Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, studijuojanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. pagal nukentėjusiojo privataus kaltintojo A. B. skundą yra kaltinama tuo, kad 2015-01-27, jai išsiregistravus iš A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje , be jo žinios toliau naudojasi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu būstu, tai yra be savininko žinios ir leidimo patekdama į butą , pažeidžia buto savininko būsto neliečiamumą. Tai ji daro nuolat, prieš nukentėjusiojo valią naudodamasi jai kažkada panaudai perduotais būsto raktais, savavališkai, kada panorėjusi ateidama, atsirakindama ir įsibraudama į pareiškėjo, A. B., asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, jam kategoriškai prieštaraujant. Tokiais veiksmais E. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Taikinamajame posėdyje šalys nesusitaikė, todėl privataus kaltinimo skundas perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Teisiamojo posėdžio metu privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. B. parodė, kad E. Š. yra jo sutuoktinės S. B., , su kuria vyksta skyrybų procesas, dukra iš pirmosios santuokos. Su sutuoktine jis turi du bendrus vaikus. Susituokus su S. B., 2010-08-13, po geros savaitės E. Š. atvažiavo su savo seserimis ir jos apsigyveno jo bute. Buto raktus jis jai davė pats, bet iki šiol ji jų negrąžino.

2015-04-19 jis buvo priverstas išsikeldinti iš savo buto dėl E. Š. elgesio, kadangi ji, norėdama padėti savo motinai skyrybų byloje, pradėjo kaltinti jį, jog prie jos seksualiai priekabiavo. S. B. tame bute gyveno uzufrukto teise, naudojimosi butu tvarka nebuvo nustatyta. Jis buvo kreipęsis su ieškiniu į teismą dėl E. Š. iškeldinimo. Teismas konstatavo, kad pagal esamus dokumentus ji išsikėlusi iš buto ir gyvena Čiurlionio g. I. Š. iš buto išregistruota 2015-01-27, tačiau ir toliau gyvena bute. Tai įrodo, antstolio D. Kisieliaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinys, taip pat patvirtina pašto siuntimo pranešimai, teismo posėdžio protokolo išrašas 2016-09-27, kur ji buvo apklausta liudytoja administracinėje byloje, ir ji pati teigė, kad nuolat gegužės mėnesį lankydavosi jam priklausančiame bute. Taip pat patvirtina ir patrulio surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame aprašyta, kokiu nurodymu buvo atvykę, kieno kvietimu ir, kad E. Š. buvo išvesdinta kaip nepageidaujamas asmuo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kad E. Š. buvo bute patvirtina ir 2016-09-19 specialisto išvada, kurioje konstatuoti jam padaryti sužalojimai, be to jos apsilankymus patvirtina ir teismui pateikta kompiuterinė laikmena, kur įrašyti vaizdo kameros įrašai liudijantys, jog E. Š. nuo birželio 1 d. iki 2 dienos, ateina prie buto, išsiima iš savo rankinės buto raktą, atsirakina duris ir patenka į butą, o vėliau ateina ir jos motina B., o kitą dieną, motina B. išeina ir išsiveda vieną iš vaikų, tačiau iš buto neišeina, pasilieka Š. Tokių įrašų yra padaryta ir daugiau, kurie liudija, kaip Š. atsirakina duris ir patenka į butą, kaip išeina ir vėl sugrįžta jau atsivežusi savo daiktus, o išeina jau tik kitą dieną. Šie įrašai svarbūs tuo, kad nuo 2016-05-31 E. Š. turi teisę ateiti ir lankyti brolius, seseris, bet su atitinkama išlyga, nustatant uzufrukto teisę, bet nutartyje dėl uzufrukto apie jos seseris nieko nebuvo pasakyta, taigi, jos seserys gyvena jo bute neteisėtai, nes jis nėra jų tėvas, įtėvis ar globėjas.

Šiuo metu, tai yra nuo 2017-03-16, jis bute gyvena vienas, kadangi 2017-03-13 teismo nutartimi S. B., kaip smurtautoja, buvo įpareigota gyventi skyriumi.

Nukentėjusysis prašė atsižvelgti į tai, kad I. Š. yra pirmą kartą teisiama, lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jis mano, kad bausmę jai reiktų skirti atsižvelgiant į numatytos sankcijos vidurkį arba apsiriboti švelnesnės, nei numato įstatymas , bausmės skyrimu, kad žmogus žinotų, kad yra įstatymai ir juos reikia vykdyti.

