Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2013-01-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 22 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė kartu gyvenančiam motinos sugyventiniui J. D. į krūtinę ir ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, pasikėsino du kartus kumščiu suduoti J. D. į krūtinę, tačiau nukentėjusysis smūgių išvengė, taip sukėlė šeimos nariui J. D. fizinį skausmą.

Kaltinimas R. A., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

R. A., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. (tikslios datos nepamena) apie 22.00 val. grįžo į namus Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas gerokai išgėręs. Parėjus į namus, kilo konfliktas su mama E. A.. Namuose buvo ir mamos sugyventinis J. D., kuris kartu gyvena apie 3 metus. Į jo ir mamos konfliktą įsikišo Jonas. Jonas išgėręs būna labai įkyrus, todėl jis supykęs Jonui kelis kartus trenkė kumščiu ir pataikė du kartus į veidą ir krūtinę. Konfliktas vyko gyvenamojo namo virtuvėje. Po suduotų smūgių jis nuėjo į savo kambarį. Kadangi buvo labai stipriai išgėręs, visų konflikto aplinkybių gerai nepamena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, su J. D. susitaikė ( 30 b. l.).

Nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.00 val. būdamas tvarte išgirdo savo sugyventinę E. A. šaukiant. Įėjęs į namo virtuvę, pamatė, kad susikabinę stumdosi R. A. su motina E. A. ir tada R. A. jam bandė suduoti 4 smūgius, tačiau pataikė 1 į krūtinę ir 1 į veidą. Jam suduoti mūgiai sukėlė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia (17-18, 20 b. l.).

Liudytoja E. A. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.30 val. grįžo į namus neblaivus sūnus R. A.. Jis pradėjo sakyti seseriai kodėl čia važinėja policija, o jai pasakius, kad nepultų ant sesers, abu susistumdė, bet jos sūnus nemušė. Iš lauko atėjęs D. liepė jos nestumdyti ir sūnus puolė D. ir ant laiptelių stovinčiam D. 1 kartą sudavė į galvą. Ji sūnų atitraukė nuo D. (22-23 b. l.).

Liudytoja I. Š. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.30 val. pas ją į namus atėjo J. D. ir prašė pasiskambinti policijai. Jis sakė, kad Rimvydas namuose trenkė jam į veidą (24 b. l.).

Asmens blaivumo testais nustatyta, kad įvykio metu nukentėjęs ir įtariamasis buvo neblaivūs (16 b. l.).

Kaltinamojo R. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinos sugyventiniui J. D..

Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą siūlė paskirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per mėnesį laiko užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį ir du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant ją per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per mėnesį laiko užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį ir du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant ją per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis R. A. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi taip pat sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis R. A. teistas, teistumas neišnykęs (BK 97 str., 33-39 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas metų laikotarpyje administracine tvarka (40-41 b. l.), šiuo metu nedirbantis (42-43 b. l.), darbo paieška darbo biržoje nutraukta (44 b. l.), gyvena su mamos šeima, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio ir gyvenimo būdo nusiskundimų nėra gavusi (46, 47 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (49 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį ir du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant jas per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. A. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį ir du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant jas per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį ir du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant jas per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.