- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-04
- Bylos Nr.
- AN2-225-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00597-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. A.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimto sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūnė 2023 m. liepos 6 d. priėmė sprendimą, atsižvelgusi į tai, kad 2023 m. liepos 6 d. pavojų patiriantis asmuo I. M. kreipėsi į policiją dėl patiriamo pavojaus ir įvertinus tai, kad tarp pareiškėjo M. A. ir I. M. susiklosčiusi situacija atitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. Nr. 1V-171 įsakymu „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ (toliau – Įsakymas) reglamentuotus 7 kriterijus, skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau – Orderis).
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su skirtu Orderiu, M. A. pateikė skundą jį skyrusiai institucijai, prašydamas Orderį panaikinti, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkas netenkino M. A. skundo ir jį persiuntė nagrinėti apylinkės teismui. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartimi skundas netenkintas, konstatavus, kad Orderis skirtas pagrįstai.
3. Skunde apygardos teismui M. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus priimtą sprendimą skirti Orderį M. A. atžvilgiu. Taip pat apeliantas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo gavimo, ar Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 punkto nuostata, įtvirtinanti smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens sąvoką, kurioje pavojus ir tuo pačiu asmens kaltė kildinama iš prielaidos „gali“, tačiau asmenį jau įvardinant, kaip pavojų keliantį su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai, jog asmuo kaltu gali būti pripažintas kaltu tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
3.1. M. A. nurodo, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepasisakė dėl visų pateikto skundo prašymų, taip pat neišsprendė pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tikslu suteikti galimybę pareiškėjui bei jo atstovui dalyvauti atsakovės ir įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų bei liudininkų apklausoje ir tiriant kitus įrodymus, nes remiantis vien atsakovės, kaip tariamai nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje pateiktais paaiškinimais bei su ginčo įvykiu nesusijusių aplinkybių savo versijos išdėstymu, jog tariamai pareiškėjas prieš ją smurtavo nuo 2015 metų, nors faktinė įvykio situacija buvo visai kitokia, neįmanomas teisingas bylos išsprendimas.
3.2. Skunde taip pat pabrėžiama, kad toks vienašališkas procesas lėmė tai, kad neteisingas ginčo Orderis pareiškėjo atžvilgiu nėra panaikintas ir skundžiama teismo nutartimi I. M. bus manipuliuojama civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kas gali lemti neigiamas pasekmes nustatant tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, ribojančią tėvo ir sūnaus bendravimo laiką minėtu formaliu teisiniu pagrindu, pažeidžiant mažamečio vaiko teisėtus interesus nuolatos bendrauti ir matytis su tėvu. Šias aplinkybes patvirtina su pradiniu skundu pateiktas garso įrašas, darytas pačios atsakovės (vaiko motinos), kuriame aiškiai girdėti, kaip vaikas išreiškė norą būti su tėvu. Šiuo atveju nei policija, išdavusi Orderį, nei apylinkės teismas palikęs jį galioti, negina didesnio įstatymais saugomo gėrio – vaiko teisėtų interesų ir jo teisių, melagingi M. A. įskundimai policijai net nėra išsamiai ir objektyviai tiriami.
3.3. M. A. skunde taip pat nurodo, kad jokio smurto I. M. atžvilgiu 2023 m. liepos 6 d. įvykyje nebuvo. Ji pati atvažiavo į pareiškėjo namus, kur šis šventė savo gimtadienį su savo šeima (vaiku bei savo gyvenimo drauge S. V. ir savo mama bei patėviu), kaip įprasta tokiu atveju, kai vaiką jis perdavė mamai, pareiškėjas išgėrė su tėvais truputį šampano ir tame nėra jokių atsakovės ar vaiko interesų pažeidimo ir iki vaiko perdavimo, jis buvo visiškai blaivus. Tačiau pasiėmusi vaiką, nors jis pagal šalių susitarimą turėjo būti su tėvu iki sekančios dienos 10.00 val. ryto, I. M. toliau provokavo konfliktą, tyčiodamasi tiek iš pareiškėjo, tiek iš jo gyvenimo draugės. Ji nuolat inicijuoja konfliktus vaiko akivaizdoje ir tokie įrodymai pateikiami su šiuo skundu. I. M. specialiai provokavo konfliktą ir iškvietė policiją keršto tikslu bei tikslu turėti tariamo „smurto" prieš ją įrodymus vykstančioje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Policija atvyko 21.46 val., o jau po geros valandos neapgrįstai buvo išduotas ginčo Orderis, kas patvirtina, jog joks objektyvus įvykio aplinkybių tyrimas nebuvo vykdomas, o buvo vadovaujamasi vien I. M. melagingais paaiškinimais.
