Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą, ieškinyje nurodytais motyvais. Tikslino savo reikalavimą, kad išlaikymas turi būti teikiamas iki tol kol ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. liepos 1 d. Papildomai paaiškino, kad ji išnaudojo visas galimybes gauti valstybės paramą studijuojant. Ieškovė ketina tęsti savo studijas magistratūroje, o šios specialybės magistratūros studijos galimos tik užsienyje, todėl ji negali imti paskolos, kurią grąžinti turėtų pradėti po 12 mėnesių po baigimo, be to, pasinaudojus kreditu bakalauro studijoms ji jau negalėtų gauti kredito magistratūros studijoms, o to atsisakyti ji neketina, kadangi tai yra viso gyvenimo tikslas, prie kurio buvo eita nuo pat jos vaikystės. Nurodė, kad dėl lėšų trūkumo ji negali įpirkti geros kokybės mokymosi priemonių, o tai atsiliepia jos mokymosi rezultatams ir kelia grėsmę, kad jos mokymosi vidurkiui suprastėjus ji gali netekti valstybės finansuojamos mokslo vietos ir tokiu atveju jai reikės mokėti už mokslą. Paaiškino, kad mokslo metu darbo susirasti neturi galimybių, nes studijų tvarkaraštis yra labai užimtas, vasarą turi atlikti privalomą praktiką, be to, netgi po paskaitų turi atlikti daugybę darbų, kurie yra vertinami. Dėjo visas pastangas susirasti darbą vasarą ir tik per mamos pažįstamus gavo darbo naujai atsidariusioje parduotuvėje pardavėja. Neturėdama laiko į poilsį jos sveikata dar labiau susilpnėjo ir bijo, kad tai gali atsiliepti jos mokslo rezultatams.

Tretysis asmuo palaikė ieškovės ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas ieškovei išlaikymo visai nebeteikė nuo 2007-01-01. Nurodo, kad atsakovas atsisakydavo duoti ieškovei maistpinigių tuomet, kai ji neturėdavo visai lėšų, neprisidėdavo perkant ieškovei būtinus vaistus ir apmokant tyrimus, tekdavo skolintis iš pažįstamų. Šeimos pragyvenimui skyrė jai giminių dovanotus pinigus mašinai pirkti. Nurodė, kad nuo 2009 metų ji viena pati moka komunalinius mokesčius už (duomenys neskelbtini) esantį butą bei kredito įmokas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš ieškovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų, esančių byloje nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (IT,b.l. 9). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo procedūra pradėta 2010-11-12, santuoka dar nėra nutraukta. Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) ji yra (duomenys neskelbtini) nuolatinio skyriaus (duomenys neskelbtini) 2 kurso valstybės finansuojama studentė (b.l. 16), stipendijos negauna (IT,b.l. 17), turi sveikatos problemų (IT b.l. 46, IIT b.l. 11-14), nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nuosavybės teise neturi (IT,b.l. 13-14). Atsakovas yra Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis steigėjas ir vadovas (IT,b.l. 70-71), (duomenys neskelbtini) steigėjas ir vadovas (IT, b.l. 72-75). Nuosavybės teise valdo garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (IT, b.l. 102), 250,89 kv.m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (IT, b.l. 103-104) bei ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (IT, b.l. 105). Atsakovo vardu transporto priemonės nėra registruotos (IT, b.l. 120). Atsakovas 2009-02-03 yra pasirašęs paprastąjį vekselį 1800000 Lt, kuris gali būti pateiktas apmokėti per penkerius metus nuo išrašymo dienos (IT, b.l. 122) bei yra solidariai atsakingas pagal 2010-06-14 dienos vekselį 47000 Lt sumai (IT, b.l. 123), bei turi kreditorinius įsipareigojimus Danske Bank A/S Lietuvos filialui (IT, b.l. 124-127). Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis per mėnesį 1500 Lt (IT, b.l. 128-129, IIT, B.L. 107-108), (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 15 Lt (IT, b.l. 133) bei viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 760 Lt (IT, b.l. 134-135). Atsakovas gauna pajamas iš nuomos teisinių santykių už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą , UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinis nuomos mokestis sudaro 6095,52 Lt (IT, b.l. 130). Tretysis asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos mėnesinis atlyginimas yra 2500 Lt ( IT, b.l. 54-55). Turi prisiėmusi kreditorinių įsipareigojimų UAB „SNORO lizingas“, tikslinę paskolą nešiojamąjam kompiuteriui įsigyti ( IT, b.l. 39-40), bei paskolas D. S. ( IT, b.l. 67). Nuosavybės teise turi ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ( IT., b.l. 105).

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-02-26, kol ji dar buvo nepilnametė, o atsakovas išlaikymo neteikė ir prašo priteisti 5600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė nurodė, kad išlaikymą tuo laikotarpiu jai teikė mama ir tenkino jos poreikius. Apie tai, kad atsakovas neteikė išlaikymo ieškovei būnant nepilnamete liudijo ieškovės teta D. S., nurodydama, kad atsakovas nesirūpino vaikų saugumu, vaikų gyvenimo sąlygomis, kad butas kuriame gyvena ieškovė yra nesaugus gyventi vaikams. Liudytoja nurodė, kad atsakovas nuo 2007-01-01 neduodavo pinigų šeimai, kaltindavo motiną, kad dėl jos negali uždirbti pinigų, retas atvejis, kad atsakovas pirkdavo šeimai maistą (IIT, b.l. 151-152).

Atsakovas minėtam reikalavimui prašo taikyti senatį, kadangi teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą.

Atsakovo reikalavimas taikyti senatį atmestinas, kadangi CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9 p. nustatytas penkerių metų senaties terminas. Ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidus penkerių metų senaties termino.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje kreditorius yra vaikas, o skolininkai tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Tėvai šią prievolę vykdo tarpusavio susitarimu. Jei tėvai tuo klausimu susitaria ir vaikui išlaikymas vieno ar abiejų yra teikiamas, tai vaiko teisės nėra pažeidžiamos ir jis neturi pagrindo kreiptis į teismą. Išlaikymas tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių sąlygų sudarymas. Išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo tikslo. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai vaiko interesai tuo metu nepažeidžiami. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės tėvai iki 2010 metų gyveno kartu, byloje nepateikta įrodymų, kad laikotarpiu už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą ieškovės tėvai nevedė bendro ūkio, todėl lėšos ieškovės išlaikymui buvo skiriamos iš bendrosios jungtinės atsakovo bei trečiojo asmens nuosavybės. Aplinkybę, kad tuo laikotarpiu buvo vedamas bendras ūkis patvirtino ir trečiasis asmuo, nurodydamas, kad iki 2009 metų išlaidas susijusias su kredito dengimu už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ieškovės šeima ir gyveno, vykdė atsakovas. Kad išlaikymas ieškovei, kol ji buvo nepilnametė, buvo teikiamas tinkamas įrodo aplinkybės, jog ieškovė buvo užtikrinta gyvenamuoju plotu, už kurį kreditą jo įsigijimui padengti iki 2009 metų mokėjo atsakovas. Ieškovė lankė V. J. gimnaziją, tėvai turėjo mokėti mokestį už mokslą (IT, b.l. 30), mokėsi Vilniaus J. V. dailės mokykloje ( IT, b.l. 33). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad išlaikymą jai teikė tik motina. Ta aplinkybė, kad išlaikymą teikė tik vienas iš tėvų neįrodo, kad ieškovės interesai , laikotarpiu kol ji buvo nepilnametė buvo pažeisti, tai tik patvirtina, kad tretysis asmuo vykdė savo ir atsakovo prievolę. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nebuvo pažeidžiamas. Tokiu atveju galėjo būti pažeistas tik ieškovės motinos interesai, tačiau tokiam asmeniui pereina kreditoriaus teisės neteikusio išlaikymo tėvo atžvilgiu. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-02-26, kol ji dar buvo nepilnametė, atmestinas.

Dėl išlaikymo priteisimo, kol ieškovė mokosi aukštojoje mokykloje.

2004m. lapkričio 11d. įstatymu N. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3dalį, nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi dieniniuose skyriuose, yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 06 07 nutarimu pripažino, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Tačiau iš Konstitucinio teismo nutarimo konteksto matyti, kad teismai gali svarstyti ieškinius pilnamečių, besimokančių dieniniuose skyriuose, dėl paramos teikimo ir spręsti, ar ji yra reikalinga. Konstitucinis teismas nutarimo 12.2 punktu pažymėjo išlaikymą pilnamečių, besimokančių vidurinėje mokykloje atžvilgiu ir konstatavo, kad tokia pareiga kildinama ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti.

Pagal CK 2.5 str. 1 d. pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 str. 1 d.). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Iš Konstitucinio teismo nutarimo konteksto matyti, kad esminės sąlygos CK 3.194 str. 3 d. normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant, teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 str. 3 d., tai yra sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis.

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ji mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, dirbti nėra galimybės, kitų pajamų neturi, motinai vienai teikti paramą yra sunku, todėl dalį išlaidų turėtų dengti tėvas.

