarp jų vyko kalba dėl įmonės Lietuvoje įsteigimo ir plėtros. Ji kreipėsi į A. I., kuris kalba lietuviškai, kad jis jai padėtų viską organizuoti ir atidaryti įmonę Lietuvoje. 2008 m. sausio 23 d. buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis. Ji su A. nuvažiavo pas teisininkę, ši į elektorinį paštą atsiuntė susitarimą, kurį jie pasirašė, ir paskui A. jį nuvežė teisininkei M. Š., kuri įformino tolesnius dokumentus. Steigimo sutartyje nurodyti 3 steigėjai – ji, S. U. ir K. I., nes tuo momentu tarp jų buvo tvirtas susitarimas, kad įmonėje bus 3 akcininkai, kurie lygiomis dalimis įnešinės pinigus. Tačiau S. U. ir K. I. savo dalies neįnešė. 2008-04-03 jie atvažiavo dėl įmonės įkūrimo. Visas išlaidas, kurios buvo įkuriant ir registruojant įmonę, kaltinamoji apmokėjo savo lėšomis, nes tarp jų buvo susitarimas, kad tai darys ji, kad nesusipainioti, kas kiek įmokėjo pinigų, o vėliau ateityje bus atsiskaityta. Ji viską apmokėjo iš savo asmeninių lėšų, o būtent mokėjo 500 litų teisininkui, 540 litų notarui, 370 litų už juridinį adresą, 10 000 litų įmonės įstatinį kapitalą. Iš Latvijos ji atsivežė 2000 latų, kuriuos išsikeitė „Ūkio“ banke, esančiame Ukmergės g. 222. Tą pinigų keitimą atliko kartu su A. I., nes ten reikėjo užpildyti dokumentus lietuvių kalba, o ji tuo metu lietuvių kalbos nemokėjo ir pati negalėjo viso to padaryti. Nei K., nei S. nebuvo tuo metu banke. Minėti pinigai buvo jos asmeniniai pinigai, nes ji Latvijoje užsiiminėjo mašinų vežimo verslu su savo buvusiu vyru, be to turėjo verslą su A.. Įmonė buvo atidaryta balandį, balandį įneštas įstatinis kapitalas. Ji paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore jų trijų pasirašytu sprendimu. Paskui tarp jų įvyko konfliktas. S. visada pavyduliavo K. I. kaltinamosios atžvilgiu. Jie negalėjo susitarti, kaip I. ir U. įmokės pinigus, skirtus įmonės plėtimui, todėl jie ilgai nėjo dirbti į Lietuvos rinką. Kaltinamoji supyko, nes K. buvo pilnai užėmęs rinką Latvijoje. Per pusę metų ji surado finansus, skolinosi pinigus ir pati pradėjo įmonės vystymą. Ji įnešė pinigus į įmonės sąskaitą banke doleriais ir pradėjo atlikinėti visus darbus, kad įmonė pradėtų veikti. Pinigus skolinosi iš A. J., tarp jų yra susitarimas. Buvo pasiskolinta apie 105 000 dolerių. Šie pinigai buvo padėti į banko sąskaitą ir naudojami įsigyjant turtą. Paskolos sutartį dėl šių pinigų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji sudarė 2008 m. rugsėjo 1 d. Kai kuriuose dokumentuose nurodoma paskolos data 2008 m. rugpjūčio 1 d. yra klaida, nes pinigus į banko sąskaitą ji padėjo 2008 m. rugpjūčio 28 ar 29 d. Įmonei veikiant ji su K. labai dažnai pykdavosi, nes ji buvo prisiėmusi didelę atsakomybę. Darbo metu buvo padaryta išvada, kad siekiant pelno būtina padidinti prekybos aparatų skaičių, tačiau tam reikėjo įmokėti papildomai lėšų. Investuojama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2009 metais. Jai pavyko rasti žmogų, kuris ją perkreditavo tam, kad ji galėtų atsiskaityti su Andrejumi. Šis pradėjo ją labai spausti, kad baigėsi terminas. Ji persikreditavo ir įnešė naują pinigų sumą įmonės vystymui. Pasiskolino 550 000 litų, įnešė 320 000 ar 330 000 litų. Šiuos pinigus pasiskolino iš V. G., tačiau sutarties negali pateikti, nes vis dokumentai pas jį, o jis šiuo metu yra ne Lietuvos teritorijoje. Su šiuo asmeniu ją sieja draugiški santykiai. Pinigai buvo paskola jai. Tai buvo 2009 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį, tiksliai nepamena. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis. Grynieji pinigai buvo atvežti į įmonę, pasirašytas susitarimas ir paskui ji kaip iš kasos paėmė tuos pinigus tam, kad vystyti įmonę, t. y. pirkti žaisliukus, sumokėti už nuomą ir taip toliau. Tačiau plėtros jai neleido padaryti, nes K. su S. nusprendė verstis neinvestuojant pinigų. Lietuvos teritorijoje tas verslas jiems buvo neįdomus. Tai ji suprato iš pokalbio su asmeniu, vardu Georgijus. K. norėjo išsiųsti jį dirbti į Vokietiją. Tam jam buvo reikalingi aparatai arba investicijos. Todėl ji mano, kad K. siekė gauti Lietuvoje veikusius aparatus, kurie turėjo piniginę vertę, bet dar nepradėjo nešti pelno. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ birželio ar liepos mėnesį buvo atliktas auditas, kad pasižiūrėti tikrąją įmonės padėtį. Iš audito išvadų buvo aišku, kad tam, kad įmonė pradėtų nešti pelną, reikėjo nupirkti dar vieną konteinerį. Rugsėjo 9 d. pas ją į svečius be pakvietimo atvyko K.. Kitą dieną jis su ja pradėjo kalbėtis apie tai, kad nori peržiūrėti įmonės dokumentus. Ji jam viską parodė, papasakojo. Jis pasakė, kad jau pakalbėjo su S., kad ji nebenori investuoti į aparatus. K. pasiūlė jai susikeisti vietomis, kad jis liks dirbti Lietuvoje, pakontroliuos čia mėnesį, o kaltinamoji važiuos į Latviją, nes jai išvažiavus ten nebėra kontrolės. Ji atsakė, kad to nedarys, nes tai nelogiška. Vėliau 14 dieną K. jai pasakė, kad turi kažkokių reikalų su žvejyba, kad jis atvažiuos su S.. Jie atvažiavo ir tarp jų vyko pokalbis, kurio metu S. pasakė, kad jos tai nedomina, kad ji nori išeiti iš įmonės, todėl reikia važiuoti pas advokatą konsultacijos. Kaltinamoji paskambino pasitarti tuo klausimu D. M.. Ši pasakė, kokių dokumentų tam reikia. Kaltinamoji S. ir K. pasakė, kad jie važiuotų pas advokatą, surašytų dokumentus, o ji juos pasirašys. Jai atsisakius važiuoti K. pradėjo nervuotis, rėkti. Jai tai buvo labai netikėta, tarp jų įvyko konfliktas. Tačiau ji su jais nuvažiavo pas advokatą. Kai jie atvažiavo, ant stalo jai padėjo matyt susirinkimo protokolą, tiksliai nepamena, kaip tas dokumentas vadinosi. Tai buvo dokumentas, kuriame ji patvirtino, jog K. su S. yra akcininkai, ir iš anksto surašytas neeilinio susirinkimo protokolas, kur ją atleidžia iš įmonės direktorės pareigų. Tame dalyvavo advokatė I. K.. Kaltinamajai buvo šokas, ji pradėjo verkti, keiktis, kad to negali būti. S. pradėjo kalbėti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jie puikiai žinojo apie ryšius su šia įmone, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi mašiną iš jos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė, kuri užsiiminėjo visai kitu verslu. Kai ji viską pasirašė, jai padėjo patį akcininkų susirinkimo protokolą. Ji prašė K. suplėšyti susirinkimo protokolus, bet jai tai nepavyko. Ji galėjo paimti tik du egzempliorius. Dokumentus pasirašė, nes K. I. dėl jų ilgo bendravimo gali ja manipuliuoti. Lauke jie ilgai pykosi. Ji nuvažiavo pas savo advokatę, kur paaiškino situaciją. 2010-09-15 kaltinamoji priėmė sprendimą, kad yra vienintelė įmonės akcininkė. Ji surašė ir pasirašė 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą. Tai ji padarė todėl, kad nei K., nei S. neapmokėjo jai už akcijas iki 2010-09-14. Šis ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje, tad negali būti nagrinėjamas ir baudžiamojoje. Tą pačią dieną pateikė Juridinių asmenų registrui dokumentus su prašymu įregistruoti sprendimą, kad ji yra vienintelė direktorė ir vienintelė akcininkė. 2010-09-15 ji I. ir U. išsiuntė oficialų dokumentą, kad jie kaip akcininkai su ja neatsiskaitė ir ji grąžino sau visas savo akcijas. Kaltinamoji paskambino savo buhalterei ir paprašė paruošti akcininkų žurnalą, kuris kryptingai nebuvo registruojamas, nebuvo atiduodamas registrams, nes nei K., nei S. nesumokėjo už akcijas. K. ir S. puikiausiai tai žinojo ir pastaroji pirmiausia sukūrė akcininkų žurnalą, kur buvo nurodyta, kad ji ir K. apmokėjo tas akcijas. Vėliau, po dienos, jai pradėjo skambinti iš prekybos vietų ir prašė paaiškinti, kodėl pas juos ateina kiti akcininkai ir sako, kad ji kenkia įmonei. Maximoje jai paaiškino, kad K. buvo su A. I., parodė įgaliojimą pastarajam, siekė perrašyti susitarimus kitai įmonei. Spalio 2 d. K. į prekybos vietas išsiuntinėjo garantinius laiškus, ji taip pat turi Norfos laišką, kad jie pristabdo kokius nors tolimesnius peržiūrėjimus dėl nuomos sumažinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tolimesnio įmonės vystymo dėl advokatės I. K. ir K. I. veiksmų. Taip advokatė I. K. kartu su K. I. ir S. U. padarė viską, kad sužlugdyti verslą Lietuvos teritorijoje. Spalio 10 d. ji išsiuntė I. K. laišką, kad ji neturi teisės atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams, bet ji tai ignoravo. Vėliau dėl K. I. veiksmų ji per dvi savaites prarado savo verslą Latvijoje. Ji kreipėsi į Maximą generalinį direktorių, įrodė, kad K. kyšių dėka laikė monopoliją Latvijos rinkoje, dėl ko „Maxima“ Latvijoje su K. nutraukė visus susitarimus. Šis prarado apie 50 procentų pelno. Tai paaiškina, kodėl šitas karas tęsiasi. Rugsėjo 21 d. ji sužinojo, kad buvo sugadintas jos įmonės elektroninis paštas, sunaikinta visa informacija. Buvo pradėta baudžiamoji byla ir nustatyta, kad tai padarė S.. Ji pradėjo naudotis ten buvusia informacija. Vėliau kaltinamosios atžvilgiu apie du mėnesius buvo daromas labai stiprus spaudimas iš K. pusės. Tai buvo daroma ir per A. I.. Šis rašė jai sms žinutes, aprašinėjo nukentėjusiųjų veiksmus, rašė, kad ji neįsivaizduoja, kas jos dar laukia. Dėl akcijų pardavimų gali paaiškinti, kad savo advokatės kontoroje ji susipažino su O. A.. Šis sakė, kad užsiima įvairiu verslu. Ji sakė, kad ieško investicijų toliau vystyti verslą, pelno gavimui reikia dar nupirkti vieną konteinerį. Po kelių dienų jis jai paskambino ir pasiūlė surasti žmogų, kuris investuotų pinigus, o jis užsidirbtų skirtumą. Ji žinojo, kad D. J. yra iš turtingos šeimos ir jį domino investicijos, tad ji jam pasiūlė pirkti akcijas. Įmonė turėjo turto, kuris tuo metu kainavo 150 000 dolerių. Tai kaina neskaičiuojant įmonės išlaidų žaislų pirkimui. Ji pasakė, kad reikia 300 000 Lt ir suvedė D. su O.. Jie nusprendė padaryti tokią operaciją. Ji jau buvo susitarusi su O. A., todėl tiesiogiai ir nepardavė akcijų D. J.. Jie sutarė, kad po kažkurio laiko ji galės išpirkti akcijas kai pradės uždirbti, o D. galės pasilikti įmonėje su procentais. Bet I. K. prašymu O. akcijos buvo areštuotos. Pažymėjo, kad sprendimas parduoti akcijas nebuvo priimtas. Akcijos nieko nekainavo. Laikinai buvo parduotas įmonės turtas. To reikėjo įmonės vystymui ir kitos galimybės ji neturėjo. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp jos ir O. A., yra jos parašas. O. A. jai perleido visas akcijas, nes jos buvo areštuotos. Sutartyje minimi 300 000 litų už akcijas nebuvo sumokėti. Tai buvo ne akcijų, o įmonės turto kaina. Dėl svetimo turto užvaldymo ji paaiškino, kad nesupranta, kaip ji gali užvaldyti mašinas, kuriomis važinėjo administratorius, kurį paskyrė teismas, kuris bendradarbiavo kartu su K., ir paskui ta mašina važinėjo bankroto administratorius, ir paskui visas tas turtas buvo parduotas aukcione. Buhalterinės apskaitos vedimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta iš karto, kai buvo atidaryta įmonė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhalterė D. M. nuo pradžių. Daugumą problemų jos spręsdavo telefonu. Deklaracijas dėl paskolų pateikdavo buhalterė. Jose buvo nurodyta, kad paskolas teikia U. ir I. tam, kad vėliau nekeitinėti daug kartų tų deklaracijų. Kiek žino dabar tos deklaracijos nenaudojamos, nes neturi teisinės galios. Pateikti būtent tokias deklaracijas buvo jos sprendimas. Ji siūlė apskritai jų neteikti, bet buhalterė pasakė, kad tai būtina, nes viskas buvo tvarkoje. Pavasarį buvo atliekamas įmonės auditas, kad įvertinti jos būklę ir patikrinti buhalterės darbo patikimumą. Tuo metu dar nebuvo jokio konflikto ir įtarimų. Paskolų sutartys, pagal kurias ji įnešė pinigus į įmonę, buvo patikrinimo objektu atliekant auditą. Tai rodo, kad niekas nekeitė tų deklaracijų, kurias nešė buhalterė. Jose buvo nurodyta tokia informacija, kad jų paskui nereikėtų keisti kai K. ir S. grąžins pinigus. Paaiškinimų, kodėl deklaracijose nurodyta mažesnė suma, neturi, mano, kad tai klaida. Kai prasidėjo problemos, kaltinamoji apie jas papasakojo buhalterei. Kaltinamoji neatsimena patikslintų deklaracijų dėl paskolų teikimo įmonei, galimybės kontroliuoti visų buhalterės veiksmų ji neturėjo. Sprendimas patikslinti deklaracijas buvo priimtas akcijų pardavimo dieną ir tai susiję su tuo, kad nei K., nei S. nesumokėjo už akcijas, neįnešė pinigų įmonės vystymui. Įrašai akcininkų žurnale nebuvo daromi, nes buhalterei buvo pasakyta to nedaryti, kol kaltinamajai nebus sumokėta už akcijas. Akcininkų žurnalą pildė pati kaltinamoji. Ten buvo nurodyti trys akcininkai, bet jų akcijų dalys yra neapmokėtos. Buhalterinės apskaitos sutartis nutraukta abipusiu sutarimu, nes prasidėjo kaltinimai buhalterei. Kaltinamoji pasiėmė visus buhalterės turėtus dokumentus ir nutraukė susitarimą. Kiti dokumentai buvo pas ją pačią (A. F.), vėliau jie perduoti O. A.. Šių dokumentų iš jos nieks nereikalavo, todėl 2010 m. spalio mėnesį pagal administratoriaus reikalavimą jie ir nebuvo pateikti. Su nukentėjusiaisiais buvo pokalbiai dėl investicijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. U. ir K. I. žadėjo tai padaryti, K. yra net porą kartų sakęs, kad jau veža pinigus, bet neatveždavo. Kaip ji ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2009 m. viduryje jie jai pasakė, kad neinvestuos, kad jeigu ji nori plėstis, tai turi daryti savo lėšomis. Sakė, kad Lietuvoje krizė, pas juos viskas žlunga ir jie netiki šiuo verslu. Kaltinamoji priėmė sprendimą toliau eiti viena ir plėsti jį viena. Bet K. vis tiek stengėsi kontroliuoti ir periodiškai kalbėdavo apie tai, kiek reikia investuoti. Ji jam dar rašė, kiek jie turi atiduoti. Po to, kai K. ir S. jai pasakė, kad jie neinvestuos į šį verslą, 2009 m. rugpjūčio mėnesį buvo teikiamos deklaracijos, kad jie kiekvienas skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 55 000 litų, nes K. yra iš tų retų vyrų, kurie pasinaudoja moterų naivumu, šiandien sako „taip“, o rytoj – „ne“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pelno. Pagal 2012-02-17 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ji pripažino tik vieną reikalavimą – perduoti S. ir K. savo akcijas. Minėto 2012-02-17 sprendimo neskundė.

