- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-232-106-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- M. Ž.
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė
- Kategorijos
Pranešėja R. Valentinienė Teisėjas E. Antanauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A–232-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2010 m. gegužės 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir nuteistas keturiasdešimt parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-24 nuosprendį atliktos bausmės laiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su D. M., 2009-07-23 apie 20.40 val. prekybos centre „Akropolis“, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, parduotuvėje „Mango“ pasikėsino pagrobti nedidelės vertės akcinei bendrovei „Apranga“ priklausantį svetimą turtą: 99 litų vertės moterišką žaketą, 55 litų vertės moteriškus marškinėlius. Viso pasikėsino pagrobti svetimo turto už 154 litus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi M. Ž. buvo pastebėtas pardavėjos, kuri paėmė iš jo bandytas pavogti prekes bei sulaikė D. M..
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, nes jis šios veikos nepadarė. Nurodo, kad kitos nuteistosios D. M. parodymai melagingi, nes rankinė yra D. M.. Be to, ji melagingai nurodė, kad jo nebuvo persirengimo kabinoje jai matuojantis drabužius. Ji nėra jam artimas žmogus, todėl jis negalėjo būti persirengimo kabinoje. Dar nurodo, kad jis nežinojo, jog rankinėje buvo vogtos prekės, todėl priešingu atveju jis rankinės būtų pardavėjai neatidavęs, o pabėgęs iš parduotuvės su rankine. Todėl teismas netinkamai įvertino situaciją.
Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. M. Ž. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 4 d.
Nuteistasis M. Ž. savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos nepripažino, tačiau jo parodymai, kad jis vagystėje nedalyvavo, paneigti liudytojų M. K., V. G. parodymais (t. 1, 8-9, 14-15, 20-21), apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 24-26), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 1, 17-19), kitos nuteistosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 35-36, 42-43), akistatos protokolu (t. 1, b. l. 129-130), teisiamojo posėdžio protokolu (t. 2, b. l. 4-8).
Liudytoja M. K. patvirtino, kad ji įtarė abu nuteistuosius, kaip galimus rūbų vagystės vykdytojus, todėl ji paprašė M. Ž. parodyti jo turimą rankinę. M. Ž., atidavęs rankinę, iškart iš parduotuvės pasišalino, o merginą ji sulaikė. Šių aplinkybių apeliantas neginčija.
Apeliantas neigia padaręs šią nusikalstamą veiką. Jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad persirengimo kabinoje jo nebuvo. D. M. jam rankinę, kurią parodyti vėliau paprašė pardavėja, padavė ne persirengimo kabinoje. Jis šią rankinę padavė pardavėjai ir iš parduotuvės išėjo (t. 2, b. l. 4). Tačiau viso proceso metu apelianto parodymai nebuvo nuoseklūs ir nuoširdūs. Nors jis viso proceso metu neigė kaltę dėl šios veikos padarymo, tačiau savo parodymus nuolat keitė: iš pradžių neigė buvęs kartu su D. M. parduotuvėje (Įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 75-76), vėliau nurodė, kad parduotuvėje buvo kartu, tačiau nežinojo, ką neša D. M. rankinėje, tačiau pripažino, kad kartu su D. M. buvo persirengimo kabinoje ( t. 1, b. l. 79-80).
Nuteistoji D. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino bandžiusi pagrobti rūbus iš parduotuvės (t. 2, b. l. 4). Ji patvirtino, kad persirengimo kabinoje buvo kartu su M. Ž.. Ji matavosi kelis rūbus. Vagiamus rūbus į maišą iš folijos įdėjo M. Ž.. Jis šį iš folijos padarytą maišą įdėjo ir į D. M. rankinę, kurią parduotuvėje paprašė parodyti pardavėja. Analogiškus parodymus D. M. davė ir ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 35-36,42-43). Ji nuosekliai patvirtino aplinkybę, kad persirengimo kabinoje buvo kartu su apeliantu. Šią aplinkybę ji patvirtino ir akistatos su M. Ž. metu ( t. 1, b. l. 129-130). Be to, ji nurodė, kad ji bijojo vogti rūbus, tačiau M. Ž. ją padrąsino, sakydamas, kad nebijotų, kad viskas bus gerai. Skirtingai nei apelianto parodymai, šios nuteistosios parodymai buvo pakankamai nuoseklūs ir išsamūs viso proceso metu, atitinka faktines bylos aplinkybes. Šiuos parodymus iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo ikiteisminio yrimo metu duoti parodymai, kad jis persirengimo kabinoje buvo kartu su D. M.. Todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Iš apeliacinio skundo turinio darytina išvada, kad apeliantas nuteistosios D. M. parodymus vertina kaip melagingus ir neatitinkančius tikrovės tik todėl, kad jie nesutampa su jo parodymais. Tačiau tokie skundo argumentai nepagrįsti, jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, o apelianto pateikiama versija prieštarauja kitiems įrodymams.
Vagystės bendravykdytojais laikomi asmenys, kurie atliko bet kokius veiksmus, atitinkančius vagystės objektyviuosius pusės požymius. Konkrečiu atveju D. M. į parduotuvę atsinešė maišą iš folijos, kuris yra specialiai paruoštas tam, kad nešant vagiamas prekes būtų galima išvengti elektroninių apsauginių sistemų aliarmo. Ji kartu su M. Ž. įsidėjo vagiamus rūbus į savo rankinę, o rankinę iš parduotuvės turėjo išnešti M. Ž.. Todėl neabejotinai tokie nuteistųjų veiksmai buvo suderinti ir realizuoti abiejų nuteistųjų, atitinkamai jie pagrįstai nuteisti kaip vagystės bendravykdytojai.
Apeliantas teigia, kad nežinojo apie rankinės turinį, tačiau tokia versija atmetama, nes jis persirengimo kabinoje buvo kartu su D. M., todėl dalyvavo paslepiant rūbus į rankinėje įdėtą maišą, tai patvirtina ir aplinkybė, kad paliko pardavėjai rankinę ir, nelaukęs tikrinimo rezultatų bei D. M., su kuria kartu atėjo, vengdamas atsakomybės pasišalino iš parduotuvės. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria: