- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- 1-569-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08278-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2019 m. vasario 26 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), PC "IKI" teritorijoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,51 promilės etilo alkoholio).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 26 d. pas jį buvo atvažiavę draugai. Jis išgėrė apie 0.5 litro degtinės. 19 val. nusprendė, kad dar trūksta alkoholio, nuvažiavo iki IKI parduotuvės. Nesijautė apsvaigęs, važiavo šalutiniais keliais. Nupirko dar 3 butelius po 0.5 l, vienas draugas išvyko namo. Su kitu draugu pasiginčijo, buvo mintis nebevažiuoti, norėjo perstatyti mašiną ir pradėjus važiuoti privažiavo policija. Paprašė dokumentų, patikrino blaivumą, buvo nustatytas girtumas. Po šio įvykio beveik nebevartoja alkoholio. Įvykio metu nedirbo. Su žmona šnekėjosi dėl šio įvykio. Žmonos nepaves.
Šalies argumentai
V. J. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo atsakomybės pagal jos laidavimą. Teismo posėdžio metu teigė, jog turi autoritetą vyro akyse, jis tariasi su ja visais klausimais. Alkoholio vartojimas nebuvo toleruojamas jų namuose. Po įvykio daug kalbėjosi, susitarė, kad daugiau automobiliu nebesinaudos. Vyras susirado darbą, alkoholio nebevartoja. Jis išgyvena dėl šio įvykio. Jam yra gėda ir prieš ją, ir prieš vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas E. K. parodė, kad 2019-02-26 apie 19.32 val. patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. B. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Meldų g. nesaugiai manevruodamas važiuoja pilkos spalvos automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį patruliai pastebėjo adresu (duomenys neskelbtini), automobilis stovėjo šalia prekybos centro „IKI“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Vairuotojo automobilio salone nebuvo. Patruliams susisiekus telefonu su pranešėju, jis atsisakė prisistatyti, tačiau paaiškino, jog automobilio Renault valst. Nr (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra šiuo metu yra prekybos centre „IKI“ ir perka alkoholinius gėrimus. Pareigūnai Renault automobilio vairuotojo pasiliko stebėti slaptai prie prekybos centro „IKI“ esančio taromato. Apie 20.15 val. pareigūnai pastebėjo, jog Renault automobilio vairuotojas grįžo iš parduotuvės ir atsisėdo už automobilio Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Automobilis stovėjo ilgą laiką užvestu varikliu, tačiau niekur nevažiavo. Apie 20.18 val. automobilis Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo judėti atbuline eiga, tada pareigūnas iškarto pribėgęs prie automobilio, sustabdė transporto priemonę. Už automobilio vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo V. J., o keleivio pusėje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus pilietis, kaip vėliau paaiškėjo, (iš žodžių) V. V.. Bendraujant su vairuotoju V. J. jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Pareigūnams pasiteiravus, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad vartoja jau porą dienų, šiandien taip pat vartojo bei šiuo metu atvažiavo dar nusipirkti alkoholinių gėrimų. Pareigūnai automobilio vairuotojo paprašė praeiti prie jų tarnybinio automobilio, girtumo laipsniui nustatyti. Alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, patikros sertifikato Nr. 0965816 V. J. buvo nustatytas 2.93 promilių girtumo laipsnis. Apie 21.05 val. V. J. buvo pristatytas į Respublikinę priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui priduoti, vėliau pristatytas į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2 PK. (b.l. 26)
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas policijos pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas. Įrašas prasideda 2019/02/26 20:18:34 val. Data ir laikas išsidėstę ekrano viršutiniame kampe. Įrašo laikas atitinka realaus vairavimo laiko. Iš įrašo matyti, jog 20:18:34 val. prie parduotuvės „IKI“, stovi automobilis Renault Clio valst. Nr. (nesimato), su įjungtais priekiniais žibintais. 20:18:41 val., automobilis Renault Clio, pradeda važiuoti atbulas ir pavažiavęs apie 1-2 metrus sustoja. 20:18:48 val., iš už pastato kampo išbėgo policijos pareigūnas, kuris greitai pribėgo prie stovinčio automobilio Renault Clio, ir atidaro vairuotojo durelės. 20:18:53 val., vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas policijos pareigūnų, įrašas buvo atliktas mobiliuoju telefonu. Įrašo trukmė 00:13 sekundžių. Pareigūnas nufilmavo automobilio salone esančius butelius. (b.l. 29)
Iš byloje esančio 2019-02-26 VA VPK Patrulių rinktinės 2-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. vasario 26 d. patruliuojant su vyr. patrule G. B., buvo gautas pranešimas, jog nesaugiai manevruodamas važiuoja pilkos spalvos automobilis Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie PC Iki pastebėjo, jog automobilis Renault valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo judėti atbuline eiga, policijos pareigūnas pribėgęs prie automobilio sustabdė transporto priemonę. Už automobilio vairo sėdėjo V. J., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (b.l.7)
Iš byloje esančio VTMT toksikologijos laboratorijos pateiktos specialisto išvados Nr. T-A 1960/2019 (01) matyti, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,51 promilės etilo alkoholio. (b.l. 35)
Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, jog 2019-02-26 20.25 val. V. J. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132 buvo nustatytas 2,93 prom. girtumas. (b.l. 32)
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas V. J. (b.l. 10)
