Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 7.3.1; 55.1.3

2017 m. sausio 24 d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovėms L. D.-B. ir L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje VSDFV Panevėžio skyriaus atstovės L. D.-B. ir L. V. prašė P. T. skundo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė L. V. papildomai paaiškino, kad kolūkyje žmones į darbą priimdavo, remiantis valdybos posėdžio protokolu, o jei asmuo norėdavo tapti kolūkio nariu, tai šiuo klausimu buvo priimamas visuotinio kolūkio narių susirinkimo protokolas. Duomenys apie šių kolūkio valdymo organų priimtus sprendimus buvo įrašomi į asmens darbo knygelę. VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė nurodė, kad atsakovas archyvuose rinko duomenis apie P. T. darbą „Pavasario“ kolūkyje. Buvo gauti „Pavasario“ kolūkio valdymo organų protokolai, tačiau duomenų apie pareiškėjo priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo juose nėra. Atsakovo atstovė patvirtino, kad su „Pavasario“ kolūkiu sudarytos sutartys nėra išsaugotos. VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė teigė, kad darbo knygelė su įrašu, jog pareiškėjas į darbą buvo priimtas pagal sutartį, nėra tinkamas dokumentas, kadangi nėra nurodyta sutarties sudarymo data, jos numeris, be to, atsižvelgusi į Nuostatų 23 punktą, teigė, kad sutartis turėjo būti rašytinė. Vertindama atsiskaitymų už darbą apskaitos knygų lapuose esančius 1975 m. liepos – gruodžio mėnesių įrašus, paaiškino, kad jie nepatvirtina, jog pareiškėjas dirbo pagal darbo sutartį, kadangi šiuose dokumentuose nėra duomenų apie galutinį atsiskaitymą su iš darbo atleidžiamu pareiškėju, nenurodyta, kokia darbo apmokėjimo sistema buvo taikoma. Paaiškino, kad archyviniuose mokėjimo dokumentuose esantys duomenys leidžia nustatyti, kokiai kategorijai priskirtini asmenys, kuriems buvo išmokamas atlyginimas, kadangi kolūkio nariams pajamų mokestis nebuvo išskaitomas, be to, jiems dažniausiai būdavo vedamos atskiros knygos. Tuo atveju, kai iš atsiskaitymų už darbą apskaitos knygų esančių duomenų galima nustatyti, kokia apmokėjimo sistema (akordinė arba laikinė) taikoma, daroma išvada, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2009 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo P. T.“ pareiškėjui iki gyvos galvosbuvo paskirta 271,41 Eur (937,11 Lt) dydžio kas mėnesį mokama valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis didinamas kiekvieną kartą Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir/ar naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (b. l. 42-43). Paskirta senatvės pensija buvo apskaičiuota, remiantis 23.4806 metų P. T. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažu nuo 1968 m. gegužės 20 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (b. l. 44).

P. T. 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių ir prašė peržiūrėti jam paskirtą senatvės pensiją bei patikslinti 1975 metų darbo stažą, nurodęs, kad jis samdos pagrindais dirbo „Pavasario“ kolūkyje (b. l. 46). Be to, pareiškėjas2016 m. gegužės 10 d. VSDFV Panevėžio skyriui pateikė prašymą perskaičiuoti jam paskirtą senatvės pensiją, kadangiją skiriant, nebuvo atsižvelgta į „Pavasario“ kolūkyje gautas pajamas (b. l. 61).

VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl stažo“ pareiškėjui pranešė, kad nėra pagrindo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti „Pavasario“ kolūkyje dirbtą 1975 m. liepos 7 d. – 1975 m. gruodžio 22 d. laikotarpį. Atsakovas savo sprendimą grindė faktine aplinkybe, kad, remiantis iš Pasvalio rajono savivaldybės archyvo gautais „Pavasario“ kolūkio 1975 m. liepos-gruodžio mėnesių atsiskaitymų už darbą apskaitos knygos duomenimis, negalima nustatyti, jog pareiškėjas šiame kolūkyje dirbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindais, nes įrašai 1975 m. liepos 7 d. išduotoje kolūkiečio darbo knygelėje Nr.420 esantys įrašai apie darbą „Pavasario“ kolūkyje neatitinka Nuostatų 23.1 punkto reikalavimų (b. l.5).VSDFV Panevėžio skyriaus priimtą Sprendimą pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė VSDF valdybai. VSDF valdyba 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo“ pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius teisingai išaiškino priežastis, dėl kurių „Pavasario“ kolūkyje dirbtas 1975 m. liepos 7 d. - 1975 m. gruodžio 22 d. laikotarpis nebuvo įskaitytas į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti (b. l. 6-7).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDF valdybos teritorinio skyriaus sprendimo tam tikro laikotarpio neįskaityti į valstybinio socialinio draudimo pensijų draudimo stažą senatvės pensijai gauti.

Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės2005 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 754 redakcija). Taisyklės, reglamentuojančios asmens stažo nustatymą ir apskaičiavimą, įtvirtintos Pensijų įstatymo 8-12 ir 54 straipsniuose bei Nuostatų IV skyriuje „Stažas“ (10-24 punktai). Pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Pensijų įstatymo 54 straipsnis nustato, kokie laikotarpiai, buvę iki 1991 m. birželio 1 d. ir 1995 m. sausio 1 d., prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kokiais dokumentais remiantis įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, tarp jų – ir darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais (Nuostatų 23.1 punktas).

Pareiškėjo teigimu, atsakovo turimi duomenys patvirtina, kad jis „Pavasario“ kolūkyje 1975 m. liepos 7 d. - 1975 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu dirbo statybininku pagal žodine forma sudarytą darbo sutartį. Atsakovas, priešingai, tvirtino, kad surinkti duomenys neleidžia daryti tokios išvados.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atribojant darbo sutartį nuo kitų panašių sutarčių ( rangos, pavedimo, autorinės ir kt.), būtina įvertinti darbo sutarties požymius (2002 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4 -522/2002, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-624/2015, 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1620-552/2016). Atsižvelgus į P. T. skunde nurodytus ir teismo posėdyje pateiktuspaaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas 1975 m. liepos 7 d. - 1975 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu į „Pavasario“ kolūkio narius nebuvo priimtas. Dėl šios priežasties sprendžiant dėl tarp P. T. ir Pavasario“ kolūkio susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, taikomi ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai - Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodeksas (toliau – DĮK) ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinis kodeksas ( toliau – CK).

