- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- e2YT-13494-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06213-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- A. A.
dalyvaujant pareiškėjui A. A. ir jo atstovei adv. I. P., suinteresuotam asmeniui 2. V. T., neatvykus suinteresuoto asmens 1. Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: 1. VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – suinteresuotas asmuo 1) ir 2. V. T. (toliau – suinteresuotas asmuo 2).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo velionė motina E. A. iki mirties (duomenys neskelbtini), po velionio sutuoktinio A. A. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu buvo priėmusi tėvo palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį turto, iš jiems abejiems priklausančios 1/2 dalies nekilnojamųjų daiktų, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Atskirai nurodė, kad motina priėmė ir kitus velioniui tėvui priklaususius kilnojamuosius daiktus. Teigė, jog kiti asmenys, išskyrus motina nėra pareiškę savo valios į velionio vyro (tėvo) palikimą.
Pareiškėjas teigė, kad po velionio tėvo mirties motina nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo prašyme nurodytą nekilnojamųjų daiktų dalį, mokėjo mokesčius, naudojosi ja, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad su velionė motina kartu su buvusiu sutuoktiniu šią nekilnojamųjų daiktų dalį įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, kurie VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale yra įregistruoti motinos vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti motinos vardu, tačiau ir velioniui tėvui taip pat priklausė 1/2 jų dalis. Nors po vyro mirties pareiškėjo motina laiku nesikreipė į notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu ji priėmė velionio vyro palikimą. Atskirai nurodė, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą į velionės motinos palikimą, kadangi nėra nustatyta, jog pastaroji faktiniu valdymu yra priėmusi velionio vyro palikimą. Teigė, kad šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į velionės motinos palikimą.
Pareiškėjas savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo 2 teismo posėdžio metu dėl pareiškėjo pareiškimo nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Papildomai duodama paaiškinimus nurodė, kad ji neturi broliui pretenzijų dėl tėvo (motinos) palikimo, nors ir ji kreipėsi į vietos notarų biurą po velionės motinos mirties norėdama priimti palikimą.
Suinteresuotas asmuo 1 atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra bei institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjas yra A. A. ir E. A. sūnus (6 b. l.). Pareiškėjo tėvai iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai (CK 3. 50 str. 1d.) (37 b. l.). Iš pateikto teismui mirties liudijimo kopijos seka, kad pareiškėjo motina pergyvenusi sutuoktinį mirė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjo tėvai kaip sutuoktiniai, gyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini) įsigijo pareiškime nurodytą nekilnojamojo daikto 1/2 dalį, kuri buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šio daikto dalių, nors viešame registre ji buvo įregistruota E. A. vardu, nes buvo įsigyta jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3. 87 str. 1d., CK 3. 117 str.1d.) (11-12, 37 b. l.). Pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjo motina po velionio vyro mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimą, pradėdama jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu (17-21 b. l.). Pažymėtina, kad pareiškėjo motina ir toliau liko gyventi jai ir buvusiam sutuoktiniui priklausančiame bute (11-12 b. l.). Kadangi suinteresuoti asmenys 1 ir 2 prieštaravimo dėl pareiškėjo prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionio A. A. palikimą jie nepretenduoja (29-30 b. l.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjo motina E. A. kaip įstatyminė įpėdinė priėmė velionio sutuoktinio vardu atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, o kiti galimi įpėdiniai (pvz. suinteresuotas asmuo 2) tuo metu savo valios dėl to nepareiškė. Pažymėtina, kad paveldėjimo byla į velionio A. A. palikimą nebuvo užvesta ir testamento jis nesudarė (13 b. l.). Kadangi suinteresuotas asmuo 2 savo valios per įstatymo nustatytą terminą į tėvo palikimą neišreiškė, tai laikytina, jog ji tuo metu jo atsisakė motinos (ir pareiškėjo) naudai (14-16 b. l.).
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad tik pareiškėjo motina E. A. po velionio vyro A. A. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13 str.), priėmė buvusio sutuoktinio palikimą, tai yra 1/2 dalį šio nekilnojamojo daikto dalies, pradėdama ją faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto kiti suinteresuoti asmenys pretenzijų jam neturi (28-30 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) motina E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po velionio vyro A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, tai yra 1/2 dalį iš jam priklausiusios 1/2 dalies gyvenamojo buto su priklausiniu, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pradėdama ją faktiškai valdyti.
2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti į velionės motinos E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.