- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-12
- Bylos Nr.
- e1-930-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49957-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2020 m. gruodžio 23 d., apie 19.48 val., adresu Geležinio Vilko g., Vilniuje, ties įsukimu į Ateities g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,34 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. M. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, parodė, jog 2020 m. gruodžio 23 d. apie 14.00 val. būdamas pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę. Išgėrė maždaug 0.5 litro degtinės, daugiau jokio alkoholio tą dieną nevartojo. Išgėręs alkoholio nusprendė važiuoti namo, su savo mamos G. M. automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį eksploatuoja jis. Kadangi jautėsi gerai, nusprendė automobilį parvairuoti iki savo namų pats. Jam važiuojant automobiliu, Geležinio Vilko g., Vilniuje, sukdamas posūkyje netyčia, neįvertinęs automobilio gabaritų, kliudė kelkraštį, taip apgadindamas savo automobilį. Po to, kai kliudė kelkraštį, nedelsiant sustojo, įjungė avarinę signalizaciją. Po to išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo ir grįžo atgal į automobilį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, jie jo paklausė, ar jis vairavo automobilį, jis jiems atsakė, kad jis vairavo ir padarė eismo įvykį. Policijos pareigūnai jį patikrino alkotesteriu, jis tam nesipriešino, su viskuo sutiko. Po patikrinimo, po kelių minučių, dar kartą buvo patikrintas alkotesteriu, tada policijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Dėl įvykio labai gailisi ir atsiprašo už savo tokius neatsakingus veiksmus (b.l. 44).
Be R. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: liudytojų A. L. ir G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b.l. 11,15), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 17), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 8), Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu (b.l. 9), alkotesterio rodmenų kvitais (b.l. 18, 19),transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 23-25) ir kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. M., 2020 m. gruodžio 23 d., apie 19.48 val., adresu Geležinio Vilko g., Vilniuje, ties įsukimu į Ateities g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,34 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus R. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašė išdėstyti baudos mokėjimą 2 metams (b.l. 72-74).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę R. M. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. M. – neteistas (b.l.57), daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b.l. 59-67) , nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į skiriamos baudos dydį bei tai, kad kaltinamasis R. M. yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, bei į jo prašymą išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nustato jam dvylikos mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gruodžio 23 d., 19.50 val., iki 2021 m. gruodžio 24 d., 12.55 val. (b.l. 38, 54), kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 MGL dydžio baudą.
BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. R. M. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 3,34 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (3,34 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. gruodžio 24 d.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Byloje nustatyta, kad automobilis SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – G. M., byloje nesant duomenų, jog G. M. būtų žinojusi, kad jai priklausantis automobilis bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „SAAB 9-3 1.9 TiD Linear“ 2005 metų gamybos vidutinė vertė 2020 m. gruodžio mėnesį buvo – 2310 eurų su PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. M. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2310 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.
Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyrio raštas, dėl išlaidų, patirtų už automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. (b.l. 29). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos, patirtos dėl daiktų laikymo ar persiuntimo. Už R. M. vairuoto automobilio nuvežimą bei jo saugojimą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. susidarė 21,00 Eur išlaidos, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų), baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. skirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų), baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 23 d. 19.50 val. iki 2020 m. gruodžio 24 d. 12.55 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 2 MGL dydžio baudą. Galutinį baudos dydį R. M. nustatyti 38 MGL, t. y. 1900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų).
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 24 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš R. M. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2310 (du tūkstančius tris šimtus dešimt) eurų.
R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. M. prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.
Priteisti iš R. M. 21,00 (dvidešimt vieną) eurą proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB SEB bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę).
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – dvylika mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.