Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovei A. N., jos atstovei advokatei R. R., atsakovei I. N., jos atstovui advokato padėjėjui Ž. K., atsakovui A. N., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei N. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovams I. N., A. N., nepilnamečiam vaikui R. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio atsakovė I. N. paaiškino, jog nesutinka su ieškiniu, nes ieškovė jai privalo kompensuoti į jos namą įdėtas lėšas, tada galėtų išsikelti. Paaiškino, kad susituokus su A. N., jie gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su atsakovu turėjo sklypą namo statybai ir ketino statytis namą, tačiau ieškovė A. N. pasiūlė mintį, kad namo statyti neapsimoka, nes ji turi paveldėjusi dalį namo ir sklypo, kuriuos gali perleisti atsakovams mainais už atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo taip ir susitarta, tačiau apleistai ieškovės paveldėtai namo daliai buvo nutarta atlikti rekonstrukciją ir tokiu būdu namo dalį pasididinti. Į ieškovei nuosavybės teise priklausantį namą atsakovai persikėlė gyventi 2009 metų rudenį, kai pabaigė namo dalies rekonstrukciją, kurią pradėjo 2006 metų vasarą. Atsakovė nurodo, jog mokesčius mokėjo tol, kol ieškovė nepasiėmė mokesčių knygutės, po to atsakovas A. N. duodavo pinigus ieškovei, kad ji sumokėtų visus mokesčius, todėl atsakovė su reikalavimu priteisti skolas nesutinka, nors pripažįsta, kad gyveno name, naudojosi komunaliniais patarnavimais, bet už juos nesumokėjo, kadangi ieškovė turėtų reikalauti skolų priteisimo iš atsakovo A. N.. Teigia, jog pirmiausiai ieškovė tegul sumoka atsakovei už jos gyvenamojo namo rekonstrukciją, o tada ji išsikeltų iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto. Tvirtina, jog neturi lėšų įsikurti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose butuose, nurodo, jog butai nėra apleisti, juose yra atlikti minimalūs remontai, bet šiuo metu juose gyvena nuomininkai, todėl prašo atidėti sprendimo įvykdymą.

Įtrauktas į procesą nepilnametis vaikaus R. V., gim. 1998-03-11, pateikė savo nuomonę raštu, jog dėl iškeldinimo nesutinka, nes yra prie dabartinės gyvenamosios vietos pripratęs, nurodė, kad tektų išsikelti į prastesnes sąlygas, gyventi susispaudus, kraustymosi procesas sutrikdytų mokslų eigą, iškeldinimą prašo atidėti.

Institucijos, teikiančios išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius du butus, kurių sąlygos yra vidutinės ir gyventi juose būtų galima, todėl iškeldinimas nepilnamečių vaikų teisių ir interesų

nepažeis, tačiau nurodė, jog būtų tikslinga tenkinti atsakovės prašymą dėl iškeldinimo termino atidėjimo, tuo atveju jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl iškeldinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 49/100 dalys bei 461/1055 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei A. N. priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal 1996-06-10 paveldėjimo teisės liudijimą, registro Nr. 1614, ir 1996-06-10 susitarimą, registro Nr. 1619 (8-16 b. L). Pateiktas 2008-12-01 statybos leidimas Nr. 08-SL-443 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo, antro aukšto ir fasado planas įrodo, jog ieškovei buvo suteiktas leidimas rekonstruoti jai priklausančio gyvenamojo namo dalį (18, 19, 20, 21 b. L). Iš pateikto santuokos, gimimo liudijimo matyti, jog A. N. ir I. N. (buvusi Popugienė) susituokė 2005-12-31, įrašo Nr. 13, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus B. N., įrašo Nr. 483 (22, 23 b. 1.). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos pažymos įrodo, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo atsakovas A. N., kurio šeimos sudėtis yra sutuoktinė I. N., sūnus B. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir žmonos sūnus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovų nepilnamečio sūnaus B. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (24, 25, 26 b. L). Atsakovės I. N. sūnus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), nurodo, jog dėl iškeldinimo nesutinka, nes yra prie dabartinės gyvenamosios vietos pripratęs, nurodė, jog tektų išsikelti į prastesnes sąlygas, gyventi susispaudus, kraustymosi procesas sutrikdytų mokslų eigą, iškeldinimą prašo atidėti (94 b. L).

Pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovei I. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (66, 68 b. L), tačiau nurodytuose butuose gyvena kiti asmenys, ką patvirtina pateiktos 2012-07-01 ir 2013-07-01 sudarytos šių butų panaudos sutartys (91-92, 93 b. 1.).

Iš pateiktų 2013-09-11 ieškovės pareiškimų atsakovams A. N. ir I. N., Šiaulių miesto I notarų biuro notaro V. Ž. liudijimų matyti, jog ieškovė A. N. įteikė atsakovams įspėjimą išsikeldinti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies su vaikais ir manta iš jai priklausančios asmeninės nuosavybės teise, nurodydama, jog namas yra reikalingas gyventi jai pačiai (27, 28 b. 1.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados 2013-06-11 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo, jog tarp ieškovės ir atsakovės kildavo žodiniai konfliktai, atsakovės veikoje nustatyta įžeidimo požymių (BK 155 str. 2 d.), tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas (29-30 b. L).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu dėl to, kad atsakovė juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003).Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, o teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Kaip jau minėta, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 49/100 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei A. N. (8-10 b. L). Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Šiuo atveju, ieškovė prašo iškeldinti iš jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų be teisinio pagrindo ten gyvenančią atsakovę ir jos nepilnamečius vaikus, nurodo, jog atsakovas A. N. iš namo dalies pats išsikėlė. Ieškovė nurodė ieškinyje, kad jai priklausančioje namo dalyje atsakovai su nepilnamečiais vaikais gyveno panaudos pagrindais, jokio nuomos mokesčio mokėti ieškovė nereikalavo, tačiau buvo nurodžiusi, jog komunalinius patarnavimus, t. y. elektros, vandens ir šiukšlių mokesčius turi susimokėti atsakovai. Atsakovas A. N. iš jai priklausančios nuosavybės išsikėlė 2014 metų kovo mėnesį, šias aplinkybes ieškovė patvirtino ir teismo posėdžio metu. Rašytinio susitarimo dėl gyvenamojo namo dalies naudojimosi sąlygų šalys nesudarė.

Esminis klausimas šioje byloje yra naudojimosi gyvenamąja patalpa šalių žodinės sutarties kvalifikavimas ir iš to kylančių teisinių pasekmių taikymas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 str. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant j sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalis siejo ne nuomos teisiniai santykiai, nes nuomos mokesčio atsakovė nemokėjo, šalys dėl to nebuvo sutarusios. Sprendžiant iš visų byloje esančių aplinkybių ir šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai, todėl yra taikytinos Civilinio kodekso XXXII skyriaus nuostatos.

Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovams savo gyvenamajame name leido gyventi neatlygintinai (CK 6.632 str.). Rašytinio susitarimo dėl gyvenamojo namo naudojimosi sąlygų šalys nesudarė. Pagal CK 6.642 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino. Įstatymas numato, jog ketindama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą, įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 str. 1 d. (LAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-13/2008).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog įspėjimas atsakovams A. N. ir A. N. dėl išsikeldinimo iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo per Šiaulių miesto I-ąjį notarų biurą išsiųstas ir įteiktas 2013 m. rugsėjo 13 d. (27-28 b. l.), taigi panaudos sutartis baigėsi 2013 m. gruodžio 13 d. Pažymėtina, kad suėjus Civilinio kodekso 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovė neteko ginčo gyvenamojo namo naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo gyvenamuoju namu. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji išsikeltų iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, jeigu atsakovei būtų sumokėta kompensacija už šio turto pagerinimą, o atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė į ieškovės nuosavybę, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį nepretenduoja, yra kreipusis į teismą tik dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės už jos namo pagerinimą. Atsižvelgiant į tai, gyvenamojo namo savininkė įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo pagal Civilinio kodekso 4.98 str., kuriuo turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Byloje nustatyta, jog atsakovei I. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai, kurie yra tinkamos būklės, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog butai nėra apleisti, bet juose gyvena kiti asmenys. Atsakovas A. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi prieš dvejus metus, šiame bute yra pakeista santechnika, langai, durys. Ieškovė nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netoli nepilnamečių vaikų mokyklos. Nepilnamečio B. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra deklaruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso du butai, kurie yra tinkami gyventi, nepilnamečių vaikų iškeldinimas iš ieškovei priklausančio asmeninės nuosavybės nekilnojamojo turto, jų teisių ir interesų nepažeis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog, iškeldinus atsakovę su nepilnamečiais vaikais iš ieškovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai neliks be būsto, jų teisė į būstą nebus pažeista, atsakovė turi galimybę užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas savo nepilnamečiams vaikams.

