Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L. A. ieškinį atsakovei I. J. dėl leidimo nugriauti ir išregistruoti statinį iš Nekilnojamojo turto registro be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir S. B. yra ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkės. S. B. sudarė testamentą, kuriuo ½ dalį savo turto paliko R. A. (J.) ir ½ dalį atsakovei I. J.. S. B. mirė 1988 metais. 1999 m. sausio 7 d. R. J. ieškovei padovanojo ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šio sandorio pagrindu ieškovė tapo ūkinio pastato bendraturte. Tuo tarpu Vilniaus elektros matavimo technikos gamyklos direktoriaus 1991 m. vasario 26 d. įsakymu atsakovei buvo sumokėta kompensacija už ½ dalį paveldėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vėliau ½ dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perėjo AB ,,Skaiteks“ (buvusi Vilniaus elektros matavimo technikos gamykla). AB ,,Skaiteks“ 1996 m. vasario 29 d. sutartimi pardavė ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo įrenginių R. J.. AB ,,Skaiteks“ niekada neįgijo ūkinio pastato nuosavybės teise, todėl negalėjo jo parduoti. Taigi susidarė tokia situacija, kai dėl valstybės institucijų galimai padarytos administracinės ir/ar notarės, kuri vedė S. B. paveldėjimo bylą klaidų, ½ dalies ūkinio pastato bendrasavininke Nekilnojamojo turto registre išliko S. B., kuri daugiau kaip 30 metų yra mirusi. 2019 metais gretimame žemės sklype buvo pradėti statybos darbai, kurių metu buvo pažeista ūkinio pastato išorinė siena ir pamatai. 2020 metų pradžioje dėl ūkinio pastato nusidėvėjimo ir dėl ūkinio pastato išorinės sienos ir pamatų pažeidimų, ūkinis pastatas ėmė griūti ir kelti pavojų kitiems asmenims. Ieškovė, įvertinusi ūkinio pastato būklę, sutvarkė ir pašalino statybines atliekas, kurios atsirado po ūkinio pastato griūties. Įvertinus ūkinio pastato būklę ir statybos metus buvo nuspręsta visiškai nugriauti ūkinį pastatą ir išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovė gavo visus pritarimus ūkinio pastato griovimo darbams, išskyrus bendraturčio sutikimą vykdyti ūkinio pastato griovimą ir išregistravimą. Nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog ½ dalis ūkinio pastato priklauso S. B., ieškovė preziumuoja, kad ši dalis ūkinio pastato priklauso I. J.. Tokią išvadą leidžia daryti Vilniaus elektros matavimo technikos direktoriaus 1991 m. vasario 26 d. įsakymas, kuriuo atsakovei sumokėta kompensacija už ½ dalį paveldėto gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas sužinoti I. J. asmens duomenis, tačiau jai to padaryti nepavyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė iš esmės negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių į ūkinį pastatą, konkrečiai – įgyvendinti teisės nugriauti statinį.

4. Atsakovei I. J., išnaudojus objektyvias galimybes sužinoti atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai buvo įteikti (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintos fikcijos būdu – viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl esant ieškovės atstovo prašymui, byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

5. Kaip minėta, ieškovė šioje byloje prašo leisti jai nugriauti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), be šio ūkinio pastato bendraturtės sutikimo.

6. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei D. L. A. priklauso ½ dalis šio ūkinio pastato, o kita dalis šio pastato registruota S. B. vardu. Šis asmuo (S. B.) mirė 1988 m. sausio 30 d.

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas, siekdama nustatyti S. B. turto paveldėtojus ir, atitinkamai, minėto ūkinio pastato bendrasavininkę. Vilniaus regioninio valstybės archyvo pažymoje nurodyta, kad paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta po S. B. mirties, Vilniaus miesto valstybinės notarinės kontoros 1988 m. dokumentuose nerasta. Lietuvos notarų rūmų pažymoje nurodyta, kad Lietuvos notarų rūmuose yra saugomi notarų patvirtinti dokumentai nuo 1992 m. gruodžio 1 d.; buvusios Vilniaus miesto valstybinės notarinės kontoros notarės Janinos Girnienės užvestos S. B., mirusios 1988 m. sausio 30 d., paveldėjimo bylos Nr. 415/88 nėra.

8. Iš byloje esančių įrodymų visumos darytina tikėtina prielaida, kad ½ dalis minėto ūkinio pastato priklauso atsakovei I. J.. Pirma, byloje pateiktas teisės į palikimą pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad S. B. ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paliko R. A. (J.), kuri yra ieškovės dukra. Tiesioginių įrodymų, kam buvo palikta kita dalis šio nekilnojamojo turto, byloje nėra, tačiau kaip matyti iš Vilniaus elektros matavimo technikos gamyklos direktoriaus 1991 m. vasario 26 d. įsakymo, atsakovei I. J. buvo sumokėta kompensacija už ½ dalį gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1996 m. vasario 29 d. sutartimi AB ,,Skaiteks“ (buvusi Vilniaus elektros matavimo technikos gamykla) pardavė ½ dalį gyvenamojo namo ir ½ dalį kiemo įrenginių R. J.. Pagal byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad AB ,,Skaiteks“ neįgijo nuosavybės teisės į ½ dalį ūkinio pastato, kadangi kompensacija I. J. buvo sumokėta tik už ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

9. Taigi iš pirmiau nurodytų įrodymų visumos labiausiai tikėtina, kad minėto ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkė yra I. J.. Šiuo atveju ieškovė prašo teismo leisti pabaigti nugriauti minėtą ūkinį pastatą ir išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro be bendrasavininkės I. J. sutikimo, kadangi neturi objektyvių galimybių rasti bendrasavininkės. Pirmiau nustatyta, kad ieškovė dėjo maksimalias pastangas surasti minėto statinio bendrasavininkę ir jos kontaktus, tačiau tikėtinos bendrasavininkės I. J. asmens duomenų nustatyti nepavyko. Siekiant nustatyti I. J. asmens duomenis, be kita ko, buvo siųstos užklausos Gyventojų registro tarnybai, tačiau gautas atsakymas, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens I. J. be papildomų duomenų nustatyti negalima, taip pat nebuvo gauti duomenys apie S. B. šeimos sudėtį.

10. Byloje pateiktas antstolės 2020 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad minėtas ūkinis pastatas yra sugriuvęs dėl gretimame sklype vykusių statybų; šiuo metu likę tik ūkinio pastato pamatai. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji yra parengusi ūkinio pastato griovimo aprašą; griovimo darbams pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyris, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“. Ieškovė negali užbaigti ūkinio pastato griovimo darbų ir išregistruoti jo iš Nekilnojamojo turto registro neturėdama bendrasavininkės sutikimo.

11. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju ieškovei siekiant pabaigti ūkinio pastato, ieškovei priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, griovimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro darbus, reikalingas bendraturtės sutikimas.

12. Paprastai į teismą dėl leidimo be bendraturčio sutikimo atlikti tam tikrus darbus bendrąja nuosavybe priklausančiam objektui kreipiamasi, kai bendraturtis neduoda sutikimo atlikti atitinkamus darbus. Tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, teismui įvertinus, ar atitinkamu disponavimu turtu nebus pažeistos bendraturčių teisės.

13. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad minėto ūkinio pastato bendrasavininku Nekilnojamojo turto registre nurodytas asmuo (S. B.) yra 1988 metais miręs. Ieškovei įdėjus maksimalias pastangas išsiaiškinti minėto ūkinio pastato bendrasavininkę, nustatyta, jog labiausiai tikėtina, kad po S. B. mirties ½ dalį minėto ūkinio pastato paveldėjo atsakove byloje patraukta I. J.. Šio asmens (I. J.) kontaktinių duomenų nei ieškovei, nei teismui objektyviai nepavyko nustatyti. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovė I. J. ar koks kitas asmuo būtų reiškęs pretenzijas į minėtą turtą. Kaip minėta pirmiau, ieškovė prašo išduoti leidimą užbaigti jau neišlikusio ūkinio pastato griovimo darbus, taip pat išregistruoti nurodytą pastatą iš viešojo registro. Teismo vertinimu, susiklosčius tokiai situacijai ir teismui leidus ieškovei užbaigti ūkinio pastato griovimo darbus bei išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro, nebus pažeistos kitų asmenų, įskaitant atsakovę I. J., teisės ir teisėti interesai. Priešingai, ieškinio atmetimas esant susiklosčiusiai situacijai, teismo vertinimu, būtų pernelyg formalus, pažeidžiantis ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei D. L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be bendraturtės I. J. (Nekilnojamojo turto registre bendrasavininke nurodyta S. B., mirusi 1988 m. sausio 30 d.) sutikimo nugriauti ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.