Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ugnies takas“ atstovui G. V., atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui S. Ž.,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės vandenys“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ugnies takas“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Plungės vandenys“, Plungės rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Plungės vandenys“ teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo byloje neteikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas – direktorius paaiškino, kad palaiko pareiškimą. Nurodė, kad įmonė 2007 m. gegužės mėnesį iš Turto banko nupirko žemės sklypą, kuriame stovėjo pastatai. Kai įmonė perėmė turtą, suprato, kad vandens bokšto nėra pirkimo-pardavimo dokumentuose ir bokštas su dviem gręžiniais stovi jų nupirktoje žemėje. Kaip nurodė, jis pats nuvyko į savivaldybę ir iškėlė klausimą, kad bokštas ir gręžiniai užima beveik hektarą žemės, todėl klausė, ar savivaldybė šiuos statinius žada nuomotis iš jų ar juos nusigriauti. Paaiškino, kad, kiek jam žinoma, savivaldybėje buvo nuspręsta atsisakyti dviejų gręžinių ir vandens bokšto, kadangi bokštas tuo metu buvo avarinės būklės, tada įmonei buvo nuspręsta pasiūlyti parduoti gręžinius ir vandens bokštą už 1 litą. Kaip nurodė, 2007 m. spalio mėn. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp pareiškėjos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės vandenys“ dėl bokšto ir gręžinių pirkimo, nors tada bokštas ir gręžiniai nebuvo įregistruoti. Nurodė, kad į juos niekas nesikreipė ir nepareiškė savo teisių į statinį, paaiškino, kad jie patys nuo sklypo nupirkimo vandens bokštui jau keturis kartus tvarkė stogą, apkalė langus, duris, pjauna žolę aplink bokštą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė nurodė, kad pareiškimą palaiko. Paaiškino, kad pareiškėja užplombavo vandens gręžinius savomis lėšomis, tik tada buvo sudaryta nauja pirkimo – pardavimo sutartis, kuria pareiškėjai ir buvo parduotas vandens bokštas. Nurodė, kad pareiškėja nepertraukiamai rūpinasi objektu, jį tvarko, prižiūri ir sklypo teritoriją, kadangi bokštas yra miesto centre.

Teismo posėdžio metu Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovas teigė, kad palaiko pareiškimą, mano, kad pareiškimas tenkinamas. Paaiškino, kad vandens bokštas tikriausiai nebuvo įregistruotas, kadangi buvo naudojamas sovietų sąjungos kariuomenės, jiems pasitraukus 1993 m. statinys taip ir liko neįregistruotas, jokių duomenų manoma nebuvo perduota. Kaip paaiškino, vandens bokštas nebuvo niekada savivaldybės apskaitoje ir balanse registruotas, todėl ir neprieštaraujama pareiškimo tenkinimui.

Teismo posėdžio metu Valstybės įmonės Turto bankas atstovė nurodė, kad byloje trūksta visų duomenų apie vandens bokšto suformavimą ir nuosavybės teisės turėjo būti įgytos pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškino, kad palieka teismui spręsti pareiškimo reikalavimus savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis). Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 179Ž-06 (notarinio registro Nr. 4755) Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės turto fondo, uždarajai akcinei bendrovei „Ugnies takas“ pardavė 8,9886 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype stovėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“ priklausęs vandens bokštas ir gręžinys. 2007 m. spalio 15 d. uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“ pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. NT-2007­10-15 UAB „Ugnies takas“ pardavė vandens bokštą su dviem gręžiniais, esančius pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. spalio 16 d. priėmimo-perdavimo akte prie pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NT_2007_10_15 uždaroji akcinė bendrovė „Plungės vandenys“, vadovaujantis 2007 m. spalio 15 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. NT_2007_10_15 pardavė pareiškėjai nuosavybėn turtą – vandens bokštą su dviem gręžiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausantis 8,9886 ha žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu, suformuoti ir VĮ Registrų centre įregistruoti atskiri žemės sklypai, o įgytas vandens bokštas pateko į 0,0750 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrindas – Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. DE-376 ir 2024 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. D-286.

Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja atliko vandens bokšto kadastrinius matavimus ir 2023 m. spalio 25 d. buvo parengta vandens bokšto kadastrinių matavimų byla, suformuotas nekilnojamojo turto objektas – vandens bokštas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pareiškėjos atstovas posėdžio metu, niekas nuo 2007 m., kai buvo įgytas sklypas, nėra pareiškęs reikalavimų į vandens bokštą, taip pat suinteresuoto asmens Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovas posėdžio metu nurodė, kad minėtas statinys nebuvo įtrauktas į savivaldybės apskaitos ir balanso registrą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos atstovo paaiškinimais, kad pareiškėja rūpinasi vandens bokštu, tvarko aplink pastatą esantį sklypą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja VĮ Registrų centrui 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – vandens bokštą ir kartu su prašymu pateikė parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, pirkimo-pardavimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą prie sutarties, t. y. rūpinosi ne tik pastato technine būkle, tačiau ir jo teisine registracija.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, išskyrus pareiškėją, minėtu turtu nesinaudoja. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti turto valdytojo – pareiškėjos – nesąžiningumą, t. y. kad ji būtų pripažinusi, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba kad ji būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja nurodytą turtą valdė sąžiningai ir teisėtai. Objekto valdymas prasidėjo sąžiningai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja turtą įgijo jau 2007 m. gegužės 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, taip pat įgijo nupirkdama vandens bokštą atskira sudaryta 2007 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pareiškėja rūpinosi turto įregistravimu, jį remontavo, prižiūrėjo aplink esančią aplinką, t. y. pareiškėja ilgą laiką atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdo minėtą turtą (CK 4.22, 4.68 straipsniai) ir, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjai turi būti suteikta galimybė įsiteisinti turto nuosavybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog minėtam turtui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad yra nustatytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatytina nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamojo turto objektą – vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 259, 265, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ugnies takas“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ugnies takas“, juridinio asmens kodas 300139316, nuosavybės teisę į vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises į jį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.