Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji bylos asmenys: E. J., O. J., V. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pateikė teismui pakartotinį prašymą vykdymo procese pakeisti suinteresuotuosius asmenis E. J. ir O. J. jų teisių perėmėju A. B..Pareiškėjas nurodė, kad 2015-05-28 pradiniai kreditoriai E. J., O. J. perleido naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius A. B. priėmė iš kreditorių visas iš 2015-05-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1422-820/2015 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kylančias teises ir pareigas ir iš šio procesinio sprendimo kylančias kreditoriaus teises, įskaitant, bet neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei papildomas teises, įskaitant palūkanas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-14 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo A. B. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.Teismas nurodė, kad 2016-05-18 nutartimi teismas jau išsprendė šį pareiškėjo prašymą. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taip pat teismas nurodė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-05-28 įvyko reikalavimo teisių perleidimas, pagal kurį pradinių kreditorių E. J. ir O. J. reikalavimai, nurodyti 2015-05-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1422-820/2015, skolininkui V. R. butų perleisti kokiam nors kitam asmeniui. Esant neįrodytoms aplinkybėms, kad įvyko procesinių teisių perleidimas, teismas negalėjo tenkinti pareiškimo dėl išieškotojo pakeitimo. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą pakeisti vykdymo veiksme išieškotoją, nes nenustatė CPK 596 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto ir pareiškėjo nurodyto pagrindo (reikalavimo perleidimo fakto).

Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Jam nėra žinoma apie 2016-05-18 nutartį, nes nutartis nėra iki šiol pareiškėjui įteikta. Dėl šios priežasties buvo pakartotinai teiktas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.Teismui buvo pateikti sutarčių originalai 2015 m. birželio mėn., teikiant pirmąjį prašymą, ir teismas, atmetęs pareiškėjo prašymą, šių sutarčių negrąžino. Pareiškėjas, teikdamas pakartotinį prašymą, nurodė, jog sutarčių originalai yra prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-1422-820/2015.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-09-14 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo prašymą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-09-14 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Civilinėje teisėje rungimosi principas lemia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.).Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendroji procesinių teisių perėmimą reglamentuojanti norma vykdymo procese – CPK 48 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Forthmill Limited v. BUAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-367/2008).Apeliantas nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015-05-28 įvyko reikalavimo teisių perleidimas, pagal kurį pradinių kreditorių E. J. ir O. J. reikalavimai, nurodyti 2015-05-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1422-820/2015 skolininkui V. R., butų perleisti pareiškėjui.Apeliantas nurodo, jog sutarčių originalai buvo pateikti į civilinę bylą Nr. 2-1422-820/2015 kartu su pirminiu prašymu pakeisti šalis, kurio teismas 2015-07-01 nutartimi netenkino ir šių sutarčių teismas apeliantui negrąžino. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 str. 1 d. ir 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva, o apeliantas turėjo teisę teikti prašymą dėl dokumentų originalų grąžinimo, tačiau šia teise nesinaudojo. Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakeisti išieškotoją vykdymo procese.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.