Nukentėjusioji S. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš pradžių susipažino su K., o paskui jis ją supažindino su A.. Jie buvo draugais ir verslo partneriais. Latvijoje užsiėmė žaislų automatų naudojimu prekybos centruose. 2008 m. K. I. iniciatyva šitą verslą nusprendė plėsti ir Lietuvoje, įkurti įmonę. A. F. jai ir K. I. pristatė savo pažįstamą A. I., kuris galėtų padėti Lietuvoje, kuris moka latvių kalbą. Jie sutiko. Kai notaras paruošė įmonės registravimo dokumentus, ji, A. F. ir K. I. atvažiavo į Lietuvos Respubliką, į notarų kontorą, kokią - negali pasakyti. Kartu su jais buvo ir A. I.. Notaras jiems perskaitė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo dokumentus. Jie pasirašė. Įmonės dokumentus paruošė teisininkė M., pavardės nepamena. Šiai informaciją pateikė A. I., kuris ją ir surado jų pavedimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas buvo nuspręsta paskirstyti taip: 33 procentai akcijų buvo pas ją, 33 procentai - pas A. F., 34 procentai - pas K. I.. Įmonės įstatinis kapitalas buvo apie 2000 latų. Ji 2008 m., prieš įregistruojant įmonę, K. I. atidavė savo dalį, tiksliai neprisimena, kiek ten buvo, kažkur apie 700 latų. Visi įstatinio kapitalo steigimo pinigai, apie 2000 latų, buvo pas K. I.. Ji žino, kad K. I. žadėjo padėti A. F. su jos dalimi, nes ji tuo momentu sakė, kad neturi tam pinigų. 2000 latų buvo įmokėti po įmonės steigimo dokumentų pasirašymo pas teisininkę antrame aukšte. Jie nusileido apačion visi trys: ji, A. F. ir K. I., nuėjo iki „Ūkio banko“, kur pakeitė latus į litus. Tiksliai nepamena, galimai jos dviese su A. stovėjo ir keitė tuos pinigus. Po to, kai jie pasirašė įgaliojimą, kad F. atstovautų, kad trise nebevaikščioti, tai tada A. F. įnešė tą sumą, perdavė operatoriui. Paskui jie grįžo pas teisininkę, ji atidavė jiems įmonės steigimo dokumentus. Nukentėjusioji skaitė pasirašomus dokumentus. Suprato tekstą tiek, kiek išvertė A. I.. Teisininkė paaiškino, kad iš trijų dalyvių reikia išsirinkti vieną, kuris atstovautų visų interesus. Jie sutiko patikėti valdyti įmonę A. F. ir pasirašė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktore bendru sutikimu buvo paskirta A. F.. K. I. buvo atsakingas už techninę bazę, o nukentėjusioji galėjo tvarkyti reikalus tarp Lietuvos ir Latvijos, daugiausia tvarkė finansinius reikalus. Tai buvo 2008 m. spalį. Kai įmonė jau veikė, jiems buvo būtina pirkti techniką. Jie užsakinėjo konteinerį su ja, tad reikėjo papildomai investuoti. Jie surinko pinigus ir perdavė A. F.. Kad reikia papildomai investuoti pinigų jie nusprendė iš karto pradėjus veikti įmonei, nes be to negalėjo pradėti veiklos, įsitvirtinti rinkoje. Buvo nuspręsta, kad papildomai reikia investuoti apie 60 000 dolerių. Šitie pinigai buvo pas ją ir K. I.. Savo dalį, tai yra apie 23 000 dolerių, ji atnešė K. I. į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofisą Rygoje. Tikslios datos nepamena kada, 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., prieš tai, kai reikėjo pirkti konteinerį. Kiti turėjo įnešti visą likusią dalį, konkrečių dalių negali pasakyti. Jie buvo įnešti. Jų bendruose susitikimuose nukentėjusioji ne visada dalyvavo. Girdėjo, kad A. prašė, jog K. padėtų jai. Kiek ji žino, pastarasis įnešė A. dalį pagal jų susitarimą. Kaltinamoji atvažiavo iš Lietuvos pas juos į ofisą. Visi pinigai buvo vienoje vietoje. Iš pradžių pinigai buvo įnešti latais, vėliau K. I. juos pakeitė į dolerius. A. F. pinigus pasiėmė. Apie 60 000 dolerių. Nukentėjusioji tuo metu buvo. Juos atidavė ar tai ji, ar tai K. I.. Jie pasirašė dokumentus dėl šito susitarimo. Buhalterė iš anksto paštu atsiuntė jiems dokumentus, kuriuos jie pasirašė. A. juos turėjo pasiimti tada, kai išvažinėjo su pinigais. Buvo sumokėta už prekes. Kaltinamoji pranešė, kad atvažiuoja technika. Kai ji buvo pristatyta, vyko išmuitinimas, tada K. I. jau užsiiminėjo technine dalimi. Technika buvo surinkta, sustatyta, įmonė pradėjo veikti. Viskas buvo tvarkoje, A. papasakodavo viską, jie jai netrukdė dirbti. Paskui buvo dar vienas technikos pirkimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė Dalia, pavardės neprisimena, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios buhalterinę apskaitą, buhalterė. 2010 m. A. pradėjo rečiau su jais susitikti, pradėjo išsisukinėti, jų prašymu nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metų atskaitomybės dokumentų. Jie nesuprato kas vyksta, galvojo, kad A. nesusitvarko. Jie nuvažiavo į Šiaulius ir prekybos centre „IKI“ pamatė savo įmonės telefono numerį šalia įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo tą pačią veiklą kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimo. Ten buvo tokie kaip jų žaislų automatai, bet jie buvo ne jų. Paskui tapo aišku, kad tai įmonei vadovauja A. F.. Jie sužinojo, kad pagal finansinius paskaičiavimus „(duomenys neskelbtini)“ eina į minusą. A. vengė pateikti atskaitomybės dokumentus. Buvo nutarta kviesti neeilinį akcininkų susirinkimą. Jie nežinojo kaip tai padaryti. Paprašė A. I. surasti Lietuvoje teisininką, šis susitarė su advokate I. K.. Jie atvažiavo į Lietuvą, nuvažiavo pas A. F., pasakė, kad nori surengti neeilinį akcininkų susirinkimą. Tai buvo 2010 m. rugsėjo 14 d. Visi trys nuvažiavo į advokatų kontorą pas I. K.. Tada įvyko susirinkimas. Jie pasakė, kad suprato, jog jų dabartinė direktorė nuves įmonę į minusą, kad nori pakeisti įmonės direktorių, kadangi F. nesusitvarko su savo funkcijomis. Visi sutiko su susirinkimo pravedimu. Paskui buvo pasiūlymas paskirti ją (S. U.) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktore. A. F. balsavo prieš, o ji ir K. I. – už. Kadangi buvo dauguma, tai skaitėsi, kad yra 100 proc. už tai, kad pakeisti įmonės direktorių. Kiekvienas iš jų, tame tarpe ir A., pasirašė po savo sprendimu. Protokole buvo nurodytas direktoriaus pakeitimas, taip pat nurodytas turimų balsų ir akcijų skaičius. Tą dieną buvo svarstomas tik šis klausimas. Tada jie baigė susirinkimą. Išėjus A. garsiai kalbėjo su I., rėkė. Paskui jie išsiskirstė. Po valandos A. F. paskambino ir pasakė, kad reikia susitikti. Vakare jie trys susitiko kavinėje „Can can pizza“. A. F. paklausė: „Kaip dalinsimės verslą?“, kad ji nesiruošia taip dirbti, kad jos visa tai netenkina. Nukentėjusiąją tai sukrėtė. Tą vakarą pokalbis nepavyko, jie sutarė kitą dieną susitikti pas teisininką, tačiau A. neatvyko, o jie išvažiavo į Latviją. Pranešti Juridinių asmenų registrui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimą ir pateikti naujus duomenis jie įgaliojimu pavedė advokatei I. K.. Įgaliojimą pasirašė S. U.. Po kurio laiko advokatė pranešė, kad S. U. yra įmonės direktorė, kad viskas jau yra užregistruota registre. Tada visiems partneriams ir panašiai buvo siunčiami oficialūs laiškai, kad ji yra įmonės direktorė, kad bus tęsiama veikla. Kitą dieną jie iš advokatės I. K. sužinojo, kad ji jau nėra direktorė, kad įvyko pasikeitimai registre, kad A. F. 2010 m. rugsėjo 15 d. Registrų centre yra įregistravusi pataisas dėl kaltinamosios paskyrimo vienintele bendrovės akcininke, kad ji turi teisę būti įmonės direktore. Dar 2010 m. rugsėjo mėn. 15 d. ji girdėjo A. pokalbį su K. telefonu. Ši sakė, kad nereikia vaikščioti pas verslo partnerius ir aiškinti situaciją, priešingu atveju jis gali prarasti verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, tad tegu pagalvoja, ką daro, kad S. U. skiria įmonės direktore. Nukentėjusiai yra skambinęs kažkoks A. detektyvas, siūlė susipažinti su dokumentais dėl atsisakymo nuo pinigų ir akcijų. Susitikimo su juo metu šis klausė, kiek kainuoja jų verslas ir panašiai. Dėl pinigų įnešimo į įstatinį kapitalą ir investuojant buvo pasirašomos paskolos sutartys, kurias atnešė A., jie su K. jas pasirašė. Jos buvo atiduodamos į buhalteriją, kiti egzemplioriai liko pas juos, buvo K. I. biure Latvijoje, tačiau vėliau dingo. Dėl šitų sutarčių dingimo K. I. kreipėsi į Latvijos teisėsaugos institucijas. Sutarčių buvo trys. Jose buvo kalbama apie pinigų paskolinimą, tačiau tiksliai ji negali pasakyti, kiek kiekviena sutartimi skolino. Ji pati pasirašė šias sutartis, pagal kurias įnešė ir perdavė A. F. pinigus. Jie pasirašė kiekvienas atskirai. Vienoje sutartyje ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, sumos nepamena, kitoje K. I. skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Trečios sutarties ji nematė, bet žino, kad kai jiems atvežė tas dvi sutartis, kurias jie turėjo pasirašyti, tai A. savo sutarties neatvežė, bet projekte yra trys sutartys. Patvirtinti, kad buvo trečia sutartis, pagal kurią F. skolina UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji negali, nes jos niekada nematė, bet logiška, kad ji turėjo būti. Paskolos sutartis ruošė buhalterė D. M.. Apie akcijų pardavimą O. A. jai tapo žinoma iš advokatės. Ji yra gavusi iš A. F. laišką apie tai, kad turi apmokėti akcijas. Priėmus sprendimą paskirti S. U. direktore, ji negalėjo perimti įmonės antspaudo, registracijos dokumentų, buhalterinės apskaitos sutarties ir panašiai, nes A. jų nepristatė. Dėl to buvo kreiptasi oficialiai, per advokatę. S. U. žino, kad advokatas kreipėsi su civiliniu ieškiniu į teismą, kad būtų apgintos jų teisės ir teisėti interesai. 2010 m. rugsėjo 23 d. jie kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ir akcijų vagystės. Neprisimena, ar tame pačiame pareiškime tuo pačiu klausimu vienas iš besikreipiančiųjų asmenų buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais reikalais užsiiminėjo advokatė, kuriai S. U. suteikė įgaliojimus. Ji yra gavusi ir perskaičiusi A. F. 2010 m. rugsėjo 15 d. išsiųstą pranešimą apie neva nesumokėtas akcijas. Iki tol nuo pat įmonės įsteigimo 2008 m. sausio mėnesį ji jokių panašaus pobūdžio pranešimų iš A. F. nei žodžiu, nei raštu nebuvo gavusi.