3.4. Skunde teigiama, kad jokio faktinio pagrindo išduoti ginčo Orderį nebuvo, nes nebuvo net mažiausios grėsmės požymių dėl smurto artimoje aplinkoje tikimybės, kadangi ginčo šalis skyrė 20–30 metrų atstumas ir jie tik abu išreiškė nepasitenkinimą vienas kitu keliais sakiniais. Tuo šis įvykis ir užsibaigė, tačiau apylinkės teismas rėmėsi tik I. M. teiginiais, kad nuo 2015 metų iš pareiškėjo tariamai patiria psichologinį, ekonominį, fizinį smurtą ir, nepaisant nutrūkusių santykių, pareiškėjas toliau fiziškai smurtauja, baugina, žemina, tyčiojasi, 2020 metais kreipėsi į psichiatrą, iki šiol vartoja antidepresantus, jaučiasi įbauginta, bijo sutikti pareiškėją.
3.5. Skunde taip pat teigiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog peržiūrėjus filmuotą medžiagą nustatyta, kad I. M. policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė dėl jos atžvilgiu išsakytų grasinimų necenzūriniais žodžiais, iš ko teismas kildino M. A. kaltę, kas pažeidžia nekaltumo prezumpciją bei kaltės sąvoką, įtvirtintą tiek Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) teisės normose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo daugelyje bylų išaiškinta dėl asmens kaltės, kaip būtinosios administracinio nusižengimo sąlygos: kaltė yra kiekvieno administracinio nusižengimo esminis požymis ir nesant asmens kaltės, negalima ir jo administracinė atsakomybė. Tačiau tiek teismas, tiek administracinę bylą inicijavusi institucija – policija, pareiškėjo kaltę kildina iš atsakovės I. M. teiktos informacijos policijai bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.
3.6. Pareiškėjo teigimu, informaciją apie I. M. atžvilgiu vartojamą smurtą nuo 2015 m. paneigia tai, kad šalims bendras vaikas gimė tik 2019 m. vasario 2 d., todėl nelogiška, kad pareiškėjas iki to net keturis metu mušė ir kitaip smurtavo I. M. atžvilgiu. Šeima iširo dėl I. M. konfliktiško elgesio, nuolatinių priekabių prie pareiškėjo ir jos neištikimybės, todėl 2021 m. pareiškėjas išėjo. Be to, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones I. M. atžvilgiu, nes ji nuolatos inicijuoja konfliktus vaiko akivaizdoje ir elgiasi agresyviai, dėl ko psichologiškai smurtauja tiek prieš pareiškėją M. A., kaip vaiko tėvą, tiek prieš patį vaiką, taip pat patvirtina, kad būtent vaiko mama nuolatos konfliktuoja, elgiasi agresyviai bei siekia tokiu būdu įgyti persvarą prieš pareiškėją civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, kas yra tyčinis piktnaudžiavimas nukentėjusiųjų teisėmis šioje byloje, ir tai draudžia tiek Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 18 straipsnis, tiek ANK 489 straipsnio 1 dalis.
3.7. Skundo autoriaus vertinimu, Orderio nepagrįstumą pagrindžia ir tai, kad I. M. atžvilgiu 2023 m. sausio 20 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato tyrėjos nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, kai pareiškėjas atvyko pasiimti sūnaus su savo drauge S. ir pastaroji buvo užpulta I. M., jos atžvilgiu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, kas tik patvirtina pačios vaiko motinos agresyvų ir konfliktišką elgesį bei tai, kad ji konfliktus kelia ir savo mažamečio sūnaus akivaizdoje (tai patvirtina garso įrašas). Vien tai, kad nagrinėjamo įvykio metu I. M., pasiėmusiai vaiką iš pareiškėjo, tačiau ir toliau provokuojančiai konfliktą buvo liepta ,,nešdintis iš čia” dar nesudaro pagrindo išduoti ginčo Orderį. Juolab, kad necenzūriniai žodžiai buvo vartojami abiejų pusių.
3.8. Skunde pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį teismą dėl jo nuomone Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nurodyto asmens, keliančio grėsmę sąvokos ir jos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai nekaltumo prezumpcijai. Šiuo atveju asmens kaltei konstatuoti ir atsirasti administracinei atsakomybei, užtenka tik pagrįsto įtarimo, nors remiantis ANK asmuo atsako administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tik jei yra pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau minėtame kodekse nėra nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis ir požymiai dėl smurto artimoje aplinkoje, nes tai reglamentuoja specialus teisės institutas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris nėra administracinių nusižengimo kodekso dalis, taip pat šis įstatymas nėra ir baudžiamojo kodekso dalis, todėl neapima jame nurodytų neteisėtų ir nusikalstamų veikų sudėties. Taigi, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas ir jo pagrindu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra pasiklydęs tarp administracinės ir baudžiamosios teisės institutų nuostatų bei sukelia administraciniam nusižengimui būdingas teisines pasekmes, kaip šiuo atveju. Todėl yra teisinė kolizija, kurią turėtų pašalinti Konstitucinis Teismas, nes minėtos teisinės pasekmės yra susijusios su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių bei nekaltumo prezumpcijos, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, pažeidimu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
5. Skundžiama nutartimi buvo atmestas pareiškėjo M. A. skundas ir paliktas galioti 2023 m. liepos 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūnės priimtas sprendimas skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties argumentais.
6. 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti skundai, paduoti apylinkės ar apygardos teismui, tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnis numato administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatytą tvarką asmenims, melagingai pranešusiems apie smurtą artimoje aplinkoje, piktnaudžiavusiems smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų teisėmis, piktnaudžiavusiems smurtą patyrusių asmenų teisėmis, nesilaikiusiems apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
7. Aukščiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju paduotas skundas tiek, kiek nenustatyta šiame įstatyme, nagrinėjamas BPK nustatyta tvarka. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, užregistruodamas kaip administracinio nusižengimo bylą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo normas, nes skundai dėl priimtų sprendimų skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, nagrinėjami BPK nustatyta tvarka ir turėtų būti registruojami kaip baudžiamosios bylos. Nagrinėjamu atveju pateiktas skundas nesusijęs su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimu, už kurį gresia atsakomybė, nustatyta ANK 489 straipsnyje.
8. Skunde M. A. teigia, jog kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teismas nepasisakė dėl visų pateikto skundo prašymų, taip pat neišsprendė pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokie skundo teiginiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad apylinkės teisme gautas skundas turi būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas priima sprendimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat pažymėtina, kad BPK 364 straipsnio 6 dalis numato teismo pareigą rengti teismo posėdį, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjamu atveju, M. A. skundu prašoma palengvinti jo padėtį ir panaikinti skundžiamą nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl paskirtos prevencinės apsaugos priemonės – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo. Todėl, remiantis BPK 364 straipsnio 6 dalies nuostatomis, spręsti ar rengti teismo posėdį, kuriame gali dalyvauti policijos įstaigos vadovo įgaliotas pareigūnas, asmuo, padavęs skundą, ir (ar) jo advokatas (atstovas), kiti suinteresuoti asmenys, paliekama teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skunde išdėstyti aiškūs ir konkretūs motyvai bei prašymai, taip pat teismui pateikta skundo nagrinėjimui administracinio nusižengimo byla, todėl pagrindų skundą nagrinėti žodininiame posėdyje teismas nenustatė ir skundas nagrinėtas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta rašytinio bylos nagrinėjimo tvarka.
9. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 2 dalis numato, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministro įsakymas. Įsakymo 1.2 punktas nustato, kad smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika yra, kai, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, vertinamo įvykio aplinkybės atitinka tris ir daugiau šio įsakymo nurodytų kriterijų. Nagrinėjamu atveju iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos matyti, kad tarp I. M. ir M. A. 2023 m. liepos 6 d. susiklosčiusi situacija atitiko keturis Įsakymo reglamentuotus kriterijus (su konflikte dalyvaujančiu pavojų patiriančiu asmeniu – I. M. gyvena vaikas (1.1.2. punktas); konfliktas įvyko vaiko akivaizdoje (1.1.3. punktas); ankščiau dėl to paties pavojų keliančio asmens tuo pačiu arba kitu adresu Policijos registruojamų įvykių registre buvo registruota pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje (per praėjusius 24 mėnesius nors vieną kartą) (1.1.5. punktas); pavojų keliantis asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir (ar) vengia tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – M. A. nustatytas 0,76 promilių girtumas (1.1.8. punktas), todėl policijos pareigūnas priėmė sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui pareiškėjas nurodo, kad jokio smurto I. M. atžvilgiu 2023 m. liepos 6 d. įvykyje nebuvo ir ji siekia tokiu būdu įgyti persvarą prieš pareiškėją civilinėje byloje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, tačiau apygardos teismas tokius apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją savaip interpretuojant įrodymus ir atmeta kaip nepagrįstus.
10. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. To paties įstatymo 4 dalies 2 punkte nurodyta, jog specializuotos kompleksinės pagalbos centras teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir smurto artimoje aplinkoje atvejų. Bylos medžiagoje esančioje 2023 m. liepos 10 d. ekspertinio vertinimo pažymoje nustatyta, kad I. M. nuo 2015 m. sistemingai patiria fizinį, psichologinį bei ekonominį smurtą. 2019 m., kai sūnui buvo pusė metų, M. A. I. M. stumdė, tampė, kai ji laikė kūdikį ant rankų. 2021 m. smurtas kartojasi – M. A. smaugė I. M. prie mažamečio. Sugyventiniai išsiskyrę apie dvejus metus, tačiau smurtas tęsiasi. Taip pat ekspertinio vertinimo pažymoje nurodyta, kad dėl sisteminio smurto I. M. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymoje taip pat nustatyta, kad I. M. 2020 m. kreipėsi į psichiatrą, iki šiol vartoja antidepresantus, moteris jaučiasi įbauginta, bijo sutikti M. A. viešoje vietoje. Ekspertinio vertinimo pažymoje taip pat nurodyta, kad skundą padavęs asmuo (M. A.) turi nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą, kuriuo I. M. yra bauginęs. Įvertinus aukščiau paminėtą, nors skunde M. A. bando paneigti Orderio skyrimo pagrįstumą, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, skundo argumentai pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro.
11. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi įvykio vietoje atliktu smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimu, kuris atitinka Įsakymu nustatytus kriterijus ir nustatytą smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką, Specializuotos kompleksinės pagalbos centro pateiktu 2023 m. liepos 10 d. ekspertiniu vertinimu (toliau – Ekspertinis vertinimas). Nors apylinkės teismas dėl byloje esančių įrodymų pasisakė itin paviršutiniškai ir lakoniškai, jų išsamiai neišanalizavo, vis tik išvada padaryta teisinga. Skunde M. A. nors ir prieštarauja 2023 m. liepos 10 d. Ekspertinio vertinimo, kuriuo remtasi išduodant Orderį, pažymoje esančiam aprašymui, tačiau šį aprašymą paneigiančių duomenų nenurodo. Minėtame vertinime nurodytos aplinkybės apie M. A. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą IT (duomenys neskelbtini) (1 ekspertinio vertinimo veiksnys) ir šiam tyrimui pateiktus duomenis dėl nelegaliai laikomo šaunamojo ginklo (11 ekspertinio vertinimo veiksnys) nepaneigti. Ekspertinio vertinimo teiginių nepaneigia ir prie M. A. skundo pridėti dokumentai: Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas (b. l. 83–85), Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno rajone Vaiko situacijos vertinimo anketa (b. l. 88–99), o juo labiau teismo nutartis dėl laikinosios bendravimo ir dalyvavimo auklėjant sūnų tvarkos nustatymo (b. l. 100–104). Vien tai, kad tarp M. A. ir jo sūnaus motinos I. M. vyksta teisminiai ginčai, negali būti pagrindas nesivadovauti ir nesiremti anksčiau išvardintais dokumentais, kurių pagrindu išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Taigi daroma išvada, jog šioje nutartyje aptartų įrodymų visetas leidžia pagrįstai teigti, jog Kauno apylinkės teismo priimta nutartis atmesti M. A. skundą yra teisėta ir pagrįsta.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o pareiškėjo M. A. kaltės klausimas nesprendžiamas, todėl dėl skundo motyvų, kuriais ginčijama pareiškėjo kaltė, teismas nepasisako. Atmestinas ir apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą. Pažymėtina, kad remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas (kitas teisės aktas) atitinka Konstituciją, tais atvejais kai jam kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisės aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, ir nurodoma, jog teismas negali atidėti (stabdyti) bylos nagrinėjimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, jei jis neabejoja byloje taikomų įstatymų (teisės aktų) atitiktimi Konstitucijai.
13. Nagrinėjamu atveju apelianto skundą nagrinėjančiam aukštesnės instancijos teismui abejonių dėl įstatymo atitikties Konstitucijai nekyla. Tuo labiau, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT52-A-S47/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020). Apelianto skunde prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą iš esmės yra susijęs su kritika galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir subjektyviu vertinimu, o ne su nurodytų normų konstitucingumo klausimu, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pažymėtina, kad vien tai, jog apelianto netenkina įstatymo leidėjo numatyta pozicija, nėra pagrindas teigti, kad tokia teisės norma prieštarauja Konstitucijai.
14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 straipsnio 10 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.