Pagal DĮK įtvirtintas nuostatas, darbininkai ir tarnautojai teisę į darbą realizuodavo, sudarydami darbo sutartį dirbti įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (2 straipsnio 2 dalis), o kolūkių narių darbui reguliuoti buvo taikomi kolūkių įstatai, priimami, remiantis Pavyzdiniais kolūkio įstatais ir kitais tuometinės TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymais (3 straipsnis). DĮK 18 straipsnis apibrėžė, kad darbo sutartis yra susitarimas tarp dirbančiojo ir įmonės, įstaigos, organizacijos, kuriuo dirbantysis įsipareigoja dirbti tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas vidaus darbo tvarkai, o įmonė, įstaiga, organizacija įsipareigoja mokėti dirbančiajam darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymų, kolektyvinės sutarties ir šalių susitarimo. Pagal DĮK nuostatas, darbo sutartis galėjo būti sudaroma žodine ir rašytine forma (23 straipsnis); darbo sutartis sudaroma, darbininkui ar tarnautojui susitariant su įmonės, įstaigos, organizacijos vadovu arba kitu tam įgaliotu jos atstovu, ir buvo laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, arba nuo to momento, kuris nustatytas sutartyje šalių susitarimu; tuo atveju, kai darbininkui ar tarnautojui faktiškai buvo leista dirbti, tai darbo sutartis laikoma sudaryta, nors priėmimas į darbą nebuvo reikiamai įformintas (24 straipsnis). DĮK 26 straipsnis įsakmiai nustatė, kad priėmimas į darbą privalo būti įforminamas įmonės, įstaigos, organizacijos administracijos įsakymu (potvarkiu), o jei sudaroma žodinė darbo sutartis - įsakyme (potvarkyje) priimti į darbą privalėjo būti nurodytosir būtinosios ir papildomosios darbo sąlygos. Be to, DĮK 31 straipsnis nustatė, jogvisiems darbininkams ir tarnautojams, dirbantiems įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ilgiau kaip penkias dienas, privalėjo būti išduotos darbo knygelės, pagrindinis darbininko ar tarnautojo darbinės veiklos dokumentas, patvirtinantis jo darbo stažą.DĮK 31 straipsnio 2 dalis įpareigojo įmonės, įstaigos, organizacijos administraciją asmenims, pradėjusiems dirbti pirmą kartą, darbo knygelės įforminti ne vėliau kaip per 5 dienas, priėmus į darbą.DĮK buvo įtvirtinti reikalavimai, pagal kuriuos, administracija, atleisdama iš darbo, privalėjo darbininko ar tarnautojo atleidimo iš darbo dieną išduoti jam darbo knygelę, padarydama joje įrašą apie atleidimą, ir su juo galutinai atsiskaityti (50 straipsnis).

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio CK teisės normas, rangos sutartimi rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą pagal užsakovo užduotį iš jo ar savo medžiagos, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (374 straipsnis); užsakovas už rangovo atliktą darbą privalo sumokėti, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar sutartis ( 386 straipsnis). Tokios teisės normų nuostatos reiškė, kad rangos sutartis buvo skirta reguliuoti turtinius santykius, susijusius su įvairių darbų atlikimu. Rangos sutarties dalykas – rangovo savo rizika ir savarankiškai atliekamo darbo rezultatas, tuo tarpu darbo sutarties dalykas buvo tam tikros specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikrų pareigų ėjimas, paklūstant vidaus darbo tvarkai ir gaunant už tai įmonės, įstaigos, organizacijos mokamą darbo užmokestį. Pagal rangos sutartį darbas apibrėžiamas individualiu užsakymu, kurį rangovas atlieka savo nuožiūra, užsakovas už darbo sąlygas neatsako, jis nekontroliuoja darbo proceso, o tik priima jo rezultatą; už darbą, atliktą pagal rangos sutartį, apmokama sutarta tvirta suma. Pagal CK 386 straipsnį, atlyginimą rangovui užsakovas privalėjo sumokėti, perdavus visą darbą, jeigu ko kita nenustatė įstatymas ar sudaryta sutartis.

Rašytiniai duomenys ir pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad P. T. iki 1975 m. liepos 5 d. dirbo tuometinėje Panevėžio gamykloje „Ekranas“, iš kurios buvo atleistas asmeniškai prašant (b. l. 8, 44). Pasvalio rajono „Pavasario“ kolūkyje pareiškėjui 1975 m. liepos 7 d. buvo išduota Kolūkiečio darbo knygelė Nr. 420, kurioje įrašyta, kad šiame kolūkyje P. T. darbą buvo priimtas nuo 1975 m. liepos 7 d. pagal sutartį samdos pagrindais, o atleistas iš darbo – 1975 m. gruodžio 22 d. pagal asmens pareiškimą.Nurodyti įrašai leidžia daryti išvadą, kad Kolūkiečio darbo knygelėje Nr. 420 pareigų, į kurias buvo priimtas pareiškėjas, pavadinimas nenurodytas; kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimų protokolų, kuriais remiantis, patvirtinamas sutarties su P. T. sudarymas (nutraukimas), duomenys ar sutarties numeris ir sudarymo data neįrašyti (b. l. 38). Teismo posėdyje P. T. pripažino, kad su juo rašytinė sutartis dėl darbo samdos pagrindais apskritai nebuvo sudaryta, dėl darbo samdos pagrindais su „Pavasario“ kolūkio pirmininku buvo susitarta žodžiu, jam buvo išduota kolūkiečio knygelė. Pareiškėjas teigė, kad apie darbą samdos pagrindais „Pavasario“ kolūkyje buvo įrašyta ir vienoje iš jam nustatyta išduotųdarbo knygelių, tačiau įrašas išlikęs tik iš dalies, nes darbo knygelė buvo netyčia apgadinta. Minėtai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas pateikė 1996 m. rugsėjo 3 d. rusų kalba parengtos darbo knygelės 23-ąjį puslapio dalį ir 25-ąjį puslapį (b. l. 31-32). Nurodytos knygelės 23-ajame puslapyje yra dalis išlikusio įrašo apie tai, jog „Pavasario“ kolūkyje P. T. buvo priimtas į statybininko darbą pagal sutartį samdos pagrindais, o 24-ajame lape yra įrašas apie tai, kad pareiškėjas 1975 m. gruodžio 22 d. buvo atleistas iš darbo pagal pareiškimą ( b. l. 8-9).Šiuose darbo knygelės lapuose išlikusiose grafoje „Kuo remiantis padarytas įrašas (dokumentas, jo data ir numeris“ duomenys apie kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimų protokolų, kuriais remiantis, patvirtinamas sutarties su P. T. sudarymas (nutraukimas), sutarties numeris ir sudarymo data neįrašyti.

VSDFV Panevėžio skyrius disponavo Panevėžio apskrities archyvo 2009 m. rugpjūčio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog „Pavasario“ kolūkio 1975 metų kolūkio valdybos ir visuotinio kolūkio narių susirinkimų protokoluose duomenų apie P. T. priėmimą į darbą ar kolūkio narius,atleidimą iš darbo ar kolūkio narių nėra, o darbo sutartys buvo saugomos laikinai ir į archyvą nebuvo perduotos (b. l. 45). Atsakovas, siekdamas patikslinti pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, rinko papildomus duomenis iš Panevėžio apskrities archyve ir Pasvalio rajono savivaldybės archyve saugomų „Pavasario“ kolūkio dokumentų. VSDFV Panevėžio skyriaus Pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja patikrino archyve saugomų „Pavasario“ kolūkio 1975-1976 metų dokumentų fondą ir nustatė, kad 1975 metų fonde esančiuose šio kolūkio valdybos 1975 m. balandžio 1 d., gegužės 14 d., birželio 30 d., rugsėjo 8 d., spalio 24 d. protokoluose nėra duomenų apie su P. T. sudarytų sutarčių svarstymą, tokių duomenų nėra ir 1976 metų valdybos protokoluose. Byloje pateikti „Pavasario“ kolūkio valdybos protokolų duomenys leidžia nustatyti, kada, su kokiais asmenimis, kokių darbų atlikimui buvo sudaromos sutartys, kurios apsvarstytos sutartys patvirtintos ir kurias apsvarstytas sutartis nutarta apmokėti (b. l. 73-77). Nurodyti rašytiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad „Pavasario“ kolūkio valdyba 1975-1976 metais klausimų dėl sutarčių, tarp jų – ir darbo, su P. T. sudarymo (nutraukimo) ar su pareiškėju sudarytų sutarčių patvirtinimo ir jų apmokėjimo nesvarstė.