Nukentėjusysis K. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. pradžioje Latvijoje jis, A. F. ir S. U. priėmė sprendimą organizuoti ir plėtoti verslą Lietuvoje. Jie įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)” ir užsiėmė žaislų automatų naudojimu prekybos centruose. Vasario mėnesį jie atvažiavo pas teisininkę, vardu M., pavardės nepamena. Ji paruošė įmonės steigimo dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo įsteigta 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje. UAB „(duomenys neskelbtini)” steigimo dokumentus pas notarą pasirašė jis, A. F. ir S. U.. Pastaroji įnešė savo dalį įstatinio kapitalo, o jis pagal susitarimą su A. F. įnešė ir savo dalį, ir F. dalį. Įstatinis kapitalas buvo apie 10 000 litų, tai yra 2000 latų. Jis įnešė savo 34 procentų dalį ir A. 33 procentus kiek pamena 680 latų ir 660 latų. Taip buvo sutarta dar iki įmonės įkūrimo, 2007 m. rudenį. Tarp jų buvo geri santykiai, kaltinamoji jam buvo artima. Tai padarė A. F. prašymu. Paskola nebuvo įforminta. Tai buvo žodinis susitarimas. Jis, A. F. ir S. U. atvažiavo iš Rygos į Vilnių su pinigais, jie buvo pas jį, sutvarkė visus teisinius reikalus pas notarą, paskui trise nuėjo į banką. A. tuo metu jau buvo įgaliota, nes buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore, tai jau buvo nuspręsta, ji gavo tuos pinigus, banke vyko pinigų keitimas į litus, tai darė A. ar tai S., bet tikrai ne jis. Paskui vyko pinigų įnešimas į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą. Tai padaryta „Ūkio banke“, netoli teisininkės M. biuro, adreso negali pasakyti. Buvo standartinė įmonės įkūrimo procedūra. Negali pasakyti, ar pinigai buvo įnešti po to, kai buvo pasirašyti įmonės steigimo dokumentai, ar prieš. Fiziškai pinigus į banką įnešė A. F.. Jis juos jai perdavė banke. Visų trijų dalys buvo vienoje vietoje. Įforminus įmonės steigimo dokumentus jie išsiskirstė. Verslas sekėsi gerai. Reikėjo dirbti, pirkti techniką. UAB „(duomenys neskelbtini)” direktore nuo pat įmonės steigimo buvo išrinkta A. F.. Teisininkė M. parekomendavo D. M., kuri ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą. Veikiant įmonei jiems reikėjo pirkti techniką. Jie kasmet užsakinėjo konteinerius su technika, už juos sumokėjo, papildomai investavo lėšų įnešdami savo dalį pagal priklausančias akcijas. Jis sumokėjo savo ir A. F. dalį, o S. U. – savo. Ketvirtas konteineris su mašinėlėmis buvo jų taip pat nupirktas. Yra patvirtinantys dokumentai. Bet, deja, per Lietuvos Respublikos mokesčių inspekciją jos nepraėjo, nes nebuvo pervedimo sąskaitos. Bet yra patvirtinantys dokumentai, kad tas pirkimas buvo atliktas. Per tą laiką jie nupirko 150 žaislų aparatų, juos pastatė prekybos centruose, įvairiuose Lietuvos miestuose. Konkrečios sumos, kurios buvo investuojamos, figūruoja deklaracijose. 2008 m. kiekvienas iš jų: jis, S. U., A. F. pagal jiems priklausančias dalis iš viso investavo 54 798 litų. A. F. įmonės veiklai vykdyti pinigų nemokėjo, jos dalį pagal jų ypatingą susitarimą įnešė jis. Kad jis sumokės A. F. tenkančią dalį tiek įstatiniame kapitale, tiek plečiant įmonės veiklą, kredituojant ją, buvo tartasi dar 2007 m. Visos sumos buvo jo įmonės ofise, (duomenys neskelbtini). Ten seife buvo laikomi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai susitarimai, tai yra jo ir Svetlanos paskolos sutarčių originalai. Raktus nuo seifo turėjo jie trys. Tame pačiame ofise buvo perduoti pinigai ir A. F.. Ji gaudavo grynuosius pinigus, atveždavo į Vilnių. Pinigus perduodavo jis su S. U.. Dabar sunku pasakyti konkrečias sumas, tačiau būdavo perduodama tokios sumos, kurios būdavo nurodomos mokėjimo dokumentuose. Pati A. F. jokių savo pinigų į įstatinį kapitalą neįnešė, o kredituojant įmonę A. F. įnešė savo dalį pinigų tik už paskutinį, 4 konteinerį, už ankstesnius – ne. Už 4 konteinerį ji įnešė 10 000 dolerių. Tuo metu buvo daug investuojama į įmonę, buvo sunkūs laikai ir jis jau negalėjo savais pinigais sumokėti už F.. Pastaroji tuos pinigus gavo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su ja susitarė, kad tuos pinigus, kuriuos jis už ją įnešė, ji jam grąžins pagal galimybes, tada, kai galės tai padaryti. Konkretaus laikotarpio nebuvo sutarę. Kai konteineriai atvažiuodavo, atvažiuodavo jis, priimdavau siuntą, surinkdavo aparatus, vėliau tai darė darbuotojas Antanas, jis jau žinojo tą techniką, ir kai atvažiavo paskutinis konteineris, jis jau nebevažiavo, jie patys susitvarkė su technika. Paskui pirko žaislus iš jų partnerių Danijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir vyko darbas. 2009 m. vasarą jie su S. pamatė, kad nėra įgyvendinami įmonės planai. Objektyvaus atsakymo iš F. nesulaukė. Tada pradėjo domėtis įmonės darbu. Nusitęsė visa tai iki 2010 m. pavasario – vasaros pradžios. Tada jis jau rimtai užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tikrinimu. Jis sužinojo, kad dirba veidrodinė įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, apiforminta ant A. F. vyro, užsiimanti tokiu pačiu verslu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie šią įmonę jie sužinojo tada, kai su S. nuvažiavę į Šiaulius prekybos centre pamatė stovintį identišką žaidimų automatą, ant jo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, registracijos numeris ir A. F. telefono numeris kaip kontaktinis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsidūrė ant bankroto ribos. Pradėjo domėtis kaip tokiu atveju elgtis ir jam verslininkai pasakė, kad akcininkai turi surengti ataskaitinį susirinkimą, kad tai reikia daryti kiekvienais metais. Jie per trejus metus nuo įmonės įkūrimo nebuvo surengę nei vieno. 2010 m. rugsėjo 14 d. jie surengė ataskaitinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą. Jis vyko Vytenio g. 9, advokatės I. K. ofise. Dokumentai buvo paruošti dviem kalbom. Susirinkimo pirmininku buvo jis, o sekretorius - S. U.. Susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl direktoriaus pakeitimo, tolimesnio įmonės valdymo. Pirmas klausimas buvo dėl direktoriaus perrinkimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo išrinkta S. U.. Už jos paskyrimą direktore balsavo visi akcininkai vienbalsiai, o dėl direktoriaus pakeitimo, tai už tai balsavo jis ir S. U., o A. F. balsavo prieš direktoriaus pakeitimą. A. F. norėjo būti direktore. Akcininkų susirinkimo protokolas buvo rašomas, visi akcininkai jį pasirašė. F. pasirašė dokumentus jų akivaizdoje. Tame dalyvavo ir advokatė I. K.. Pastarosios jie paprašė pateikti dokumentus apie pasikeitusį direktorių Registrų centrui. Ji dokumentus registrui ir pateikinėjo. Ji buvo įgaliota. Buvo pateikiami dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų esmė buvo aiški visiems akcininkams. A. F. suprato, kad akcininkų sprendimu ji jau nebėra direktorė, kad direktore yra paskirta S. U.. Vėliau kažkokiu būdu jie tapo nebe akcininkais, gavo kažkokius keistus laiškus. Paskui kreipėsi į teismą, prokuratūrą, ekonominę policiją. Po akcininkų susirinkimo jie turėjo dar vieną susitikimą vakare picerijoje „Maxima“ parduotuvėje. Jis ir U. norėjo pakalbėti su A. F. apie tolimesnį įmonės darbą. Dar akcininkų susirinkimo metu jie sutarė, kad tolimesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbas turėtų būti vykdomas kolegialiai. Rusėjo 15 dienai pas juos buvo numatytas susitikimas ir dokumentų apiforminimas kolegialiam įmonės valdymui, kur akcininkai kolegialiai priiminėtų sprendimus, o ne pavestų tai daryti vienam direktoriui. Deja, tas susitikimas neįvyko. Rugsėjo 14 d. vakaro susitikime F. paklausė: „Kaip dalinsimės verslą?“. Ji nenorėjo su jais tęsti verslo. Jį tai labai įskaudino. Bet tai buvo logiška, nes veikė veidrodinė įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo konkurentė. Jis su S. buvo prieš. Klausimas buvo atidėtas rugsėjo 15 d. susitikimui, bet jis neįvyko. Vietoj jo buvo tik jo telefoninis pokalbis su A. F.. Po kažkiek laiko jie atvažiavo į Vilnių, kai jau buvo paduoti dokumentai Registrų centrui. Tada iš I. K. sužinojo, kad yra nauji įrašai registre. Buvo įregistruotos pataisos, kad A. F. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Tada jie kreipėsi į teismą. Po to greitai įvyko akcijų pardavimas O. A. ir tada jie kreipėsi į prokuratūrą. Apie akcijų pardavimą O. A. jis sužinojo tada, kai akcijos jau buvo parduotos. Kredituojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartys tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir akcininkų buvo apiforminamos, nes vedama buhalterija. Tos paskolos sutartys buvo tokioms sumoms, kokio dydžio pirkimus reikėjo daryti, nes jie žinodavo sumas pagal projektus. Konkrečių sumų neprisimena, apie 50 000 – 60 000 dolerių būdavo investuojama į kiekvieną konteinerį. Buhalterė paruošdavo tų dokumentų projektus, juos atsiųsdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendro elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)@inbox.lv. Jis buvo pasiekiamas jam, S., A. ir galimai buhalterei. Jam dokumentus siuntė į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)@inbox.lv arba į jo asmeninį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)@inbox.lv. Jie peržiūrėdavo, atspausdindavo, pasirašydavo ir perduodavo dokumentus F., kuri juos atsiveždavo į Vilnių. Jie buvo perduodami į buhalteriją, paskui fiksuodavosi kaip kreditoriniai dokumentai finansinėse instancijose. Tokios paskolos sutartys buvo sudaromos jo ir Svetlanos vardu, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo A. F. kaip direktorė. Tokios sutartys buvo sudaromos dviem egzemplioriais, jo ir Svetlanos egzemplioriai buvo laikomi jo ofise, o antras egzempliorius buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje Vilniuje, nes pagal šias paskolos sutartis buvo pateikiamos deklaracijos mokesčių inspekcijai. Tos sutartys buvo pagrobtos tiek jo ofise, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Negali pasakyti bendros sumos, kokią jis su S. įnešė į įmonę, nes investicijų buvo daug, sumos – įvairios. F. buvo mokama alga kaip direktorei. Iš pradžių 500 latų, o paskui, 2010 m. pavasarį, ji sau išmokėdavo 600 latų. Jis buvo prieš, nes įmonė pradėjo dirbti prasčiau, bet tokia alga buvo palikta. A. F. tapo akcininke, nes jis ja pasitikėjo, ji gyveno pas jį namuose 6 metus, buvo laikoma šeimos nare. Jis yra gavęs keistą laišką iš F. su reikalavimu apmokėti akcijas. Ten buvo nurodyta, kad pagal kažkokius susitarimus dėl akcijų pirkimo-pardavimo jis daugiau nebėra akcininkas. Tą laišką gavo 2010 m. rugsėjo 15 d. Iki tol nėra gavęs tokių laiškų. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimą jis neprašė A. F. grąžinti pinigus. Prašė gražinti jo motinos jai paskolintus 10 000 latų žemės pirkimui. Kiek buvo pasirašyta kredito sutarčių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo jis neprisimena, tai turėtų būti fiksuota buhalterijoje. Jis nesikreipė į bankroto administratorių, kad būtų įtrauktas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriumi, nes neturėjo teisės po akcijų pardavimo. Tuo metu jis su S. buvo niekas, nebe akcininkai. Jam žinoma, kad buhalterė D. M. perdavė visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją A. F.. Nesuprantama, kodėl buhalterė neišsaugojo elektroniniame pavidale buhalterinių dokumentų projektų. Šiuo momentu nežino, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai. Palaiko patikslintą civilinį ieškinį, kuriame jis ir S. U. prašo priteisti iš A. F. 201 000 Lt. Reikalavimai reiškiami jai. Savo naudai prašo priteisti 102 000 Lt turtinės žalos. Tokia suma jis įvertino akcijų vertę. Ji paskaičiuota remiantis akcijų kaina, už kurią akcijos buvo parduotos O. A. - 310 000 litų.

Liudytoja D. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Nuo 2008 m. ji vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta sutartis su direktore A. F. dėl buhalterinės apskaitos vedimo ir finansinių paslaugų. Direktorė A. F. pateikdavo visus pirminius dokumentus, kuriuos reikėdavo apskaityti, ji atnešdavo juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tie dokumentai tada būdavo tvarkomi. Dokumentų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo rašomi. Ji yra ruošusi paskolos sutarčių projektus, kuriais būdavo skolinamos sumos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų buvo pakankamai daug ruošiama. Tai darė, nes A. F. ruošti dokumentus lietuvių kalba sudėtinga. Buvo ir tokių projektų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolina trys akcininkai: K. I., A. F. ir S. U.. Pasirašytų tokių sutarčių ji nematė. Buvo sutartys su originaliais parašais, kad pinigus skolina A. F.. Kiek sutarčių buvo ji negali konkretizuoti. Jų buvo daug. Vėliau projektus siųsdavo A. F. elektroniniu paštu iš (duomenys neskelbtini)@man.lt, jeigu bus susitarta, kad jos būtų pasirašytos. Kitiems bendrovės akcininkams nesiųsdavo, nes neturi jų telefonų, elektroninio pašto adresų. Savo ruoštų projektų pasirašytų nematė. Yra ruošusi paskolos sutarčių projektus, kuriose kreditorius yra A. F., o skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių buvo gal dvi. Projektai ruošti 2008 – 2009 m. konkrečių nurodytų sumų negali pasakyti. Tos dvi sutartys buvo atspausdintos, A. F. pasirašė jos akivaizdoje, buvo paruoštas įgaliojimas liudytojai pasirašyti, kad nebūtų tas pats asmuo su tuo pačiu asmeniu. Įgaliojimą pasirašė direktorė A. F.. Liudytoja atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Dokumentai pasirašyti jos ofise (duomenys neskelbtini). Pagal vieną sutartį pinigai buvo įnešti į banką užsienio valiuta, pagal banko išrašą pinigus įnešė A. F.. Pagal kitą sutartį buvo įnešti pinigai litais ir buvo įnešti grynaisiais pinigais į bendrovės kasą. Kasininkas buvo A. F.. Jos perskaičiavo pinigus, išrašė kasos pajamų orderį. Visa tai vyko liudytojos akivaizdoje. Pinigai buvo grynieji. Konkrečių sumų negali nurodyti. Bendraujant su direktore A. F. buvo kalba apie tai, kad ji tikisi, kad kiti akcininkai irgi dalyvaus tuose įnašuose į įmonę, kad jie prisidės, tuos pinigus jai grąžins. Todėl A. F. iniciatyva buvo ruošiami tie sutarčių projektai. Pirmiau buvo paruošti paskolų sutarčių projektai, kur kreditore yra nurodoma viena A. F.. Buvo įnešami pinigai. Iš kalbos suprato, kad tai A. F. pinigai. Vėliau A. F. iniciatyva buvo ruošiami paskolų sutarčių projektai, kur kreditoriais įvardijami trys akcininkai. Buvo kalba apie tai, kad jeigu tos sutartys yra pasirašytos, jos turėtų būti pateiktos liudytojai. Ji klausė A. F. dėl to, ši atsakydavo, kad dar nepasikalbėjo, nenuvažiavo, nes jie ne Lietuvoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai. Žodžiu A. užtikrino, kad bus tos sutartys pasirašytos ir pateiktos, todėl deklaracijoje už 2008 m. iš pat pradžių buvo nurodyta, kad skolina trys akcininkai. Pateikdama deklaraciją liudytoja tokių sutarčių nematė. 2009 m. deklaracija taip pat buvo teikiama. Joje vėl buvo nurodyta, kad kreditoriais yra 3 asmenys. Tokia informacija vėl buvo pateikiama, nes liudytoja pasitikėjo direktorės žodžiu ir nurodymu, kad tie dokumentai bus ir jie bus atvežti. 2009 m. tokios pasirašytos paskolos sutarties liudytoja nematė. Pirminėse deklaracijose tos pasirašytos sutartys, kur kreditore yra viena A. F., nebuvo pavaizduotos. Liudytoja laukė kitų paskolos sutarčių, bet nesulaukė, todėl patikslino deklaraciją pagal tai, kokius dokumentus turėjo. Tai buvo tos sutartys, kurias ji kaip įgaliotas asmuo pasirašė. Liudytoja turėjo sutartis, kurios buvo pasirašytos A. F. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne pagal jas pateikė informaciją, nes norėjo sutaupyti sau darbo. Tuo labiau, kad turėjo žodinį direktorės patikinimą, kad tos kitos sutartys bus. Todėl buvo nurodyta tokia informacija deklaracijose. Patikslinimas buvo paruoštas anksčiau, bet ji vis dar laukė. Ji klausė A. F., kur sutartys. Ji sakė: „Tuoj, tuoj, tuoj“, „Ne šiandien, rytoj, kitą mėnesį“, „Aš pakalbėsiu“, „Aš susitarsiu“. Nepamena, ar pranešė A. F., kad tikslins deklaraciją. Tikslios datos nepamena, galėjo būti, kad deklaracija patikslinta 2010 m. rugsėjo 22 d. Iš kalbos su F. suprato, jog ši paskolindama bendrovei tam tikrą sumą tikisi, kad tokia situacija laikina, kad visi trys akcininkai dalyvaus, grąžins jai savo dalis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Vienu metu atvažiavo direktorė A. F. ir paprašė juos visus laikinai paimti. Tai buvo 2010 m. rugsėjo pabaiga – spalio pradžia. Visi dokumentai (pirminiai, sąskaitos, banko dokumentai, kasos, darbo užmokesčio, dvi paskolos sutartys) buvo perduoti, sudarytas perdavimo aktas, F. pasirašė, kad juos gavo. Grąžinimo data nebuvo sutarta. Dokumentai nebuvo grąžinti. Vėliau šių dokumentų pareikalavo antstolė. Liudytoja apie tai informavo A. F. prašymu grąžinti dokumentus, tačiau jų negavo. Spalio 8 d. buvo nutraukta buhalterinės apskaitos sutartis. Kad yra trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose, turėjo būti nustatoma ir bendrovės steigimo dokumentuose. Ji nedalyvavo steigiant įmonę, bet buvo susitikusi su A. F., K. I. ir S. U., kurie informavo ją, jog ruošiasi steigti įmonę. Ji paliko kontaktinius duomenis. 2008 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartyje Nr. 01, kurioje A. F. skolino UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta 104 230 JAV dolerių suma buvo užfiksuota patikslintoje deklaracijoje mokesčių inspekcijai. Ta suma buvo nurodyta ją konvertuojant į litus pagal kursą. Gali būti, kad ten klaida įsivėlė, kad ne 2010 m. balandžio 22 d., o 2010 m. rugsėjo 22 d., nes ji tą deklaraciją buvo paruošusi žymiai anksčiau, bet vis dar laukė. Deklaracija yra teikiama litais. Mano, kad nurodyta 164 394 litų suma yra teisinga. Buhalterinėje praktikoje dažni atvejai, kai nematant dokumentų pildomi buhalteriniai dokumentai, nes dokumentai vėluoja. 2010 m. jai yra skambinęs vyras, kuris prisistatė kaip K. I., ir prašė pateikti visus buhalterinius dokumentus. Jų atiduoti be direktorės žinios ji negalėjo, tad ji siūlė susitikti, bet vyras nebeperskambino. Jai yra žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Auditas“ atliko auditą už 2008 m., 2009 m. ir berods už dalį 2010 m. Ji nebuvo informuota, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kad reikia atleisti iš darbo A. F., kad reikia priimti naują direktorių. A. F. nėra jai davusi nurodymų nuimti pinigus iš banko, išvalyti sąskaitą, parduoti prekybos automatus, išvalyti įmonės turtą. Jei už 2008 m. tam tikra suma nebuvo deklaruota, tai vadinasi ji padarė klaidą skaičiuodama. Su A. F. nebuvo kalbos, iš kur yra į bendrovės kasą įnešami pinigai. Liudytoja yra tvarkiusi apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą identiška negalima pavadinti, tai skirtingos įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas palaikant ryšius, tvarkant buhalteriją buvo direktorius R. F.. Negali pasakyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pelno, nes neprisimena.

Liudytojas O. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. F. pažįsta nuo 2010 m. rugpjūčio. Susipažino advokatų kontoroje, po to šiek tiek bendravo. 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje A. F. užsiminė, kad parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima aparatais, ieško pirkėjų. Jis pasakė, kad paieškos. Vėliau sutarė, kad jis gali nupirkti ir per kažkiek laiko atiduoti pinigus. A. F. sutiko. Jis nežino, kodėl F. norėjo parduoti įmonę, apie tai jie nekalbėjo. Kadangi pirkti bendrovę reikėjo iš jos, tai jis suprato, kad ji turi 100 proc. bendrovės akcijų. Tai suprato iš bendravimo, iš kalbų. Po to, prieš sandorius, jis žiūrėjo ir įmonės dokumentus, berods 2009 m. balansus, ataskaitas, kad įvertinti, kiek realiai ji turi turto. Iš dokumentų matė, kad įmonė veikia pelningai, nors skolų turėjo. Kadangi iš jo nebuvo reikalaujama grynųjų pinigų, tai jis audito neužsakinėjo, smulkiau nesigilino. Jei neklysta, jam buvo pateikti dokumentai, iš kurių matėsi, kad A. F. yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, nes jam įtarimų, kad ji nėra vienintelė akcininkė, tikrai nebuvo. Neatsimena, koks dokumentas buvo pateiktas ir ar apskritai buvo pateiktas, bet minėtų įtarimų jam nekilo. Peržiūrėti dokumentus jie buvo susitikę kelis kartus: jo biure, kavinėje. Tai buvo savaitė prieš pirkimą. F. pasakė, už kokią kainą nori parduoti akcijas. Jis sutiko. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė advokatų kontoroje J. Basanavičiaus gatvėje 2010 m. rugsėjo 22 d. Buvo nuspręsta, kad jis perka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieško pirkėjo. Per metus jis turėjo F. sumokėti pinigus arba ta sutartis tiesiog bus anuliuojama, akcijos perrašomos A.. Toks variantas buvo pasiūlytas todėl, kad tai dienai jis tokia pinigų suma nedisponavo. Pasiūlymas, kad be grynųjų pinigų, buvo jo iniciatyva. F. tiko toks variantas, nesakė kodėl. Suprato, kad ji yra Latvijos pilietė, nelabai žinojo, kam parduoti. Jis pasakė, kad turi pažinčių, draugų ir greičiau suras pirkėją nei ji. Ieškoti pirkėjo jam neteko, savaitės bėgyje atsirado žmogus, vardu D., pavardės neatsimena. Kaip suprato - tai A. F. pažįstamas. D. pasiūlė perpirkti iš liudytojo akcijas. Jie sutarė, kad D. pirks už 310 000 litų: 10 000 litų lieka liudytojui, o visą kitą sumoka D.. Jie pasirašė preliminarią sutartį, liudytojas gavo 10 000 litų. Toliau pasirašė trišalę sutartį tarp jo, A. F. ir to D., kad D. dabar F. skolingas tuos pinigus už akcijas, o ne O. A.. Jis nežino, ar buvo atsiskaityta. Vėliau iš advokato sužinojo, kad prasidėjo teismo procesas. D. akcijomis susidomėjo tada, kai liudytojas jau buvo pasirašęs jų pirkimo sutartį. Buvo kalbų, kad reiktų tiesiog perrašyti jam tas akcijas, bet liudytojas sakė, kad jam vis tiek reikia iš to kažką gauti. Bendraujant su F. dėl akcijų pirkimo ji minėjo, kad yra paskolinusi pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumos nepamena. Kai jis nusipirko iš A. F. akcijas, buvo tartasi, kad pas ją lieka įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nes ji lieka direktore. O tada, kai atsiras pirkėjas, bus kalbama toliau. Liudytojo įmonės veikla nedomino. Kai D. nupirko akcijas, jie su juo jau buvo aptarę, kad D. turės perimti visus įmonės dokumentus. Liudytojas pats iš A. F. dokumentų neperėmė. Kaip supranta, juos paskui perėmė D., nes buvo kalba, kad jis bus direktorius. Liudytojas akcijas pardavė 2010 m. spalio pradžioje. Iki jų pardavimo direktore buvo A. F.. Po akcijų pardavimo D. parašė raštą skirti jį direktoriumi. Kalbant su F. dėl akcijų pardavimo nebuvo kalbos, kad ji tai nori padaryti skubiai. Ikiteisminio tyrimo metu yra klaidingai nurodomas D. vardas, kartais rašoma „D.“. Preliminari akcijų pirkimo-pardavimo sutartis su D. buvo pasirašyta rugsėjo mėn., kai liudytojas įkeitė hipotekai, kažkur savaitės bėgyje po to, kai jis pasirašė su F. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį rugsėjo 22 d. D. pasisiūlė nupirkti tas akcijas. Išeina, kad jis žinojo, kad liudytojas nusipirko akcijas iš F.. Ši situacija jam pasirodė keista, apie tai su F. nekalbėjo. Pasirašant sutartį tarp jo ir D. A. nedalyvavo. Ji įstojo galutiniame susitarime. Pinigų O. A. A. F. nemokėjo. Jis suprato, kad A. F. tikslas buvo parduoti akcijas, dėl įmonės veiklos vykdymo toliau kalbos nebuvo. Spalio mėnesį F. jam yra pateikusi reikalavimus grąžinti įmonei suteiktą paskolą, sumos nepamena, jis yra gavęs pranešimus. Jie jį nustebino, nes pasirašant sutartį jie nekalbėjo apie tai, kad paskolą reikės grąžinti, tačiau su F. apie tuos pranešimus nekalbėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto liudytojas nebuvo apžiūrėjęs. Jo akcijos buvo areštuotos. Kiek suprato, civilinėje byloje sandoriai su F. buvo anuliuoti, akcijos gražintos kitiems akcininkams.

