Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. A., sekretoriaujant R. N., dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui V. T., Alytaus apskrities VMI atstovui A. Ž., liudytojui J. B., posėdyje išnagrinėjo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, susituokusio, V. B. individualios įmonės savininko, neteisto, nebausto administracinėmis nuobaudomis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., būdamas individualios įmonės savininku, neturėdamas nustatyta tvarka išduotos licencijos vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, nuo 2008-08-31 iki 2010-11-26 vežė keleivius nuosavybės teise jam priklausančiu automobiliu ,,Mercedes Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo 13278 Lt pajamų, nors Alytaus miesto savivaldybė 2009-01-23 šiam automobiliui išdavusi kelių transporto veiklos licencijos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „Bukama“ vardu, įmonės kodas 150009960, reg. Likiškėlių g. 8-4, Alytuje, ir tuo V. B., kaip V. B. individualios įmonės savininkas, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 str. 1 d., 2 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 2 punktą ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d.

V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka iš dalies su pažeidimu, nes nežinojo, kad daro pažeidimą. Iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio dirbo UAB „Bukama“ taksi vairuotoju. 2008-08-21 įsteigė savo individualią įmonę tikslu vežti keleivius taksi automobiliu. Jis su UAB „Bukama“ sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią šiai įmonei panaudos teise perdavė jam priklausantį automobilį, tačiau faktiškai taksi automobiliu dirbo jis, naudodamasis UAB „Bukama“ šiam automobiliui išduota licencija. Jis tuo metu nežinojo, kad licencija reikalinga jo įmonės vardu. Pripažino, kad jam būtų buvę sunku išlaikyti egzaminus, norint gauti licenciją. Visas gautas pajamas apskaitė savo individualios įmonės vardu. UAB „Bukama“ į mėnesį mokėjo po 200 Lt už suteiktas ryšio paslaugas. Šia veikla vertėsi sistemingai, ir tai buvo pagrindinės jo gaunamos pajamos. Visas automobilio eksploatacijos ir kitas išlaidas dengė jis iš šios veiklos gaunamų pajamų. Vėliau automobilį perrašė UAB „Bukama“. Manė, kad verčiasi teisėta veikla, tris metus dirbo viskas buvo tvarkoje, teikė deklaraciją, gavo atsakymą, kad yra permoka mokesčių inspekcijai. Pasirodo reikalingi egzaminai, kad gauti licenciją, o to nežinojo. Manė, kad veiklą vykdo normaliai ir teisėta, dirbo UAB „Bukamos“ licencijos vardu.

Alytaus AVMI atstovas paaiškino, kad tikrinant UAB „Bukama“ priešpriešiniu būdu buvo patikrinta V. B. individuali įmonė. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. B. UAB „Bukama“ panaudos pagrindais buvo perdavęs naudoti automobilį. V. B. mokėjo į mėnesį po 200 Lt už suteiktas ryšio paslaugas. Iš Regitros duomenų matyti, kad automobilio Mercedes Benz savininkas yra V. B., o naudotojas – UAB „Bukama“. Patikrinus V. B. įmonę, matėsi, kad jis teikia taksi paslaugas šiuo automobiliu. Automobiliui išduota licencijos kortelė UAB „Bukamos“ vardu. Gautos pajamos buvo apskaitomos V. B. įmonėje, nuo 2008-08-31 iki patikrinimo dienos buvo gauta iš viso 13278 Lt pajamų. Ši suma nustatyta pagal V. B. pateiktus apskaitos dokumentus. Surinkta medžiaga įrodo versliškumą įmonės, kad veikla vykdoma neturint licencijos ir tai nėra ginčijama.

Liudytojas J. B. parodė, kad yra įmonės UAB „Bukama" vadovas, pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. V. B. dirbo UAB „Bukama“ taksi vairuotoju. Dėl sunkios įmonės finansinės padėties V. B. buvo atleistas iš darbo, jis toliau taksi paslaugas teikė kaip individualios įmonės savininkas. Sutartį sudarant su V. B. IĮ, jis konsultavosi su savivaldybės juristais kaip daryti, kad būtų išsaugota UAB „Bukama“, darbuotojų darbo vietos, su jais rado, jų nuomone, teisiškai priimtiną ir teisėtą sprendimą - įmonėje dirbę vairuotojai įregistruodavo savo individualią veiklą teikti vežėjo paslaugas, su UAB „Bukama“ sudarydavo jiems priklausančių automobilių panaudos sutartis, UAB ‚Bukama“ teikdavo jiems telefonines paslaugas ir savo licenzijas vežti keleivius.

Tokia praktika susiklosčiusi nuo 2008 m., todėl pagal bendradarbiavimo sutartį V. B. panaudos pagrindais perdavė jo įmonei automobilį, UAB „Bukama“ vardu automobiliui buvo išduota licenzijos kortelė. Visas gautas pajamas už taksi paslaugas apskaitė V. B. IĮ. V. B. dirbo sistemingai nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki šio patikrinimo. V. B. įmonė UAB „Bukama“ kas mėnesį mokėjo po 200 Lt už suteiktas ryšio paslaugas.