Ginčo šalys teismui nenurodė kitų įstaigų, kuriose saugomi dokumentai leistų spręsti apie tarp pareiškėjo ir „Pavasario“ kolūkio susiklosčiusių santykių pobūdį. Teismas sprendžia, kad ginčo šalys yra išnaudojusios galimybes rinkti papildomusįrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti bylos aplinkybes. Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad jų visetas nepatvirtina aplinkybės, jog „Pavasario‘“ kolūkio ir P. T.1975 m. liepos 7 d. sudaryta ir 1975 m. gruodžio 22 d. nutraukta sutartis buvo DĮK 18 straipsnyje apibrėžta darbo sutartis. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į tai, kad tiek kolūkiečio darbo knygelėje, tiek ir vienoje iš pareiškėjo turėtų darbo knygelių esantys įrašai apie priėmimą į darbą neatitinka DĮK 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Be to, šiuose dokumentuose esantys įrašai apie sutarties nutraukimą neatitinka DĮK 49 straipsnio reikalavimų, nustatančių, kad administracijos įsakymuose, nutarimuose, potvarkiuose ir kitokiuose apie darbą dokumentuose darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas, o darbo knygelėje įrašai apie darbo sutarties pasibaigimą privalo atitikti faktines darbo sutarties pasibaigimo aplinkybes ir darbo įstatymus (49 straipsnis). Kolūkiečio darbo knygelės Nr. 420 ir 1969 m. rugsėjo 3 d. išduotojedarbo knygelėje esančiuose įrašuoseapie P. T. atleidimą iš darbo nėra nurodyta apie pareiškėjo atleidimą iš darbo jo prašymu pagal DĮK 40 straipsnį (b. l. 10,38). Tai, kad įmonių, įstaigų ir organizacijų administracijos griežtai laikėsi aukščiau nurodytų DĮK reikalavimų, patvirtina P. T. darbo knygelėse esantys įrašai apie jo priėmimą į darbus ir atleidimą iš jų: juose nurodyti įsakymų numeriai, priėmimo datos, DĮK straipsnis, numatantis darbo sutarties pasibaigimo pagrindą (b. l. 8, 40).

DĮK įtvirtintos teisės normos nustatė, kad darbininkų ir tarnautojų darbas apmokamas palaikiui arba pavienečiui; vienetinis darbo apmokėjimas gali būti individualus arba kolektyvinis, o siekiant padidinti materialinį darbininkų ir tarnautojų suinteresuotumą įvykdyti bei viršyti gamybos planus, didinti gamybos efektyvumą ir rentabilumą, kelti darbo našumą, gerinti produkcijos kokybę ir taupyti išteklius, galėjo būti įvedamos laikinės premijinės ir vienetinės premijinės darbo apmokėjimo sistemos (95 straipsnis); pagal darbo sutartį dirbančiam darbininkas ar tarnautojui darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip kiekvieną pusmėnesį (109 straipsnis); draudžiama pakeisti atostogas pinigine kompensacija, išskyrus atvejus, kai atostogomis nepasinaudojęs darbininkas ar tarnautojas atleidžiamas iš darbo (81 straipsnis).

Pasvalio rajono savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl T. P. duomenų“ VSDFV Panevėžio skyriui pateikė atsiskaitymų už darbą apskaitos knygų lapus su 1975 m. liepos – gruodžio mėnesių įrašais (b. l. 49-60). Išanalizavus šiuose dokumentuose esančius įrašus, daroma išvada, kad pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos buvo mokamos kartą per mėnesį; apskaitos knygos lapų grafose „Išdirbta“ yra įrašyti duomenys apie pareiškėjo išdirbtų dienų ir valandų skaičių; grafose „Įvairūs priskaitymai“ (priskaitymų pobūdis nenurodytas) ir „Iš viso priklauso“ įrašyti duomenys apie pareiškėjui priskaitytas pajamas, 18-oje grafoje - apie išmokamą piniginių lėšų sumą, grafoje „Pajamų mokestis“ – apie išskaitomą pajamų mokestį. Atsiskaitymų už darbą apskaitos knygų lapuose nėra užpildytos grafos, skirtos nurodyti, kokias pareigas ėjo P. T., ir kokia jo profesija; pagal kokią darbo apmokėjimo sistemą priskaitomos apskaičiuojamos pajamos; 1975 m. gruodžio mėn. lapo 7 ir 8 grafose, skirtose nurodyti duomenis apie apskaičiuotus priskaitymus už atostogas, nėra duomenų apie pareiškėjui, su kuriuo nutraukiama sutartis, priklausančias atostogų dienas ir išmokėtą kompensaciją už jas (b. l. 49-60). P. T. teismo posėdyje paaiškino, kad nors “Pavasario“ kolūkyje atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį, tačiau su “Pavasario“ kolūkio pirmininku buvo susitarta, jog atlyginimas buvo mokamas už padarytus darbus (pvz., įrengus pamatus), kad sulygtų padaryti darbų įvykdymo terminai nebuvo nustatomi, nes kolūkio vadovybei buvo svarbu, kad darbai būtų atlikti kokybiškai.

Išanalizavus ir įvertinus nustatytus duomenis apie P. T. apskaičiuotas ir išmokėtas pajamas, daroma išvada, kad jie nepatvirtina, jog 1975 m. liepos – gruodžio mėnesiais pareiškėjui buvo mokamas DĮK numatyta darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis.

Be to, pagal DĮK, normalus darbininkų ir tarnautojų darbo laikas įmonėse, įstaigose, organizacijose negalėjo būti ilgesnis kaip 41 valanda per savaitę (52 straipsnis); darbininkams ir tarnautojams buvo nustatoma penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis (54 straipsnis), o tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kur dėl gamybos pobūdžio ir darbo sąlygų netikslinga įvesti penkių dienų darbo savaitę, buvo nustatoma šešių dienų darbo savaitė su viena poilsio diena, per kurią kasdieninis darbas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitinė norma yra 41 valanda (55 straipsnis).

Atsiskaitymų už darbą apskaitos knygų lapuose esantys 1975 m. liepos – gruodžio mėnesių įrašai apie P. T. per mėnesį išdirbtų dienų ir valandų skaičių patvirtina, kad pareiškėjas „Pavasario“ kolūkyjedirbo po 12-14 ir 20 dienų, o liepos mėnesį - 36 darbo dienas; liepos, rugpjūčio, gruodžio mėnesiais pareiškėjas dirbo po 10 val. per dieną, spalio mėn. - 8,28 val. , lapkričio mėn. - 8 val.. Apie pareiškėjui 1975 m. rugsėjo mėnesį priskaitytas ir išmokėtas pajamas duomenų apskritai nėra, ir tai leidžia teigti, kad tą mėnesį jis apskritai nedirbo.Įvertinus P. T. paaiškinimus apie, pareiškėjo žodžiais, laisviau organizuojamą darbo laiką, jogbrigados nariai, įvertinę atliekamo darbo apimtį, metų laiką ir oro sąlygas, savarankiškai nuspręsdavo, kada atvyks įdarbą, kiek valandų per dieną irkiek dienų per mėnesį dirbs, kada, esant reikalui, galės išeiti iš darbo ir pan., daroma išvada, kad pareiškėjas nustatyto darbo laiko režimo neprivalėjo laikytis.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad byloje nustatyti duomenys nepatvirtina išvados, jog pareiškėjo darbo laikui reguliuoti buvo taikoma kuri nors DĮK 52, 54, 55 straipsniuose nurodyta darbo laiko apskaitos sistema, leidžianti teigti, jog tarp pareiškėjo ir „Pavasario“ kolūkiobuvo susiklostę DĮK normų reguliuojami darbo teisiniai santykiai.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas, jog nėra teisinio pagrindo į P. T. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti Pasvalio rajono „Pavasario“ kolūkyje dirbto laiko nuo 1975 m. liepos 7 d. iki 1975 m. gruodžio 22 d., yra pagrįstas objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis. Nustačius, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas yra teisėtas, pagrindo naikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl stažo“ nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo P. T. skundą dėl 2016 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl stažo“ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.