Liudytojas A. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2008 metais jo pažįstami A. F., K. I. ir S. U. kreipėsi į jį prašydami padėti įregistruoti Vilniuje įmonę. Jis surado juridinę įmonę tam, kad galima būtų atidaryti UAB. Kažkur 2008 m. balandžio mėnesį jie visi susitiko Vilniuje ir prasidėjo įmonės steigimo procedūra. Nuo to momento visas išlaidas apmokėjo A. F. savais pinigais, tai yra juridines paslaugas, banko sąskaitos atidarymą, įmonės įstatinio kapitalo įmokėjimą, notaro paslaugas. Jis visą laiką buvo su ja kaip vertėjas. Įmonės įkūrimo metu K. I. ir S. U. neturėjo pinigų, buvo susitarta, kad per kažkurį laiką jie A. F. atlygins įmonės įkūrimo išlaidas, proporcingai jų dalims įmonės kapitale. Tokį pokalbį tarp jų jis girdėjo prie notarų kontoros 2008 m. balandį kai buvo registruojami įstatai. Įmonėje buvo trys akcininkai, nes A. jais pasitikėjo. 2008 m. vasarą iš jų pusės jokių lėšų įmokėjimų nebuvo, jie pasiteisindami įvairiomis dingstimis negalėjo A. F. atlyginti savo dalių, skirtų įmokėti formuojant įmonės įstatinį kapitalą, kitų įmonės įkūrimo išlaidų, už kurias sumokėjo A. F.. 2008 m. spalio mėnesį A. F. paskolino pinigus ir įmonė pradėjo veikti. Jie atvažiavo į Vilnių. Jis padėjo jai išsinuomoti sandėlių patalpas, būstą. Visas šitas išlaidas A. F. apmokėjo arba pati, arba duodavo pinigų jam ir apmokėjimus atlikinėjo jis. 2008 m. gruodžio mėn. įmonė pradėjo veikti, A. F. pradėjo dirbti Vilniuje, tos įmonės direktorės pareigose. Jam žinoma, kad nei tuo momentu, nei vėliau, nei S., nei K. negrąžino A. savo dalies pinigų, jos išliestų įkuriant tą įmonę. Jis girdėjo, kad A. jų prašė, kad grąžintų tuos pinigus, bet nieko, išskyrus pažadus, nesulaukė. 2010 m. jis su A. susipyko, nes turėjo bendrų reikalų, kurie nenusisekė. Tada tarp jų buvo labai blogi santykiai. Kažkur 2010 m. rugpjūtį jis Rygoje atsitiktinai susitiko su K.. Jie išsikalbėjo. Liudytojas pasakė, kad yra susipykęs su A.. Tada K. pasakė, kad ji bloga, kad juos apgavo, kad gal ji pinigus kažkur slepia, galbūt įkūrė dar kažkokią įmonę. Liudytojas buvo supykęs ir tuo patikėjo. Gal po dviejų savaičių jis vėl sutiko K.. Jie kalbėjo apie tą patį. K. pasakė, kad nori rasti būdą nubausti A.. Jis pradėjo klausinėti, ar liudytojas turi Vilniuje ar Lietuvoje pažįstamų kriminalinėse struktūrose. Liudytoją tai išgąsdino, jis pasiūlė tai išspręsti įstatymų nustatyta tvarka, kreipiantis į teisininkus, kuriuos pasisiūlė rasti. Rado tris advokatus. K. pasirinko I. K.. Kai jie susitiko, I. ir U. pasakojo advokatei savo versiją, kad A. juos tariamai apgavo. Toliau su teisininke K. I. ir S. U. kontaktavo savarankiškai. Kažkur 2010 m. rusėjo mėnesio viduryje jie su juo susitiko Rygoje ir pasakoti, kad jiems pavyko „suvaidinti spektaklį“ su advokatės pagalba, kad jie privertė A. pasirašyti susirinkimo protokolą, kuriuo ji buvo atleidžiama iš įmonės direktorės pareigų. Jie galvojo, kad tai vienintelis būdas A. pašalinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų. Tai liudytoją nustebino. Jis nusprendė likti su K., kad matyti, kas vyksta. Liudytojas rado seną A. F. įgaliojimą, žinojo, kad jis negaliojantis. K. šito nežinojo. Pasiūlė K. bendradarbiauti. K. pradėjo važinėti į prekybos vietas ir pasakoti, kad A. F. neadekvati, kad ji juos apgaudinėja, norėjo perrašyti nuomos sutartis jam priklausančios įmonės vardu. Jam tai nepavyko. K. davė nurodymą I. K. ir ji pradėjo siųsti elektroninius laiškus prekybos vietoms, kad yra užvesta baudžiamoji byla, kad su A. nereikia bendradarbiauti. Sustabdyti K. jau buvo neįmanoma. Jis pradėjo girtis, kad nori bet kokiu būdu įrodyti, kad A. juos apgavo ir, kad jis nori tą įmonę kažkur per du mėnesius perregistruoti sau. Dėl to buvo surašytas ir pateiktas raštas prokuratūrai tam, kad gauti raštą apie pradėtą prieš A. F. baudžiamąją bylą. Jie iš karto pradėjo ieškoti galimybių užvaldyti įmonę. Buvo surastas teismo antstolis, kad pagal teismo sprendimą būtų paskirtas įmonės administravimas. Administratorius turėjo būti parankus, kad būtų galima lengviau valdyti. K. susitarė su administratoriumi, kad šis tik pasirašinės dokumentus, o visus likusius reikalus K. tvarkys pats. K. su liudytojo dalyvavimu pradėjo slėpti tuos aparatus, kad inkasuoti, nuimti kasą. Paskui specialiai nuėmė nuomą pastatams, atvežė skaičiavimo mašinas. Buvo pasamdytas finansų direktorius, kuris turėjo padėti su dokumentais. Tai buvo R. P.. Iš pradžių buvo bandymas padidinti įmonės kasą, kad parodyti, jog A. F. nuslėpdavo įmonės pajamas nuo akcininkų ir valstybės. Buvo surasti visi darbuotojai. Kiekvienam darbuotojui pasakė, kad jie gali užsirašyti tokį darbo užmokestį, kokį jie nori, ir jis bus išmokamas. K. tada galėtų parodyti, kad tariamai A. F. mokėjo darbuotojams darbo užmokestį „vokeliuose“ ir slėpė kažkokias pajamas. Iš pradžių iš Rygos buvo atvežami grynieji pinigai ir dedami į kasą. Jis pats yra vežęs iš Rygos K. duotus 100 000 dolerių grynais. Juos atidavė R. P., kuris iškeitė į litus, įnešė į kasą. Tai buvo 2010 m. vasario mėn. Paskui K. nusprendė, kad nereikia vežti pinigų iš Rygos, galima keisti iš sąskaitų, vis tiek administratorius pasirašinės tuos dokumentus, kuriuos reikia. Įmonės sumas jie rašė paprasčiausiai iš galvos. Pirmuosius buhalterinius dokumentus pasirašė liudytojas. Kai pamatė, kad vyksta apgavystė įmonės kasoje, jis atsisakė pasirašinėti tuos dokumentus, nes tuo metu jis savo noru įsiprašė būti įmonės direktoriumi, kad galėtų matyti, kas joje vyksta. Po kažkurio laiko jis pradėjo kalbinti K., kad tai ginčai tarp akcininkų ir jiems reikia kažkaip susitikti, nes negalima šitaip elgtis. Juo labiau, kad A. F. visą laiką skambino K., bandė su juo susitikti, pakalbėti per advokatus, bet K. visą laiką bėgdavo, bandydavo išvengti susitikimo ir pokalbio su A.. K. nebuvo suinteresuotas konfliktų išsprendimu, jis sau išsikėlė galutinį tikslą atimti tą turtą, atimti įmonę bet kokiu būdu. Kada S. ir K. pajautė, kad viskas einasi ne taip, kaip jie sugalvojo, jie pradėjo ieškoti būdų kaip tai pagreitinti. Tada atsirado advokatas A. S., nes jis turėjo gerus ryšius su prokuratūra, kriminalinėmis struktūromis. Jis už užmokestį sutiko pagreitinti procesą. A. S. suorganizavo susitikimą Ekonominėje policijoje su skyriaus viršininke P.. Buvo liudytojas, S. ir K.. P. paaiškino, kad buvo skambutis iš vadovybės, kad ji juos priimtų, išklausytų ir padėtų suorganizuoti baudžiamąją bylą. Ji išsiklausinėjo viską, ko K. norėtų, kur geriau nekreipti dėmesio. Ir nuo to momento Ekonominėje policijoje buvo užvesta baudžiamoji byla. A. F. taip pat pradėjo gintis, ji gynė turtą, kuris jai priklausė. K. taip greitai atimti tos įmonės neišėjo ir kažkur 2011 m. sausio mėnesį K. užsitikrino pagalbą, iš Rygos atvažiavo kriminalinis autoritetas J. R. ir jis pradėjo užsiimti visais tos įmonės reikalais, kad su savo ryšiais greitai atimti tą įmonę. Paraleliai vyko procesas, kad tą turtą perrašyti. K. apiformino vieną iš darbuotojų, finansų direktorių R. P. kaip naujos įmonės įkūrėją ir sukūrė naują įmonę. Liudytojui tai nepatiko, nes tai neteisinga, nesąžininga. Jis bandė atkalbėti K., kad jis elgtųsi normaliai. K. pasakė, kad jį domina turtas ir bet kokiu būdu pašalinti iš įmonės A. F., o dar geriau - pasodinti į kalėjimą. Ta pačia tema bandė kalbėtis ir su U.. Jos irgi tai nedomino. Ją domino pinigai, domino atimti turtą. Nuo tada K. ir Svetlanos jis daugiau nematė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010 m. spalio 28 d. direktoriumi, jį paskyrė administratorius. Tai buvo po akcijų pardavimo. Iš K. ir Svetlanos pusės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pinigų visiškai nebuvo investuota. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad S. ir K. stengėsi sunaikinti įmonę, į kurią tariamai įdėjo pinigus. Be to, 2010 m. spalio mėn. I. K. kabinete jam buvo parodyti du pakvitavimai, kuriuose jau buvo suklastotas jo parašas apie tai, kad K. ir U. jam davė pinigus, skirtus padengti įsiskolinimus už įmonę A. F., ir kad jis juos turėjo perduoti A.. Juose buvo nurodyta data – 2008 m. vasara. Sumų nepamena, ji buvo didelė, doleriais. Jam paaiškino, kad jeigu jis vengs juos pripažinti, tai tie dokumentai pateks į kriminalines struktūras ir niekas nesiaiškins. Pakvitavimai matyt liko pas K.. Buvo ir kitų dokumentų su suklastotais liudytojo parašais, o būtent finansinės ataskaitos, apie ką jis rašė administratoriui. Tuo metu, kai jis pradėjo tuo domėtis, atsisakė juos palaikyti, jam ir buvo pateikti tie pakvitavimai, kad pastatyti jį į vietą. Jam yra žinoma, kad A. F. prieš tai, kai įmonė pradėjo veikti, ėmė kreditą. Ir paskui ėmė kreditus, kad galėtų investuoti į įmonę, kad galėtų tą įmonę kažkaip išlaikyti. Ji skolinosi daugiau nei iš vieno žmogaus. Tai žino iš pokalbių su A., K. ir S.. Iki įmonės įkūrimo ji skolinosi iš Andrejaus, vėliau - iš savo draugų, nes savų pinigų neturėjo. Konkrečiau negali pasakyti. Rugsėjo 14 d. susirinkime jis nedalyvavau, apie jį žino iš K. ir Svetlanos žodžių. Jie džiaugėsi, kad A. apgavo, privertė ją pasirašyti iš anksto paruoštą dokumentą, kuriuo ji buvo atleidžiama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų. A. F. priimant sprendimą dėl jos kaip vienintelės įmonės akcininkės buvimo jis nedalyvavo. Visi įmonės finansiniai dokumentai neliko pas F.. 2010 m. rugsėjį kai teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas administratorius, bendrovė pateko K. kontrolėn. Jis viską tvarkė. Liudytojas nėra matęs paskolos sutarties, kuria A. F., S. U. ar K. I. skolintų pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartis sudaryta 2008 m. sausio 23 d. Joje nurodyta, kad bendrovės steigėjai - A. F., K. I., S. U.. Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, kuris padalintas į 100 nematerialiųjų paprastųjųs vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų. Vienos akcijos emisijos kaina – 100 Lt. Šios steigimo sutarties V skirsnio 11-17 punktais aptarta, kad bendrovės steigėjai turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininkais; bendrovės steigimo aktas yra ir akcijų pasirašymo sutartis; bendrovės steigėja A. F. įsigyja 33 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3300 Lt; bendrovės steigėjas K. I. įsigyja 34 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3400 Lt; bendrovės steigėja S. U. įsigyja 33 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, kurių bendra suma sudaro 3300 Lt; akcijos apmokamos pinigais į bendrovės kaupiamąją sąskaitą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos; balsavimo teisę turi tik pilnai apmokėta akcija. Kiekviena 100 Lt nominalios vertės akcija suteikia vieną balsą visuotiniam akcininkų susirinkime. Sutarties IX skirsnyje aptarta, kad A. F. įgaliojama atidaryti kaupiamąją sąskaitą viename iš LR įregistruotų bankų įstatiniam kapitalui formuoti, tame tarpe pasirašyti banko sąskaitos sutartį bei atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (t. 2, b. l. 20-22).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, pasirašyti trijų steigėjų A. F., S. U. ir K. I. 2008 m. balandžio 3 d., juridinių asmenų registre įregistruoti 2008 m. balandžio 10 d. Įstatų VI ir VII skyriuose reglamentuota atitinkamai visuotinio akcininkų susirinkimo bei bendrovės vadovo kompetencija (t. 2, b. l. 142-151).