Išklausius teismo posėdyje duotus paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo medžiagą, licencijos kortelę, paslaugų teikimo sutartį – darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė ir ji byloje įrodyta. ATPK 173 str. 1 d. dispozicijoje numatyta blanketinė teisės norma, nukreipia į Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kelių transporto kodeksas) 8 str. 1 d., kur nurodyta, jog kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlygį veikla yra licencijuojama, o 8 str. 2 d. 1 p. įvardina, jog keleiviams vežti licencija (leidimas) reikalinga, kai vežama lengvaisiais automobiliais taksi. Kaip matyti, iš byloje esančių dokumentų, V. B. IĮ neturėjo savivaldybės institucijos ar jos įgaliotos įstaigos išduotos licencijos (leidimo) verstis keleivių vežimu lengvaisiais automobiliais, kaip tai numato Kelių transporto kodeksas, tačiau vis tiek veždavo keleivius automobiliu Mercedes Benz 250, valst. numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. B.. Tai, kad licencijos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius šiuo automobiliu turi įmonė UAB „Bukama“, nesuteikia teises ja naudotis ir kitoms įmonėms, gauti už tai materialią naudą. V. B. IĮ vykdomai veiklai buvo reikalinga licencija, išduota jos vardu.

ATPK 173 str. 1 d. dispozicija numato, jog vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Byloje nustatyta, kad šia veikla įmonė užsiima jau keletą metų bei iš to gauna pajamas. Iš to seka, jog keleivių vežimas buvo atliekamas sistemingai – tarpusavyje susieta tapačių neteisėtų veiksmų visuma, turint versliškumo požymį, nes veika buvo siekiama gauti materialinės naudos. Iš nelegalios veiklos buvo gauta 13278 Lt pajamų. Esant šių aplinkybių visumai, darytina išvada, kad V. B., būdamas V. B. IĮ savininku, vertėsi ūkine veikla, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija ir tuo padarė neteisėtą veiką, už kurią numatyta atsakomybė LR ATPK 173 str. 1 d.

Iš byloje esančių kasos pajamų orderių, PVM sąskaitų - faktūrų matyti, kad iš neteisėtos veiklos buvo gautos pajamos, kurias gavo ne V. B., o juridinis asmuo – individuali įmonė. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. IĮ įregistruota mokesčių mokėtojų registre ir mokėjo mokesčius įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 8 straipsnį turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Darytina išvada, kad minėta pajamų suma negali būti pripažinta V. B. asmeninėmis pajamomis ir konfiskuota būtent iš jo, kaip fizinio asmens. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-333/2010, N62-2956/2010, N62-628/2011) yra išaiškinęs, jog pagal galiojančią ATPK redakciją (ATPK 12 str.) administracinio teisės pažeidimo subjektais gali būti pripažįstami tik fiziniai asmenys, kitų subjektų (juridinių asmenų) atžvilgiu administracinė atsakomybė negali būti taikoma, taip pat jiems negali būti skiriamos ATPK numatytos administracinės nuobaudos. Todėl nagrinėjamu atveju neteisėtai gautų pajamų konfiskavimas negali būti taikomas juridinio asmens – individualios įmonės atžvilgiu. Taikant analogiją, negali būti taikomas ir pažeidimo padarymo įrankio - ,,Mercedes Benz 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kadangi jis taip pat priskirtas individualios įmonės turtui - iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šio automobilio, kuriuo buvo vykdoma individuali veikla, eksploatacijai (kurui, remontui) buvo naudojamos ne asmeninės V. B. lėšos, o jo įmonės lėšos.

Kita vertus, šiuo nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Byloje nėra duomenų, jog už panašią veiklą V. B. būtų baustas administracine tvarka ankščiau. Be to, veiką jis padarė ne piktybiškai, o iš nežinojimo, jis buvo įsitikinęs kad savo veiklą vykdo teisėtai. Iš liudytojo J. B., įmonės UAB „Bukama" vadovo, paaiškinimų matyti, kad tokią veiklos formą bei būdą, kai pas jį dirbę taksistai išėję iš darbo dėl sunkios įmonės finansinės padėties, registruodavo individualią įmonę, kuri pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB „Bukama“ naudojosi jos licencija teikti keleivių vežimo paslaugas, sąlygojo sunki jo įmonės padėtis. Pažymėtina, kad tokia veikos forma ir būdas buvo pasirinkta ne atsitiktinai, o pasikonsultavus su savivaldybės juristais ir tokia praktika vadovaujamasis nuo 2008 metų..

Skiriant nuobaudą V. B., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. B. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, byloje duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka ar teistas, nėra. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali bauda be gautų pajamų ir įrankių konfiskavimo. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 30 str., 30² str., 287 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

V. B. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., skirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą be gautų pajamų ir pažeidimo padarymo įrankio - ,,Mercedes Benz 250“, valst. Nr(duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant tiesiogiai arba per nutarimą priėmusį teismą.

Teisėja D. A.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Po baudos sumokėjimo banko kvitą būtina pateikti Alytaus rajono apylinkės teismo raštinės darbuotojui. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos, nepateikus banko kvito teismo raštinės darbuotojui arba nepaprašius baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į VMI prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas – teismo skirta administracinė bauda, įmokos kodas - 57411 (asmenims gyvenamąją vietą deklaravusiems Alytaus mieste), įmokos kodas - 57433 (asmenims gyvenamąją vietą deklaravusiems Alytaus rajone).