Atsakovė nurodo, jog ji j namą įdėjo savo asmenines lėšas, kurių ieškovė jai nesumokėjo. Nurodytos atsakovės aplinkybės neleidžia šio ginčo spręsti kitaip, nes tokiu atveju ginčo namas netapo atsakovės nuosavybe, o panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, taip pat daryti turto remontą, apmokėti daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog teisme yra pareiktas atsakovės ieškinys dėl kompensacijos priteisimo iš ieškovės, todėl tos aplinkybės yra svarbios, nagrinėjant ginčą dėl įdėtų lėšų susigrąžinimo, nes faktinis patalpų naudojimasis, mokesčių mokėjimas, patalpų priežiūra nesukuria patalpų savininkui pareigos užtikrinti faktiniam patalpų naudotojui teisę į būstą (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas, atsakovė I. N., jos nepilnamečiai vaikai: B. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), iškeldintini su savo asmeniniais daiktais iš ieškovei A. N. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios 49/100 gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CPK 178,185 str.).

Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki mokslo metų pabaigos, nes atsakovės butuose gyvena kiti asmenys, butams reikalingas remontas, be to, vaikams greitas aplinkos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos. Ieškovė su tuo nesutinka, nurodo, jog nepilnamečių vaikų interesai nenukentės, nes vaikai gyvens arčiau prie mokyklos, negu dabar kad gyvena, butai tvarkingi.

Įstatymas numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą yra aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kuriuos taikant turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Civilinio proceso kodekso 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Byloje nustatyta, jog tarp šalių susiklostę faktiniai panaudos santykiai baigėsi 2013 m. gruodžio 13 d. ir atsakovė jau daugiau kaip pusę metų pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės, nuosavybės teisę, ieškovė negali naudotis jai priklausančiu turtu. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nepilnamečiai vaikai nuolat mato tarp šalių kylančius konfliktus, todėl būtų geriau, jeigu jie kuo greičiau būtų iškraustyti ir konfliktuose nebedalyvautų, tvirtino, jog turtas yra niokojamas ir neprižiūrimas, tačiau įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys butai šiai dienai yra užimti, sudarytos panaudos sutartys, vienoje iš sutarčių yra numatyta, jog ji gali būti nutraukta vienašališkai įspėjus apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį (sutarties 3.3 p.) ir toje pačioje sutartyje 4.2 p. nurodyta, jog prieš terminą sutartis gali būti nutraukta Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, todėl esant tokioms sutarties sąlygoms, o kitoje sutartyje visai nenurodant įspėjimo terminų, laikytina, jog turėtų būti taikomas CK 6.642 str. 1 d. nurodytas 3 mėn. terminas (91-93 b. l.). Be to, institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog būtų tikslinga tenkinti atsakovės prašymą dėl iškeldinimo termino atidėjimo. Nors atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki mokslo metų pabaigos, tačiau svarbu tai, jog šiuo atveju atsakovų įstatyminė pareiga ir prioritetinė tėvų pareiga užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams ir nepažeisti nepilnamečių vaikų teisių ir interesų nebūtų nepagrįstai perkelta ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, nepilnamečių vaikų teises ir interesus, į tai, kad atsakovės butuose (bute) gyvenantys asmenys taip pat turi būti įspėti dėl panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą, teismas sprendžia, kad tikslinga teismo sprendimo įvykdymą atidėti trims mėnesiams 10 dienų, todėl atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas, atsakovės I. N., jos nepilnamečių vaikų B. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), iškeldinimas su savo asmeniniais daiktais iš ieškovei A. N. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios 49/100 gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atidėtinas teismo sprendimo įvykdymas iki 2015-03-01 (CPK 185, 284 str.)