Kaltinamoji E. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Bute, adresu Gedimino pr. 3A-1, Vilniuje, gyveno nuo tada, kai mama susituokė su nukentėjusiuoju, tuomet buvo nepilnametė, o 2015 m. birželio mėn. pabaigus mokytis 12 klasėje, iš ten išsikraustė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad A. B. pažįsta kaip klientą, kuris 2016 metais vasarą atėjo į įmonę su prašymu įrengti vaizdo kameros tikslu apsaugoti jo butą. Atsimena, kad buvo problema su datomis ir konfigūracijos nustatymu ir jisai prašė padėti jam nustatyti laiką ir sukonfigūruoti. Vienas iš tų nustatymų buvo neteisingas ir ta data nusimušė. Buvo padaryti keli įrašai , tačiau viename iš jų buvo nustatyta neteisinga data.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. B. parodė, kad su nukentėjusiuoju A. B. 2010-08-13 sudarė santuoką Tuo metu jau turėjo 3 dukras, o santuokoje dar gimė du vaikai. Gyveno adresu, (duomenys neskelbtini). Jos dukra E. Š. išsiregistravo A. B. prašant 2015 m. sausio mėnesį ir buvo priregistruota Telšiuose, o paskui apsigyveno bendrabutyje Vilniuje. Tuo metu prasidėjo skyrybų procesas su A. B., iš jo buvo labai daug reikalavimų ir grasinimų, bet neatsimena konkretaus ir tikslaus reikalavimo, pasakymo, kad E. Š. tegul niekada neįžengia ir nesilanko šitame bute. Kai B. paliko šeimą, ji liko su 4 vaikais. Sūnūs lankė skirtingus darželius, E. jai prašant padėdavo parvesti vaikus, padėdavo juos prižiūrėti. Atvykus gyventi į tą butą B. pats davė jai ir E. po raktų komplektą, bet tas vienas raktų komplektas dingo, tikėtina, kad jį pasiėmė A. B.. Raktų E. neturi labai senai, nes ji negyvena, tačiau , kai jai reikia jos pagalbos ji duodavo E. savo raktą. Pats A. B. tame bute negyvena nuo 2015 m. balandžio mėn., tačiau kartą per savaitę apsilankydavo, Kai E. apsilankydavo svečiuose, kartais jį sutikdavo ,bet jisai priekaištų nereiškė. Tuo metu, kai atvyko antstolis, abu vaikai sirgo, todėl E. buvo paprašyta padėti ir ji po studijų turėjo kažkurį laiką pabūti su vaikais, kad ji galėtų nueiti ir nusipirkti maisto. Atvykęs A. B. su antstoliu fotografavo jos dukrų A. ir A. daiktus, tačiau neprašė E. išeiti ir nepasiūlė pats pasilikti su savo sergančiais vaikais. Buvo toks atvejis, kai vieną dieną jis pasakė, kad pasodins ir nuteis tiek ją, tiek jos dukrą ir sutelks į tai visas pastangas. Ji nenorėdama kurti priešpriešos tarp A. ir kitų mergaičių, stengėsi su juo susitarti , bet jisai sakė, kad jam reikia pinigų. Viskas prasidėjo staiga, netikėtai, jos nesuprato kas čia vyko ir kodėl. B. kaip savininko teisės nebuvo suvaržytos. Jei jis būtų pasakęs, kad ji turi išeiti, tada jinai būtų ir išėjusi.

Šiuo metu ji iš buto išsikraustė ir gyvena pas draugę.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pažymėjimo nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra A. B. asmeninė nuosavybė ( b.l. 3),

2016-03-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis D. Kisielius konstatavo kad bute, (duomenys neskelbtini) užfiksuoti virtuvės durų apgadinimai ir užfiksuoti daiktai, kurie A. B. teigimu priklauso E. Š. ( b.l. 10-13).

Iš 2016-05-30 A. B. pranešimo nustatyta, kad jis ėmėsi priemonių informuoti E. Š. apie tai, kad jis draudžia be jo žinios ir sutikimo lankytis jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje( b.l. 14).

Iš Vilniaus universiteto 2016-06-14 rašto nustatyta, kad E. Š. yra sudariusi sutartį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2015-09-01 iki 2016-07-31 ir pratęsė ją iki 2017-07-31 ( b.l. 33) .

2016-06-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo konstatuota, kad prie buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje durų yra sumontuota ir į duris nukreipta vaizdo stebėjimo kamera. ( b.l. 69-72).

Iš policijos pareigūno A. T. tarnybinio pranešimo seka, kad 2016-09-17 , apie 13 val. 08 val pagal gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje juos pasitikęs A. B. paaiškino, kad į butą, kuriame turi teisę gyventi S. B. atėjo jos pilnametė dukra E. Š., kuri pradėjo su juo konfliktuoti . Pareiškėjas užtrenkęs duris ir laikydamas jas virtuvėje iškvietė policijos pareigūnus. ( b.l. 75).

Teismo posėdyje peržiūrėjus privataus kaltintojo pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2016-06-15 16.58 val., iš vaizdo įrašo matosi kaip įeina į butą atsirakinusi duris E. Š. su broliu A.