2008-04-03 prašymu registruoti juridinių asmenų registre, pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, JAR tvarkytojo pranešimą apie laikiną pavadinimo įtraukimą bei 2008-04-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmens, t.y. A. F., turinčios teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdį (forma JAR-PP), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-04-10 įregistruota juridinių asmenų registre, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 2, b. l. 13-19, 23-42).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2010 m. rugsėjo 14 d., 14.00 val., Vilniuje, adresu Vytenio g. 9/25, protokole Nr. 2010-01 nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 3 akcininkai, turintys 100 balsų, kas sudaro 100 proc. bendro balsų skaičiaus, susirinkime be teisės balsuoti taip pat dalyvavo advokatė I. K.. Svarstyti 4 klausimai: 1) bendrovės vadovo A. F. atšaukimas iš užimamų pareigų. Balsavo „už“ – 67 balsų, „prieš“ – 33 balsų, „susilaikė“ – 0 balsų. Nutarta: atšaukti bendrovės vadovą A. F. iš bendrovės vadovo pareigų; 2) S. U. paskyrimas bendrovės vadovu. Balsavo „už“ -100 balsų. Nutarta: paskirti bendrovės vadovu S. U.; 3) įgaliojimų suteikimas K. I. sudaryti darbo sutartį su S. U.. Balsavo „už“ – 100 balsų. Nutarta: sutekti įgaliojimus K. I. sudaryti darbo sutartį su S. U.; 4) įgaliojimų suteikimas I. K. įregistruoti valdymo organo pakeitimą ir naujus duomenis juridinių asmenų registre. Balsavo „už“ – 100 balsų. Nutarta: suteikti įgaliojimu I. K. įregistruoti valdymo organo pakeitimą ir naujus duomenis juridinių asmenų registre, pasirašyti visus juridinių asmenų registravimui teikiamus su šiuo pavedimu susijusius dokumentus. Prie protokolo pridėtas susirinkime dalyvavusių akcininkų registracijos sąrašas: A. F. – turimų akcijų skaičius 33, K. I. – turimų akcijų skaičius 34, S. U. – turimų akcijų skaičius – 33, su sąraše nurodytų asmenų parašais. Minėtas protokolas ir sąrašas surašyti ir pasirašyti lietuvių ir rusų kalbomis (t. 2, b. l. 50-56).