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų skolą. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 526,24 Lt nesumokėtų komunalinių mokesčių už elektros energijos tiekimą, 67,07 Lt už UAB „Šiaulių vandenys“ teikiamas paslaugas ir 20 Lt už rakto gamybą.

Iš byloje pateikto prekių pirkimo-pardavimo kvito Nr. 2, sąskaitų, UAB „Šiaulių vandenys“ 2014-04-23 pranešimo Nr. S-1652 dėl atsiskaitymo už paslaugas matyti, jog atsakovė 2014-03-28 sumokėjo 20,00 Lt už rakto gamybą, 2013 metų balandžio, liepos ir spalio mėnesius iš viso sumokėjo 526,24 Lt AB LESTO už gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), elektros energijos suvartojimą, 67,07 Lt UAB „Šiaulių vandenys“ už nurodytam gyvenamajam namui teikiamas paslaugas (31, 32, 33, 34, 35 b. L). Nustatyta, jog tuo metu, kai reikalaujama iš atsakovų solidariai priteisti skolą ir nuostolius, ieškovės gyvenamajame name gyveno abu atsakovai, tarp šalių buvo susiklostė teisiniai panaudos santykiai. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog komunalinius mokesčius visada mokėdavo, ieškovei už komunalinius mokesčius pinigus duodavo atsakovas A. N., kuris iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikraustė 2014 m. kovo mėnesį, tvirtino, jog ji nesutinka su ieškovės reikalavimu, kadangi atsakovės manymu, pati ieškovė pasiėmė knygeles, todėl neturi pareigos mokėti už suvartotą elektros energiją ir vandenį, atsakovė pripažino, jog ji nėra sumokėjusi, o ieškovė skolų priteisimo turėtų reikalauti iš atsakovo A. N.. Pastarasis teigė nemokėjęs ieškovei jos reikalaujamų skolų, todėl ieškovė pagrįstai jas prašo priteisti.

Įstatymas numato, jog prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovų įsiskolinimas ieškovei yra 613,31 Lt, kurį sudaro 526,24 Lt skola už elektros energijos tiekimą, 20,00 Lt už rakto pagaminimą ir 67,07 už UAB „Šiaulių vandenys“ teiktas paslaugas, tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, jog atsakovai gyveno ieškovės name, naudojo vandenį, elektrą, bet už juos nesumokėjo, atsakovai teismo posėdžio metu susidariusių skolų neginčijo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 526,24 Lt skolą už elektros energiją, 20,00 Lt už rakto pagaminimą ir 67,07 už UAB „Šiaulių vandenys“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.636, 6.245 str., CPK 178, 185, 187 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šalys prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl ieškovei priklauso 996 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi byloje yra du atsakovai, o reikalavimą išsikelti A. N. yra įvykdęs, todėl didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų priteistinos iš atsakovės I. N., nes jos atžvilgu yra tenkinami visi trys reikalavimai. Ieškovei iš atsakovės I. N. priteistinos 596 Lt bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo A. N. 400 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi iš kiekvieno atsakovo priteistina valstybei suma neviršija 10 Lt, todėl bylinėjimosi išlaidos, todėl jos nepriteistinos iš atsakovų (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę I. N. ir nepilnamečius vaikus B. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini), su jų asmeniniais daiktais iš ieškovei A. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančios 49/100 gyvenamojo namo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymą atidėti iki 2015-03-01.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. N. ir A. N. ieškovei A. N. 613,31 Lt (šešių šimtų trylikos litų, 31 cento) skolą ir nuostolius.

Priteisti iš atsakovės I. N. ieškovei A. N. 596 Lt (penkių šimtų devyniasdešimt šešių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. N. ieškovei A. N. 400 Lt (keturių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.