2016-06-01 17.00 val., vaizdo įrašo matosi kaip E. Š. atrakina duris raktu ir įeina į butą su broliu A.;

2016-06-15 23.14 val., vaizdo įraše matyti, kaip E. Š. atsirakina buto duris ir suneša daiktus į butą;

2016-06-16 08.52 val., vaizdo įraše matosi tik siluetai;

2016-06-16 09.19 val., vaizdo įraše matyti, kaip E. Š. išeina iš buto ir užrakina buto duris, raktą įsideda pas save į rankinę. išeina iš buto su seserim A., kuri gyvena tame bute;

2016-06-01 vaizdo įraše matyti, kaip ateina S. B. ir savo raktu atsirakina duris.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog E. Š. veiksmuose nenustatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 165 straipsnio 1 dalyje saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formali, todėl pakanka nustatyti, kad asmuo neteisėtai pateko į būstą. Be to, baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje yloje Nr. 2K-37-942/2015).

Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso A. B.. Pats nukentėjusysis patvirtino , kad E. Š. nuo 2010 metų iki 2015-01-27 šiame bute buvo registruota ir gyveno su savo mama dviem seserimis ir dviem broliais. Iš privataus kaltintojo į bylą pateikto ieškinio dėl E. Š. iškeldinimo nustatyta, kad jis atsižvelgdamas į tai, kad E. Ž. 2015 metais mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje nenorėdamas konfliktuoti su jos motina leisdamas užbaigti bendro ugdymo mokslus toleravo jos gyvenimą jam priklausančiame bute. Iš Vilniaus universiteto 2016-06-14 rašto nustatyta, kad E. Š. yra sudariusi sutartį dėl gyvenamųjų patalpų nuomos (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2015-09-01 iki 2016-07-31 ir pratęsę ją iki 2017-07-31 ( b.l. 33). Ši aplinkybė rodo, kad kaltinamoji ten gyvena. . Apklausta kaltinamoji neneigė, kad bute kartais apsilankydavo. Ji nurodė, kad privatus kaltintojas iš buto išsikraustė 2015 balandį, šios aplinkybės neneigė ir pats nukentėjusysis. Kadangi mama liko viena su keturiais vaikais, jai buvo sudėtinga juos prižiūrėti, todėl ji paprašyta mamos lankydavosi , kad jai padėti, prižiūrėdavo vaikus kai jie sirgdavo , paimdavo juos iš darželio ir parvesdavo namo, reikalui esant likdavo su jais , kai mamai reikdavo kažkur išeiti , taip pat bute apsilankydavo tikslu susitikti su savo šeima. Raktų nuo buto ji neturėjo, jai juos duodavo mama, kai reikdavo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta S. B.. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad jai buvo žinoma , apie A. B. surašytą pranešimą apie tai, kad jis draudžia be jo sutikimo lankytis bute, tačiau ji nurodė, kad susitikus bute su A. B. jis nė karto jai tai nebuvo pasakęs asmeniškai, o lankyti mamą ir brolius su seserimi jai atrodė natūralu ir jokio tikslo tuo sukelti tuo A. B. žalą ji neturėjo , be to ji prižiūrėjo jo vaikus.

Privatus kaltintojas pateikė į bylą 2016-03-04 antstolio Donato Kisieliaus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu antstolis užfiksavo daiktus, kurie kaip teigė A. B. teigimu priklauso E. Š.. E. Š. nurodė, kad užfiksuoti daiktai jai nepriklauso. Liudytoja S. B. nurodė, kad nufotografuoti daiktai priklauso jos kitoms dviem dukroms.

Iš peržiūrėtų vaizdo įrašų buvo nustatyta, kad E. Š. lankosi bute, tačiau šios aplinkybės ji ir neneigia. Be to iš įrašo matyti, kad į butą ji ateina ir išeina su vaikais, kas patvirtina, kad ji juos prižiūri. Dėl įrašo, kuriame matyti, kaip E. Š. atsineša dėžes kaltinamoji taip pat davė logišką paaiškinimą, kad atnešė mamai išskalbti drabužius.

BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties

Teismas įvertinęs surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu konstatuoja, kad jų visuma yra nepakankama daryti išvadą, kad E. Š. apsilankydama bute, tikslu aplankyti motiną ir mažamečius brolius bei seserimis, padėdama juos prižiūrėti ir suteikdama mamai pagalbą juos auginant tokiu būdu pažeidžia privataus kaltintojo teisę į būsto neliečiamumą. Pažymėtina ir tai, kad , kad privatus kaltintojas iš buto išsikraustė 2015 metų balandį, o kaltinamosios motina S. B. bute gyveno teisėtai ir kaltinamoji į butą patekdavo su jos žinia ir leidimu.

E. Š. išteisintina nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., sudėties ( BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl proceso išlaidų apmokėjimo

Privatus kaltintojas A. B. prašo priteisti iš kaltinamosios jo patirtas proceso išlaidas 70 Eur už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir bei 181,50 Eur sumą už UAB „ Rimano biuras“ vaizdo fiksavimo įrangos nuomą ( b.l. 73, 103-105). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad priteisiant išlaidas, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. išteisintina, vadovaujantis LR BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, privataus kaltintojo A. B. prašymas priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pagal BK 165 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5d. 1p.).

Nukentėjusiojo A. B. prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.