Kaip buvo minėta, šioje byloje iš šalių paaiškinimų posėdžio metu, rašytinių įrodymų, esančių byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama pilnametė, mokosi, norėdama įsigyti aukštąjį išsilavinimą ir kartu įsigyti specialybę, išlaikymą teikia tik ieškovės motina. Įrodymų, kad šiuo metu ieškovė dirba byloje nėra. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto.

Pažymėtina, kad tiek vidurinio, tiek profesinio ugdymo, tiek aukštojo išsilavinimo paskirtis yra padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, kultūrinį, technologinį raštingumą, profesinės kompetencijos pradmenis ir specialybę. Dėl to turi būti užtikrinamos garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti išsilavinimą, specialybę. Šiuo atveju ieškovė, Vilniaus dailės akademijos studentė, nors ir esanti darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti paskaitas (IIT, b.l. 161-167), išklausyti nustatytą kursą, vasaros metu atlikti privalomąją profesinę praktiką (IIT, b.l. 180), skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio ji ateityje negalės dirbti, siekti dar aukštesnio magistrinio išsilavinimo. Taigi, tėvai privalo padėti įgyvendinti šią teisę, kad pilnametis vaikas įsigytų specialybę, kuri vėliau taptų pragyvenimo šaltiniu, pamatu siekiant dar aukštesnio išsilavinimo ar profesijos. Vaikui sulaukus pilnametystės, jo ryšys su tėvais galutinai nenutrūksta, todėl abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, pradėjusius siekti išsilavinimo, nepaisant to, kad ieškovė yra pilnametė, tuo labiau, kad tėvai pritarė ieškovės pasirinktam išsilavinimui.

Konstatuotina, kad teismui nekyla abejonės dėl ieškovės užimtumo ir negalėjimo dirbti. Kitokių įrodymų byloje nėra. Aplinkybė, kad ieškovė yra valstybės finansuojamų studijų studentė, patvirtina, kad ji mokosi sąžiningai ir pažangiai bei nepiktnaudžiauja šeimos teisėmis. Ieškovė įrodė, kad ji deda visas pastangas susirasti darbą laisvu nuo mokymosi metu (IT, b.l. 25-29; IIT, b.l. 72-75, b.l. 94-96), aukodama savo teisę į poilsį, ko pasekoje pernelyg didelė įtampa galimai atsiliepė jos sveikatai, nes ieškovei buvo diagnozuota anemija (IIT, b.l. 11-14). Ieškovė pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad ji dėjo pastangas pasirūpinti valstybės remiama paskola, tačiau paaiškėjus, kad gavus paskolą bakalauro studijoms ji negalės gauti paskolos magistro studijoms ir įvertinusi aplinkybę, kad jos specialybė be magistrinio išsilavinimo netektų savo perspektyvų ja nesinaudojo (IIT, b.l. 139).

Sprendžiant paramos priteisimo klausimą ir paramos dydžio nustatymo klausimą teisiškai nėra svarbi aplinkybė, kad atsakovas turi daugiau skolinių įsipareigojimų, tai nesuteikia jokių teisinių privilegijų sprendžiant išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo klausimą, nes teisiškai reikšmingi yra duomenys dėl abiejų tėvų faktiškai gaunamų pajamų. Ta pati aplinkybė, kad skolinių įsipareigojimų turi ir tretysis asmuo, netrukdo jai teikti dukrai išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis turėdamas profesiją ir ilgametę darbo bei valdymo patirtį informacinių technologijų srityje, negali susirasti geriau apmokamo darbo, kad turėtų galimybę tinkamai suteikti paramą pirmąjį aukštąjį išsilavinimą siekiančiai įgyti dukrai, tuo labiau, kad atsakovas neturi daugiau išlaikytinių bei neturi sveikatos problemų. Atsakovo darbo pajamos (760 Lt) gaunamos viešojoje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis yra vienintelis steigėjas ir vadovas, vertintinos kritiškai, kadangi iš pateiktų darbo pasiūlos skelbimų minėtoje įstaigoje matyti, kad net projektų kordinatoriams siūlomas atlyginimas yra 1500 Lt. (IIT, b.l. 177). Taip pat kritiškai vertinamas atsakovo pajamų gaunamų iš nuomojamo turto sumažėjimas, kadangi 2010 metais atsakovo nekilnojamojo turto nuomos pajamos sudarė 106935, 70 Lt (IIT, b.l. 82), kai tuo tarpu 2011 metais pajamos iš nuomos teisinių santykių sudaro tik 32561 Lt (IIT, b.l. 141-143). Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl pajamų gaunamų iš nuomos teisinių santykių sumažėjimo, nepateikė įrodymų, kodėl nesudaroma nuomos sutartis su viešąja įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, kuri savo veiklą vykdo minėtose patalpose bei anksčiau yra mokėjusi nuomos mokestį. Atsakovo pajamas susijusias su darbo teisiniais santykiais 2011 metais sudarė 40673 Lt (II t, b.l. 141-143). Atsakovo paaiškinimai, kad jis dėl savo finansinės padėties šiuo metu neturi jokių galimybių teikti dukrai išlaikymo, įvertinus atsakovo patirtį, išsilavinimą, jo turimą nekilnojamąjį turtą bei ankstesnę turtinę padėtį, jo gautas pajamas, kelia teismui abejones dėl atsakovo sąžiningumo ir vertintini kritiškai.

Teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį ir pilnamečio poreikius. Ieškovė pateikė išsamius įrodymus apie savo išlaidas. Įvertinęs ieškovės studijuojamą programą, teismas mano, kad ieškovės nurodytos išlaidos jos poreikių tenkinimui nėra nepagrįstai didelės. Akivaizdu, kad ieškovė studijuodama grafinį dizainą, turi didesnes išlaidas mokymo priemonių įsigijimui, kurios pagal pateiktus ieškovės įrodymus yra pakankamai brangios (IT, b.l. 49-53; IIT, b.l. 103-106). Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė turi specialių poreikių, susijusių su jos sveikatos būsena- jai diagnozuota anemija, reaktyvioji artropatija, širdies tachikardija, todėl įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus apie jos sveikatos būklę, teismui nekyla abejonių, kad ji turi didesnes išlaidas ir savo sveikatos priežiūrai bei palaikymui (IT, b.l. 42-45, IIT, b.l. 11-12). Akivaizdu, kad ieškovė turi išlaidas maistui, komunalinėms paslaugoms, rūbams, telefonui, transportui, laisvalaikiui. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovės studijoms yra būtinas nešiojamas kompiuteris, tikėtina, kad studijuojant grafinį dizainą, nešiojamas kompiuteris yra pagrindinė darbo priemonė, kuri yra naudojama ir paskaitų metu, tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovės išperkamosios nuomos sutartis baigiasi 2012-05-06 (IT, b.l 39) ir nelieka išperkamosios nuomos įmokų, išlaikymui priteistina suma nuo 2012 metų birželio mėnesio mažinama 75 Lt.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, CK 3.194 str. 3 dalies nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimą, kad nebūtų trukdomos studijos, laikytina, kad ieškovei yra reikalinga parama, atsakovas gali teikti ieškovei paramą.

Teismas, išnagrinėjęs ieškinį, paaiškinimus, ištyręs rašytinus bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius aktus, konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, kol ieškovė mokosi aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje tenkintinas dalinai. Teismas daro išvadą, kad atsakovas įgalus teikti dukrai jos prašomo dydžio paramą, kol ieškovė mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. liepos 1 d., išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos t. y. nuo 2011-08-08.

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.210).

Ieškovė šio pobūdžio byloje nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalis, 2 punktas). Pagal LR civilinio kodekso 96 straipsnio 1d. šis mokestis priteistinas į valstybės biudžetą iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo priteistinas 249 Lt žyminis mokestis (693Ltx12 mėnx3proc.). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos pašto išlaidos, kurias sudaro 34,74 Lt. Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pateikta.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Pagal CPK 150 str. 5 d., priėmus sprendimą, naikinama laikinoji apsaugos priemonė, pritaikyta 2011-12-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, kuria priteistas iš atsakovo E. B. ieškovės U. B. išlaikymui laikinas išlaikymas, mokant po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, vadovaudamasis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Atmesti ieškovės U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-02-26, kurį sudaro 5600 Lt.

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės U. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 693 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt tris litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-08-08 iki 2012 metų gegužės mėnesio įskaitytinai bei 618 Lt (šešis šimtus aštuoniolika litų) nuo 2012 metų birželio mėnesio iki ieškovė mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau kaip iki 2013 m. liepos 1 d..

Priteisti iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 249 Lt ( du šimtus keturiasdešimt litus) žyminį mokestį ir 34,74 Lt (trisdešimt keturi litai septyniasdešimt keturi centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priėmus sprendimą naikinama laikinoji apsaugos priemonė, pritaikyta 2011-12-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, kuria priteistas iš atsakovo E. B. ieškovės U. B. išlaikymui laikinas išlaikymas, mokant po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.