Iš byloje esančio VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog automobilio Renault Clio, kategorija M1-AB, pasirinkti metai 2006 kaina Lietuvoje su PVM 1220 eurų (b.l. 11)
Dėl veikos kvalifikavimo
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo išgėręs pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad V. J. 2019 m. vasario 26 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), PC "IKI" teritorijoje, vairavo automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,51 promilės etilo alkoholio). Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo V. J. sutuoktinė V. J. teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
LR baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamasis V. J. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos V. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati V. J.. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo sutuoktinį V. J.. V. J. nėra teista ( b.l.82). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus su archyviniais įrašai matyti, jog V. J. administracine tvarka nebausta ( b.l. 79). Jos darbovietės charakterizuojama gerai. Jos darbovietė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos V. J. apibūdina kaip darbščią, pareigingą, aukštos kvalifikacijos bei drausminių nuobaudų neturinčią darbuotoją ( b.l. 81). Taip pat atsižvelgtina tiek į V. J. paaiškinimimus, tiek į pačios V. J. paaiškinimus matyti, jog V. J. yra autoritetas savo sutuoktiniui. Todėl įvertinus V. J. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamojo V. J. tarpusavio santykius, V. J. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, V. J. duomenys perkelti į registro archyvo, išnykus teistumui. Kadangi teistumas išnykęs, todėl laikoma, jog V. J. yra neteistas ir teisiamas pirmą kartą. Dėl antrosios būtinosios sąlygos - kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Jis nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta ( V. J. ir V. J. parodymai), jog V. J. turi įtaką V. J. elgesiui, jis įsiklauso į savo sutuoktinės nuomonę ir patarimus, ja pasitiki, jaučia atsakomybę prieš sutuoktine, šeimą. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. J. anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam ( b.l.61) Iš visos bylos medžiagos, kaltinamojo elgesio proceso metu, jo paaiškinimų, taip pat įvertinus laiduotojos profesines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
LR BK 67 straipsnis nustato, jog pilnamečiui asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus.
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam V. J. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 3,51 promiles etilo alkoholio, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Apsvaigimo laipsnis daugiau nei 8 kartus viršijo leistiną minimalią ribą, kas kėlė ypač didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Taigi atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti V. J. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Kaltinamajam 2019-02-27 buvo paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas ir buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Bylos duomenimis laikinas vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką ( LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144 /2018 ) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės - vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
V. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamasi transporto priemonę automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis priklauso pačiam kaltinamajam, teismo vertinimu automobilio konfiskavimas atitiktų proporcingumo principą, todėl konfiskuotinas.
Kaip minėta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad V. J., transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kraujyje rasta 3,51 promilės etilo alkoholio, kas viršija daugiau nei 8 kartus leistiną minimalią ribą, tuo sukeldamas pavojų ne tik eismo saugumui bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei bei siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, bei siekiant nesudaryti kaltininkui nebaudžiamumo nuotaikos tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL dydžio įmoką, nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2019 m. vasario 27 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. automobiliui Reanult Clio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 16 ) paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl konfiskavimo įvykdymo dienos.
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 20, 21).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 422 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 4 dalimi
nusprendžia:
V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį V. J. pagal laidavimą V. J. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus ir 6 ( šešis ) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019m. vasario 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, tai yra 500 EUR (penkių eurų), dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių į į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT 88 4010 0510 0467 0332 (LUMINOR Bank AS), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Mokėjimą įrodančius dokumentus pateikti teismui.
V. J. skirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2019 m. vasario 27 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Renault Clio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio dalyje dėl konfiskavimo įvykdymo dienos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. ir laiduotojai V. J. kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.