- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-148-453/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00262-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- M. N.
- Advokatai
- Algimantas Šliaupa
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl švelnesnės bausmės skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 264 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis subendrinus bausmes jam paskirta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistojo M. N. gynėjo advokato Algimanto Šliaupos apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi nuteistojo M. N. ir jo gynėjo advokato Algimanto Šliaupos kasaciniai skundai atmesti.
2. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. kovo 23 d. gautas M. N. prašymas, kuriame nuteistasis prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodė, kad įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio redakcijai, buvo pablogintos bausmės atlikimo sąlygos, kadangi jis prarado teisę į lygtinį paleidimą, todėl yra pagrindas sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi M. N. prašymą atmetė.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. N. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tai yra sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Skunde M. N. nurodo, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir 264 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus lygtinio paleidimo galimybė jam buvo numatyta. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK 158 straipsnio redakcija. Naujai įsigaliojusio minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Pasak nuteistojo, nurodytomis BVK pataisomis buvo pabloginta jo teisinė padėtis, paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Taigi buvo pažeisti konstituciniai ir bendrieji teisės principai.
4.2. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas atmesdamas jo prašymą vadovavosi BVK 3 straipsnio l dalies nuostatomis, jog bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad naujai įsigaliojusi minėto įstatymo pataisa nesuteikia teisės pabloginti asmens teisinės padėties, pažeisti konstitucinius ir bendruosius esminius teisės principus. Pasak nuteistojo, teisinės padėties pabloginimas, nėra bausmės vykdymas, o yra bausmės sugriežtinimas. Teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgia į daugybę faktorių, tarp jų ir į tai, jog asmuo pasitaisęs turi galimybę išeiti į laisvę anksčiau paskirtos bausmės laiko. Nuteistojo manymu, šiuo atveju pagrįstai galima teigti, jog nesant lygtinio paleidimo galimybės, tai turėtų įtakos bausmės dydžiui ir griežtumui. Atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto, todėl lygtinio paleidimo sąlygų panaikinimas iš esmės sugriežtina paskirtą bausmę, todėl pagal BK 3 straipsnio nuostatas atsiranda pagrindas peržiūrėti ir sumažinti paskirtą bausmę. Pasak nuteistojo, bausmės skyrimas ir jos sugriežtinimas yra siejamas su baudžiamuoju procesu, tai nėra bausmės vykdymas, todėl turi būti vadovaujamasi baudžiamojo kodekso nuostatomis.
4.3. Nuteistasis taip pat nurodo, kad pagal BK 50 straipsnio 3 dalį bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi, bausmės atlikimo vietos parinkimas taip pat yra paskirtos bausmės griežtumas, kuris negali būti nepagrįstai keičiamas. Šiuo atveju, nors bausmės atlikimas yra paskirtas pataisos namuose, pakeitus įstatymus, bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose yra maksimaliai priartintos prie sąlygų, kai bausmę yra paskiriama atlikti kalėjime. Tokiu būdu sąlygų pataisos namuose priartinimas prie kalėjimo sąlygų yra bausmės sugriežtinimas, o tai sudaro pagrindą peržiūrėti ir sumažinti/sušvelninti paskirtą bausmę pagal BK 3 straipsnį, 50 straipsnio 3 dalį. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad pažeidus žmogaus teises baudžiamojo proceso metu, tinkamiausia kompensacija yra bausmės sumažinimas. Teismo pareiga vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir ištaisyti pažeistas asmens teises, atstatyti teisingumą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
M. N. skundas atmetamas.
6. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. N. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus BVK 158 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nurodančioms, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, pasunkėjo jo teisinė padėtis.
6.1. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo spręsti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nuteistajam M. N., teisėtumo klausimą. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama BPK 362¹ straipsnio tvarka, tačiau tik tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Nuteistojo skunde nenurodytas po nuosprendžio priimtas baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis nuteistojo M. N. teisinę padėtį.
6.2. Apygardos teismas tinkamai analizavo BK 3 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Minėtame straipsnyje numatoma, kada veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tačiau ši baudžiamojo kodekso įtvirtinta nuostata taikoma baudžiamajam įstatymui, tai yra Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, bet netaikoma bausmių vykdymo procesui ir procedūroms, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis), dėl ko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų. BVK 3 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip matyti, nuteistajam M. N. bausmės vykdymo pradžioje galiojo švelnesnės, palankesnės BVK 157 straipsnio ir 158 straipsnio nuostatos, tačiau nuteistasis jų galiojimo metu dar nebuvo įgijęs teisės į lygtinį paleidimą. Šiuo metu palankesnės nuostatos nebegalioja, todėl esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) procese turi būti vadovaujamasi esamu metu galiojančiomis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Nuteistojo nurodyta 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusi BVK 158 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, nepatenka į BPK 362¹ straipsnio reglamentuojamų klausimų sprendimą ir niekaip nėra susijusi su galimybe sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistajam.
6.3. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties panaikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.