2010-09-15 prašymu Nr. 1878204, adresuotu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimo, prie prašymo pridedant visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir kitus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove nuo 2010-09-20 įregistruota S. U. (t. 2, b. l. 43-56).

2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendime nurodoma, kad A. F., 100 prc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) savininkė, nusprendžia atleisti S. U. (a.k. 282469-12638) iš direktorės pareigų nuo 2010-09-15. Nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore skirti A. F. ir mokėti jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų užmokestį. Dokumentą pasirašęs asmuo įvardijamas kaip vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkė A. F. (t. 2, b. l. 65).

2010-09-15 prašymu Nr. 1880583, adresuotu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimo, prie prašymo pridedant dokumentus: 2010-09-15 prašymą registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis (forma JAR-1), formą JAR-AF dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, formą JAR-VO-V dėl vienasmenio valdymo organo, 2010-09-15 vienintelio akcininko sprendimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir vienintele akcininke nuo 2010-09-22 įregistruota A. F.. Minėtą prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus pasirašęs asmuo įvardijamas kaip A. F. (t. 2, b. l. 57-66).

2010-10-05 prašymu Nr. 1947182, adresuotu Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų pakeitimo įregistravimo, prie prašymo pridedant dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi nuo 2010-10-08 įregistruotas O. A. (t. 2, b. l. 67-73).

2011-06-15 specialisto išvadoje Nr. 11-3536 (10) nurodyta, kad:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2010 rugsėjo 14 d dieną, akcininkų registracijos sąraše esančioje lentelėje, 1-oje eilutėje ties „A. F.“, (duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Akcininko ir jo atstovo parašais“ rusiškais rašmenimis „A. F. (duomenys neskelbtini)“, skiltyje rusiškais rašmenimis „Podpis“, pasirašė A. F..

2. 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime, eilutėje tarp „Vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkė“ ir „A. F.“, pasirašė A. F..

3. 2010-09-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme Nr. 1880583, adresuotame Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, prie „Pastaba: Akcininkas“, eilutėje „(Prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, parašas)“, rankraštinį įrašą „A. F.“ parašė ir greta pasirašė A. F..

4. 2010-09-15 prašymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1) ketvirto lapo eilutėje „(parašas)“ pasirašė ir eilutėje „(vardas, pavardė)“ rankraštinį įrašą „A. F.“ parašė A. F..

5. 2010-10-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme Nr. 1947182, adresuotame Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, ties „Pastaba: akcininkas“, eilutėje „(Prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, parašas)“, rankraštinį įrašą „A. F.“ parašė ir greta pasirašė A. F..

6. 2010-10-05 juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ar atstovybės kontaktiniuose duomenyse (forma KD-1), eilutėje „(Parašas)“, pasirašė ir eilutėje „(Vardas, pavardė)“ rankraštinį įrašą „A. F." parašė A. F..

7. 2010-10-01 prašymo registruoti juridinių asmenų registre (forma JAR-1), ketvirto lapo eilutėje „(parašas)“, pasirašė ir eilutėje „(vardas, pavardė)“ rankraštinį įrašą „A. F.“ parašė A. F. (t. 2, b. l. 180-184).

Iš 2010-10-26 sudaryto UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso matyti, kad bendrovės turimo turto vertė yra 421 592 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis – 603 895 Lt (t. 4, b. l. 83-85).

2010-09-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp A. F. ir O. A., pastarajam A. F. pardavė 100 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Sutarties 2.1 punkte nurodyta akcijų bendra kaina – 300 000 Lt, o 2.2 punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad sutarties 2.1 kaina sumokama pardavėjui ne vėliau kaip iki 2011 m. spalio 1 d., sutarties 2.4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į visas akcijas pirkėjui pereina nuo sutarties pasirašymo momento. Sutarties 3.1.1 punkte nurodyta, kad kiekviena šalis turi visus įgaliojimus ir teisę parduoti/pirkti akcijas ir sudaryti bei pasirašyti šią sutartį bei atlikti visus joje numatytus sandorius. Sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad visos parduodamos akcijos yra tinkamai išleistos, pilnai apmokėtos ir priklauso pardavėjui bei nėra suvaržytos jokių įkeitimų, prievolių užtikrinimų, areštų, apsunkinimų, opcionų ar kitokių įsipareigojimų (t. 4, b. l. 7-8).

2010-09-24 preliminaria akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp O. A. ir D. J., O. A. įsipareigojo parduoti D. J., o pastarasis nupirkti 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, akcijų kaina – 310 000 Lt (t. 4, b. l. 11-12).

Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėjimo, sudaryto 2010 m. spalio 8 d. tarp O. A., D. J. ir A. F., O. A. perleido A. F. reikalavimo teisę į D. J. 150 000 Lt skolos, kylančios iš 2010-09-24 preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. A. F. patvirtino, kad po susitarimo pasirašymo ji nebeturi reikalavimo teisės ir jokių pretenzijų ateityje O. A. dėl 150 000 Lt skolos sumokėjimo pagal 2010-09-22 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1. D. J. patvirtino, kad po susitarimo pasirašymo visą skolą, kylančią iš 2010-09-24 sudarytos preliminarios akcijų pirkimo pardavimo sutarties, jis privalo sumokėti A. F. (t. 4, b. l. 13).

Juridinių asmenų registro išrašai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2008-04-10, įstatinis kapitalas - 10 000 Lt, vardinių paprastųjų akcijų skaičius – 100 vnt., akcijos nominali vertė – 100 Lt. Bendrovės vadovai: A. F. – paskyrimo (išrinkimo) data 2008-04-03, įgaliojimų pabaigos data 2010-09-14, registruota nuo 2008-04-10 iki 2010-09-20; S. U. - paskyrimo (išrinkimo) data 2010-09-14, įgaliojimų pabaigos data 2010-09-15, registruota nuo 2010-09-20 iki 2010-09-22; A. F. - paskyrimo (išrinkimo) data 2010-09-15, registruota nuo 2010-09-22 iki 2011-03-18. Minėti išrašai taip pat patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-03-18 iki 2011-09-28 buvo registruota kaip bankrutuojanti, o nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. yra bankrutavusi (t. 2, b. l. 1-4, t. 4, b. l. 93-99).

A. F. 2010-09-14 raštu K. I. nurodė, kad pagal 2008 m. sausio pirkimo pardavimo sutartį ji pardavė jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 34 akcijas, vienos akcijos kaina yra 100 litų, iš viso akcijų vertė yra 3400 litų, kuriuos K. I. turėjo sumokėti kaltinamajai per 12 mėnesių iki 2009 m. sausio. Kadangi K. I. iki šiol su kaltinamąja neatsiskaitė, pirkimo pardavimo sutartis nebetenka juridinės galios (t. 4, b. l. 102, 150).

A. F. 2010-09-14 raštu S. U. nurodė, kad pagal 2008 m. sausio pirkimo pardavimo sutartį ji pardavė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33 akcijas, vienos akcijos kaina yra 100 litų, iš viso akcijų vertė yra 3300 litų, kuriuos S. U. turėjo sumokėti kaltinamajai per 12 mėnesių iki 2009 m. sausio. Kadangi S. U. iki šiol su kaltinamąja neatsiskaitė, pirkimo pardavimo sutartis nebetenka juridinės galios (t. 4, b. l. 103, 151).

Iš pareiškimo gryniesiems pinigams įmokėti Nr. 23259 matyti, kad įstatinis kapitalas, tai yra 10 000 Lt, buvo įmokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2008-04-03, įnešėjas – A. F. (t. 6, b. l. 105).