- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- AS-525-66-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- L. K., M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Kalcitas“, uždarajai akcinei bendrovei „Prima Parte“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių apskrities priešgaisrinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. K. ir M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. K. ir M. L. skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Kalcitas“, uždarajai akcinei bendrovei „Prima Parte“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, Šiaulių apskrities viršininko administracijai, Šiaulių apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Šiaulių visuomenės sveikatos centrui, B. P. individualiai įmonei, Žagarės regioninio parko direkcijai dėl įsakymo dalies ir leidimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai L. K. ir M. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti 2008 m. spalio 27 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) įsakymo Nr. 1-160 dalį, kuria akcinei bendrovei „Kalcitas“ (toliau – ir AB „Kalcitas“) išduotas leidimas Nr. 63p-08 naudoti Šiaulių apskrities Akmenės ir Joniškio rajonų Narbučių telkinio klinties ir dolomito išteklių dalį bei žvalgyti Šiaulių apskrities Narbučių telkinio parengtiniai išžvalgytų klinties ir dolomito išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas (toliau – ir Leidimas); panaikinti Leidimą. Taip pat pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Leidimo galiojimą toje dalyje, kuria leista naudoti Šiaulių apskrities Akmenės ir Joniškio rajonų Narbučių telkinio klinties ir dolomito išteklių dalį bei žvalgyti Šiaulių apskrities Narbučių telkinio parengtiniai išžvalgytų klinties ir dolomito išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog, AB „Kalcitas“ išdavus leidimą naudoti bei žvalgyti telkinį, bendrovė faktiškai gali pradėti atitinkamą veiklą, todėl, panaikinus skundžiamus administracinius aktus, dalis telkinio jau gali būti išeksploatuota, nors pats Leidimas ir būtų pripažintas neteisėtu. Pabrėžė, kad teismas nagrinėjamu atveju turėtų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Leidimo dalies galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą, atmetė pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, pareiškėjų pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, į faktą, jog, jeigu skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galėtų būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pirmosios instancijos teismui.
Taip pat, atsižvelgdami į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS6-496/2006; AS15-622/2006), faktą, jog, suteikus Leidimą, AB „Kalcitas“ gali pradėti kasybos veiklą, tuo padarant nepataisomą žalą aplinkai, pakeičiant situaciją, buvusią iki skundžiamo sprendimo priėmimo ir administracinės bylos iškėlimo, pabrėžia, kad, tik sustabdžius Leidimo dalies galiojimą, galėtų būti tinkamai užtikrinta, jog tokios aplinkybės neatsiras. Pažymi, kad galimybė reikalauti padarytos žalos atlyginimo ateityje savaime nesuponuoja išvados, jog neturi būti užtikrinama, kad žala neatsirastų ar nepadidėtų.
Atsiliepimas
Atsakovas Geologijos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS146-433/2008), nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka ABTĮ numatytus reikalavimo užtikrinimo taikymo/netaikymo pagrindus. Pažymi, jog, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsniu, Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198) (toliau – ir Taisyklės) 54 punktu, pabrėžia, kad pareiškėjai klaidinančiai leidimo įsigaliojimo momentą sieja su teise vykdyti kasybos darbus. Nurodo, kad svarus kriterijus sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo yra pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo ir apgynimo galimybė. Pažymi, jog leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodami tik juridiniams asmenims, o pareiškėjai, būdami fiziniai asmenys, neturi jokio teisinio intereso, susijusio su leidimo naudoti Narbučių telkinio išteklių dalį objektu, t.y. ūkine veikla, kuria gali verstis juridiniai asmenys. Pažymi, jog sprendimas dėl poveikio aplinkai vertinimo yra savarankiškas individualus administracinis aktas, kuris skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, o pareiškėjai tokia teise nepasinaudojo. Daro išvadą, jog teismo sprendimas neturės jokios įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų apimčiai, o byloje esanti medžiaga neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai grindžia būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. stabdyti Leidimo dalies galiojimą iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, tuo, kad, nesustabdžius Leidimo dalies galiojimo, AB „Kalcitas“ galėtų realiai pradėti vykdyti kasybos darbus ginčo teritorijoje ir tokiu būdu būtų padaryta žala. Kitaip tariant pareiškėjai prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto dalies galiojimo laikiną sustabdymą.
Remiantis suformuota praktika, teisme sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar reikalavimo priemonės netaikymo atveju atsirastų ar galėtų atsirasti pareiškėjų nurodomos pasekmės, tokio atsiradimo galimybės realumas, o taip pat ar, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnis įtvirtina principą, jog naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus numatyta išimtis, galima tik pagal žemės gelmių išteklių arba ertmių naudojimo projektą. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 54 punkte, numatančiame, kad leidimo turėtojas naudoja žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, pagal naudojimo projektą, suderintą su savivaldybės vykdomąja institucija, apskrities viršininku, Valstybine darbo inspekcija ir patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos. Byloje esančios 2008 m. spalio 27 d. Šiaulių apskrities Akmenės ir Joniškio rajonų Narbučių telkinio klinties ir dolomito išteklių dalies naudojimo sutarties 5 punktas nustato AB „Kalcitas“ pareigą iki nustatyto termino parengti skirtos telkinio klinties ir dolomito išteklių dalies naudojimo projektą ir pateikti jį tvirtinti Geologijos tarnybai.
Remiantis išdėstytomis nuostatomis, darytina išvada, jog AB „Kalcitas“, prieš pradėdamas naudoti nurodytus išteklius pagal Leidimą, privalo parengti ir nustatyta tvarka suderinti naudojimo projektą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo atsiliepime nurodytą teiginį, jog Leidimo suteikimas tiesiogiai nesietinas su kasybos darbų pradžia. Nustačius, jog Leidimo dalies galiojimo sustabdymas bylos nagrinėjimo metu tiesiogiai neturės įtakos kasybos darbų pradžiai, kitaip tariant, nenustačius realios grėsmės, kad šiuo metu netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, darytina išvada, jog pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ( ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita ( ABTĮ 71 str. 5 d.). Taigi pasikeitus faktinei situacijai išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas, todėl taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Leidimo dalies galiojimą iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo – pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. K. ir M. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.