Kauno apylinkės teismo įsakymas

2018-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3644-1049/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
1-3644-1049/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48393-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
L. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3644-1049/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48393-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. B. 2018 m. spalio 8 d., apie 22.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,39 promilių girtumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu sugriebė nukentėjusiajai E. A. už kairės rankos ir ją tampė, koja spyrė į dešinę ranką, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei - sugyventinei E. A. sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine E. A. ir kartu veda bendrą ūkį, jų santykiai yra pakankamai normalūs, tačiau jo sugyventinė yra labai pavydi ir dažnai jam priekaištauja. 2018 m. spalio 8 d., apie 22.30 val., jam būnant namuose, tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis E. paklausė kur ji buvo, tačiau ji nenorėjo sakyti, ir priekaištavo, kad L. jai skiria per mažai dėmesio. Paaiškino, kad konflikto metu jis suėmė E. už kairės rankos riešo ir ją patraukė link savęs, dėl to ji galėjo pajusti fizinį skausmą, o E. mėginant jį ištempti iš miegamojo kambario, jis nenorėdamas iš jo išeiti, koja spyrė ir pataikė E. į dešinį petį. Konfliktui tęsiantis jis būdamas bendro naudojimo virtuvėje spyrė iš kojos į stalą, dėl ko nulūžo jo kampas. Parodė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savo veiksmų labai gailisi, E. atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 66, 73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su savo dviem mažamečiais vaikais ir sugyventiniu L. B., su kuriuo veda bendrą ūkį. Paaiškino, kad jų santykiai gerai, tačiau kai L. vartoja alkoholį, tampa konfliktiškas, nors fizinio smurto prieš ją ankščiau nėra vartojęs. 2018 m. spalio 7 d., apie 22.30 val., jai būnant namuose, kai vaikai jau miegojo, tarp jos ir neblaivaus L. kilo žodinis konfliktas, nes ji jam nedavė cigaretės ir ji buvo pikta ant sugyventinio, kadangi L. nuo 9 ryto vartojo alkoholiniu gėrimus. Konflikto metu L. griebė E. už kairės rankos ir ją tempė į save, dėl ko ji juto fizinį skausmą. L. nuėjus į miegamąjį, kuriame miegojo vaikai, ji nenorėdama, kad L. prikeltų juos, paėmusi už rankos tempė L. iš miegamojo, o jis koja spyrė E. į dešinę ranką, pataikydamas ties pečiu, dėl to ji juto trumpalaikį fizinį skausmą, po ko ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie L. sulaikė, o išėjęs iš areštinės jis jos nuoširdžiai atsiprašė, sakė, kad daugiau tai nepasikartos ir jam atleido, pretenzijų savo sugyventiniui neturi (b. l. 25–26).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2018 m. spalio 7 d., išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 7 d., 22.35 val., apie įvykį pranešė E. A., nurodydama, kad grįžęs į namus neblaivus sugyventinis triukšmauja, įžeidinėja, neleidžia išeiti, o namuose yra du mažamečiai vaikai (b. l. 8).

Iš 2018 m. spalio 7 d., pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. A. nurodė, jog neblaivus sugyventinis L. B. sugriebė ją už kairės rankos ir tempė, po to koja spyrė į dešinę ranką, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 9–10).

Iš 2018 m. spalio 8 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–14).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2018 m. spalio 7 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo – E. A., kuri patyrė didelį susijaudinimą ir akivaizdžią baimę, dėl smurtavusio sugyventinio – L. B. veiksmu (b. l. 15–18).

Iš 2018 m. spalio 7 d., pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11487 matyti, kad L. B. 2018 m. spalio 7 d., 23.10 val., nustatytas 1,39 promilių girtumas (b. l. 45).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad 2018 m. spalio 7 d., apie 22.30 val., L. B., žodinio konflikto metu, dėl menkavertės priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pasirinkęs smurtinį konflikto sprendimo būdą prieš šeimos narį – sugyventinę E. A. ir suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, vieną kartą, sugriebęs nukentėjusiajai E. A. už kairės rankos ją tempė, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, koja spyrė jai į dešinę ranką, pataikydamas ties pečiu, dėl ko ji neabejotinai juto fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. B. kaltu prisipažino pilnai, jo kaltė įrodyta jo paties parodymais apie įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios E. A. parodymais, iš kurių matyti, kad sugyventinis L. B., jiems būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė jai už rankos, po ko nuėjo į kambarį, kuriame miegojo du mažamečiai vaikai, o E. A. bandant jį išvesti, pastarasis koja spyręs pataikė E. A. į petį, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad po įvykio nukentėjusioji E. A. patyrė didelį susijaudinimą ir akivaizdžią baimę, testo alkoholiui protokolu Nr. 11487, kuriame užfiksuotas L. B. nustatytas 1,39 promilių girtumas ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. B. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nėra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad L. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto, su savo šeimos nare – sugyventine E. A., metu, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietina su nukentėjusiosios fizinio skausmo jutimu. Kaltinamasis suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji E. A. yra kaltinamojo L. B. sugyventinė, jie kartu gyvena neįregistravę santuokos ir veda bendrą ūkį, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalis prasme, todėl L. B. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

L. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu (b. l. 74–78), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 79), prašymų negauta.

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis laikytinas neteistu (teistumas išnykęs) (b. l. 36–38), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 31–35), nedirba (b. l. 29), registruotas darbo biržoje (b. l. 30), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 66), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 48).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, tai, kad jis nedirba, nors yra sveikas ir darbingo amžiaus, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis L. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, taigi laikomas neteistu, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakaltinamas, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, dirbant po 20 valandų per mėnesį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam L. B. skirtinos bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuri yra realiai įgyvendinama, dėl to kaltinamasis sutiko. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, pastaroji nepateikė jokių duomenų dėl patirtos žalos ir jos dydžio, be to kaltinamasis nedirba, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam ir administracine tvarka baustam asmeniui yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks L. B. kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus L. B. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinį nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu prieš šeimos narę E. A., į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad L. B. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57) paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis L. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. spalio 7 d., 22.50 val., (b. l. 50) iki 2018 m. spalio 9 d., 15.35 val. (b. l. 56), tai yra iš viso dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. B. paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį;

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 7 d., 22.50 val., iki 2018 m. spalio 9 d., 15.35 val. tai yra iš viso dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

L. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis