- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-01
- Bylos Nr.
- e1-2771-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38521-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- F. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. J. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas neblaivus, (nustatytas 1,45 promilės girtumas), tyčia panaudodamas fizinį smurtą, žodinio konflikto su garažų bendrijos sargu F. S. metu, sudavė jam vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės veido sritį ir spyrė vieną smūgį į tarpukojį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą F. S..
Šiais savo veiksmais F. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Be to, F. J. 2021 m. kovo 18 d. apie 20.20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios pateisinamos priežasties rankomis pradėjo smaugti savo žmoną D. J., po ko tyčia užlaužė jai dešinę ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais F. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis F. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas. F. S. jam nepažįstamas, jokių santykių neturi. 2019 m. rugsėjo 7 d., dienos metu buvo (duomenys neskelbtini), kur išgėrė apie du šimtus gramų degtinės. Vakare tikslaus laiko nežino, autobusu nuvažiavo link namų. (duomenys neskelbtini) gatvėje staiga užsinorėjo į tualetą, kadangi šalimais jokio tualeto nebuvo, jis nuėjo iki netoliese esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur pažiūrėjęs, kad nėra pašalinių žmonių pradėjo šlapintis. Tuo metu prie jo priėjo jam nepažįstamas, senyvo amžiaus vyras, kuris jam padarė pastabą, kad jis šlapinosi. Pastarojo paklausė kas tu toks. Vyras atsakė, kad jis yra sargas. Tarp jų su minėtu vyru kilo tiesiog žodinis ginčas, tarpusavyje apsižodžiavo, ginčas truko porą minučių. Po ginčo jis pradėjo eiti link savo namų, tačiau, čia pat jį sulaikė atvykę policijos pareigūnai. Tą patį vakarą jis buvo uždarytas į areštinę. Minėtam vyrui jokių smūgių jis nesudavė, tarp jų kilo tik žodinis ginčas. Ginčo metu daugiau minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje nematė (t. 1, b. l. 110). Papildomai apklaustas įtariamasis F. J. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Praeitais metais sukėlė konfliktą su garažų sargu kažkur (duomenys neskelbtini). Pamena, kad tarp jų įvyko muštynės ir jis jam trenkė, o paskui juos išskyrė kažkas. Kadangi buvo labai girtas, tai detalių įvykio aplinkybių neprisimena. Dėl to, kas įvyko, kaip ir sakė, labai gailisi, norėtų atsiprašyti to vyriškio ir esant galimybei susitaikyti su juo (t. 1, b. l. 114). Pareiškus galutinį įtariamą F. J. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Turėjo galvos traumų. Dėl pirmo epizodo, kuris baigėsi susitaikymu su nukentėjusiuoju, jis parodymų nekeis ir papildomai nieko negali papasakoti. Dėl antro epizodo, t. y. konflikto namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su žmona D. J., jis šiuo metu taip pat nieko papasakoti negali, nes neatsimena, bet mano, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Žmonos jis atsiprašė, ji jam atleido. Pamena, kad š. m. kovo viduryje namie buvo kažkoks triukšmas, po kurio atvažiavo policijos pareigūnai ir jį nuvežė tiesiai į psichiatrinę ligoninę (duomenys neskelbtini). Gydosi jis (duomenys neskelbtini), gulėjo daug kartų psichiatrinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. J. parodė, kad 2021 m. kovo 18 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras F. J., būdamas neblaivus, atėjo į miegamąjį nieko nesakęs, bei pradėjo rankomis ją smaugti, tuomet sugriebė rankomis už dešinės jos rankos, ji sakė: ,,paleisk, man skauda“ ir jis pradėjo ranką laužti jai už nugaros. Tuomet jai pavyko ištrūkti, ji išbėgo į koridorių ir mobiliuoju telefonu paskambino bendruoju pagalbos numeriu bei laukė koridoriuje pareigūnų, kol jie atvyks. F. J. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, kurį ji juto. Anksčiau buvo kelta ranka prieš ją. F. J. yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje (t. 1, b. l. 35-40).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas F. S. parodė, kad jis dirba 443-ioje garažų bendrijoje sargu. Pagal iš anksto sudarytą darbo grafiką jis nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 6.30 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 6.30 val. dirbo minėtoje darbo vietoje. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 16.00 val. jis, apeidamas teritoriją, pastebėjo prie sienos šalia automobilių jam nepažįstamą vyrą, kuris šlapinosi. Jis priėjo prie jo ir padarė jam pastabą, tačiau jis pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jis į tai jam atsakė, kad jis yra sargas ir tiesiog padarė jam pastabą bei nurodė, kad jei jau pasišlapino, tai tegul ir eina toliau. Vyras išėjo. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 19.15 val. jis būdamas savo darbo vietoje, pamatė per vaizdo stebėjimo kameras, kad kažkas stovi prie automobilių, todėl jis nuėjo pasižiūrėti, kas ten stovi ir ką daro. Priėjęs jis pastebėjo tą patį vyrą, kuris prieš tai šlapinosi, ir jis jam pradėjo sakyti rusiškai ,,ir vėl tu čia atėjai, ko tau reikia iš jo?“ ir po to pasakė rusiškai ,,aš atėjau su tavimi susidoroti“ ir po šių žodžių rankos kumščiu trenkė jam į dešinės pusės veido sritį. Po to iš kojos spyrė jam į tarpukojį. Po šių jo veiksmų jis juto fizinį skausmą tiek veido, tiek tarpukojo srityje. Jų konflikto jokie pašaliniai asmenys nematė, tačiau jis pamatė, kad į garažą atvažiuoja visureigis. Jis sustabdė tą visureigį ir paprašė jam padėti vyriškį sulaikyti. Už šio automobilio atvažiavo dar vienas automobilis, kurio vairuotojas taip pat išlipo padėti sulaikyti vyrą. Jie jam užlaužė rankas, o jis iškvietė policiją. Atvykus policijai jis buvo perduotas jiems, o jis surašė pareiškimą. Vyras, kuris jam trenkė, buvo apie 60 metų amžiaus, kalbėjo rusiškai, apie 165 cm ūgio, trumpų plaukų, stambesnio kūno sudėjimo negu jo, apvalaus veido. Apsirengęs buvo šviesios spalvos šortais, trumpomis rankovėmis viršutinis rūbas. Mano, kad jį dar kartą pamatęs galėtų atpažinti. Jis elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvus, neblaivus, minėjo, kad gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Jis patyrė fizinį skausmą ir turi pretenzijų asmeniui, kuris jam sudavė į veidą ir tarpukojį. Teritorijoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kas jas administruoja, jis nežino (t. 1, b. l. 47). Papildomai apklaustas liudytojas F. S. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad F. J. jokių pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius (t. 1, b. l. 51). Papildomai apklaustas liudytojas F. S. parodė, kad prie savo anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad įtariamasis F. J. jam atlygino tiek materialinę, tiek moralinę žalą (t. 1, b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. U. parodė, kad bendrijai, esančiai (duomenys neskelbtini), priklausančiame garažų masyve turi garažo boksą. Rugsėjo mėnesio pradžioje atvažiavo prie garažų, nes norėjo pasistatyti jam priklausantį automobilį. Prie jo automobilio priėjo garažų sargas ir pasakė: ,,Padėkite“. Pasiteiravo jo kas atsitiko ir sargas jam atsakė, kad prie garažų atėjo vyriškis, kuris norėjo aikštelėje tarp mašinų tuštintis, sargas jam neleido to padaryti ir tas vyriškis dabar žada primušti sargą. Jis paliko savo automobilį kelyje prie įvažiavimo į garažus, išlipo iš automobilio ir ėjo link sargo, kai iš už kampo ,,išvingiavo“ akivaizdžiai girtas, jam nepažįstamas vyriškis. Jis pradėjo keiktis ir puolė link sargo. Stovint šalia jų matė, kad jis vieną kartą spyrė sargui, tada jis pradėjo tą vyriškį laikyti, o sargas telefonu 112 kvietė pagalbą. Kol laukė policijos pareigūnų, užpuolikas dar bandė prisiartinti prie sargo, norėjo jam suduoti, visą laiką keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Kažkuriuo momentu sudaužė butelį, kuris buvo jo su savimi turėtame maiše. Butelį jis siūlė jam atpirkti ir atnešti jam. Po kiek laiko vyriškis nusiramino, jo praktiškai nereikėjo laikyti ir jie sulaukė policijos ekipažo. Daugiau kokių nors tyčinių smūgių sargui iš to girto vyriškio pusės nebuvo, bent jau jis nepamena. Policijos jie laukė trise, t. y. jis, garažų sargas ir tas girtas užpuolikas, niekas prie jų priėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 79). Papildomai nuotoliniu būdu apklaustas liudytojas T. U. parodė, kad (atsakymai į pateiktus klausimus): 1. Ar 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 19 val. atvykus automobiliu į garažų bendriją, jam iš paskos sustojo kitas automobilis? Jeigu taip, ar gali įvardinti/atpažinti tą automobilį vairavusį ar jame buvusį asmenį ir už jo iš karto atvyko dar vienas automobilis? Ats.: Jam atvykus į garažų bendrijos teritoriją, kiek pamena, buvo vienintelis važiuojantis ir budintis sargas pasinaudojo tuo, prašydamas pagalbos. Išlipęs iš automobilio stovėjo nugara į važiuojamosios dalies pusę, bei visas dėmesys buvo nukreiptas į budintį sargą ir į pašalinį asmenį (įtariamąjį), dėl kurio veiksmų ir budintis sargas ir prašė pagalbos, todėl kitų atvažiavusių transporto priemonių nepastebėjo. 2) Kuriuo metu įtariamasis spyrė nukentėjusiajam, t. y. prieš laikydamas įtariamąjį suėmus rankomis, ar jau laikant jį? Ats.: Kiek pamena, įspirta buvo dar prieš jam įtariamąjį suimant rankomis. 3) Kiek kartų, kuo ir į kurias kūno vietas įtariamasis smūgiavo nukentėjusiajam? Ats.: Aiškiai atsimena tik įtariamojo spyrį į budinčio sargo koją. Kitų bandymų smūgiuoti nepamena. 4) Ar supratot, kad dėl įtariamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaudėjo. Jeigu taip, tai iš kokių konkrečiai aplinkybių? Ats.: Spyris į blauzdos priekinę dalį visada būna skaudus. Budintis sargas lyg aiktelėjo, kartu jis buvo tiek sujaudintas, kad jam drebėjo rankos ir net negalėjo rišliai sudėti sakinių (t. 1, b. l. 83).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad 2019 m. rugsėjo pradžioje patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu A. L.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp pranešėjo ir kito vyro vyksta konfliktas prie garažų, pranešėjui grasina sumušti. Dėl ko konfliktuoja neaišku. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo du vyrus, kaip vėliau nustatyta - pranešėją F. S. ir kitą, akivaizdžiai girtą vyrą - F. J.. Pabendravus su abiem asmenimis nustatyta, kad F. J. užėjo į saugomą teritoriją, esančią prie garažų masyvo, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose garažuose sargu dirba F. S., kuris tikrindamas perimetrą pamatė, kad F. J. šlapinasi ant garažų pastato sienos. F. S. pastebėjęs, kad teritorijoje yra pašalinis asmuo, paprašė jo palikti teritoriją bei padarė pastabą, kad negražu viduryje baltos dienos viešai šlapintis. Po pastabos F. J. pradėjo F. S. įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Dar kartą paprašytas palikti teritoriją, jis išėjo nežinoma kryptimi. Tą pačia dieną apie 19.00 val. F. J. grižo prie garažų masyvo, pradėjo vaikščioti aplink automobilius. F. S. per stebėjimo kameras pamatęs, kad į saugoma teritoriją užėjo asmuo, išėjo iš tarnybinių patalpų į lauką ir pamatęs, kas vaikšto aplink automobilius, suprato, kad grįžo tas pats vyriškis, kuris dienos metu šlapinosi. F. J. pamatęs F. S. priėjo prie jo ir be jokios pateisinamos priežasties kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą (ant F. S. veido, po dešine akim matėsi paraudimas), po to vieną kartą spyrė F. S. į tarpukojį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Iš privažiavusio automobilio išlipo vyriškis, kuris atitraukė F. J. nuo nukentėjusiojo ir laukė kartu su pranešėju policijos. Pasiūlius nukentėjusiajam iškviesti GMP, jis atsisakė. Įvykio vietoje F. S. parašė pareiškimą ir pasakė, kad teritorija ir jos prieigos yra filmuojamos, tačiau vaizdo įrašą gali pateikti tik atsakingas asmuo. Sulaikius F. J. ir palydėjus ji į tarnybinį automobilį, šis iki pristatymo į operatyvaus valdymo skyrių visą kelią keikėsi necenzūriniais žodžiais, į įspėjimus nereagavo, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi F. J. buvo pernelyg girtas, tai įvykio aplinkybių ir savo versijos jis jiems papasakoti nesugebėjo (t. 1, b. l. 86).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad 2019 m. rudenį, tikslios datos nepasakys, patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu A. G.. Iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie garažų Fabijoniškių gatvėje muštynės tarp sargo ir girto pagyvenusio vyriškio. Atvykus į (duomenys neskelbtini), lauke, netoli įvažiavo į daugiaaukštį garažų masyvą, pastebėjo trys vyriškius. Į juos iš karto kreipėsi pranešėjas, kaip vėliau nustatyta F. S.. Šalia stovėjo vienas pagyvenęs, akivaizdžiai girtas vyras, kaip vėliau paaiškėjo – F. J., kurį laikė trečias vyriškis. Pabendravus su pranešėju nustatyta, kad jis dirba sargu garažų bendrijoje. Girtas F. J. užėjo į saugomą teritoriją, esančią prie garažų masyvo, adresu (duomenys neskelbtini) ir nusišlapino ant pastato sienos tuo metu, kai sargas tikrino teritorijos perimetrą. Padarius jam pastabą, F. J. pradėjo keiktis ir įžeidinėti sargą, tačiau po kiek laiko pasišalino savais keliais. Maždaug apie 19.00 val., tą pačią dieną, F. J. grižo prie garažų masyvo, pradėjo vaikščioti aplinkui ir kažko ieškoti. F. S. jį pastebėjo per kameras ir išėjo į lauką. F. J. pamatęs F. S. priėjo prie jo ir be jokios pateisinamos priežasties kumščiu trenkė jam vieną kartą į veidą (ant F. S. veido, po dešine akim matėsi paraudimas), po to vieną kartą spyrė F. S. į tarpukojį, pasak pranešėjo, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, ir vieną kartą spyrė jam į koją. Iš pro šalį važiavusio automobilio išlipo vyriškis, kuris atitraukė F. J. nuo sargo, bandė jį prilaikyti, kol atvyks policija, kad nekiltų rimtesnių muštynių. Įvykio vietoje GMP paslaugų nukentėjusysis F. S. atsisakė, parašė pareiškimą ir informavo, kad teritorija ir jos prieigos yra filmuojamos. F. J. buvo sulaikytas ir palydėtas į tarnybinį automobilį. Vežant jį į operatyvaus valdymo skyrių, jis visą kelią keikėsi necenzūriniais žodžiais, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kadangi jis buvo pernelyg girtas, tai kas tiksliai įvyko prie garažų, jis jiems papasakoti nesugebėjo (t. 1, b. l. 90).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir 2019 m. rugsėjo 7 d. A. L. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 84).
Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad F. S. pranešė, jog 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, nepažįstamas vyras sudavė rankos kumščiu jam į dešinės pusės veido sritį bei vieną kartą spyrė iš kojos į tarpkojį, dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 1).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir F. S. 2019 m. rugsėjo 7 d. pareiškime (t. 1, b. l. 6, 7).
Iš 2021 m. kovo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja D. J. pranešė, jog 2021 m. kovo 18 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), jos vyras F. J. atėjo į miegamąjį ir, nieko nesakęs, pradėjo rankomis ją smaugti, tuomet sugriebė rankomis už dešinės jos rankos ir pradėjo ją laužti už nugaros. F. J. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, kurį ji jautė. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 32-33, 41).
Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. vietovės apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 61). Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 64-67).
Iš 2019 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matome aplanką pavadinimu „(duomenys neskelbtini) garazai vaizdo irasas“. Minėtame aplanke yra dar vienas aplankas pavadinimu „irasas“, kuris yra tuščias ir 100 (vienas šimtas) rinkmenų dviejų formatų „Text Document“ ir „MP4 Video“. Atidarius rinkmeną pavadinimu „ch01_20190907191543“ matome neasfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Aikštelėje stovi automobiliai. Ekrano kairiajame viršutiniame kampe matome pavaizduotą realų laiką, t. y. 09-07-2019 Cb 19:15:42. Ekrano dešiniajame apatiniame kampe yra užrašas „Camera 1“ Vaizdo įrašo fragmente pasirodo 60-70 m. amžiaus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai F. J., apsirengęs dryžuotais marškinėliais trumpomis rankovėmis, bridžais, avintis basutes. Rankoje F. J. neša plastikinį languotą pirkinių maišą. Rinkmenoje pavadinimu „ch01_20190907191618_001“, kai ekrane matome laiką 09-07-2019 Cb 19:16:21 matome link F. J. einantį kitą 60-70 m. vyriškį, dėvintį šviesias kostiumines kelnes ir švarką, kaip vėliau nustatyta, tai nukentėjusysis F. S.. Vaizdo įraše matome, kaip F. J. atsisuka ir eina link F. S.. 09-07-2019 19:16:31 F. J. kaire ranka vieną kartą į dešinįjį petį stumtelėjo F. S.. Vyriškiai kažką tarpusavyje aiškinasi mosikuodami rankomis. Vaizdo įrašų fragmentuose „ch01_20190907191700“, „ch01_20190907191700_001“, „ch01_20190907191712“, ,,ch01_20190907191712_001“, „ch01_20190907191726“, „ch01_20190907191726_001“, „ch01_20190907191759“, „ch01_20190907191759_001“ vyriškiai kažką tarpusavyje aiškinasi, abu mosikuodami rankomis, tačiau vaizdo įrašas yra be garso, dėl to stenografuoti ir nustatyti, ką jie kalba, nėra galimybės. Vaizdo įrašai, kurių pavadinimas baigiasi „_001“, dubliuoja to paties pavadinimo vaizdo įrašus, įrašytus prieš tai, t. y. rinkmena „ch01_20190907191700_001“ yra rinkmenos „ch01_20190907191700“, kopija. Vaizdo įrašo fragmente pavadinimu „ch01_20190907192508“ 09-07-2019 Cb 19:25:15 matome, kaip trečias vyriškis (vėliau nustatyta T. U.) po dešine pažastimi už sprando laiko F. J., o iš nugaros pribėgęs F. S. 09-07-2019 Cb 19:25:16 vieną kartą dešine koja spiria F. S. į sėdmenis. Įraše, pavadinimu „ch01_20190907192542“, prie T. U. ir F. J. prieina tyrimo metu nenustatytas vyras, kuris padeda T. U. laikyti F. J.. Įraše pavadinimu „ch07_20190907192354“ 09-07-2019 Cb 19:23:50 matome, kad T. U. prilaiko F. J., tačiau šis užsimoja ir kumščiu du kartus trenkia F. S. į veidą bei įspiria jam mažiausiai tris kartus. Dėl prastesnės vaizdo kokybės ir vyriškių grumtynes iš dalies užstojančio automobilio, tikslų smūgių kiekį neįmanoma suskaičiuoti. Nuo 09-07-2019 Cb 19:23:51 vyriškiai toliau grumiasi tarpusavyje, kol T. U. bando prilaikyti F. J.. Kituose vaizdo įrašų fragmentuose tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t. 1, b. l. 77).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. 19.22 val. gautas pranešimas, kad tarp pranešėjo ir kito vyro vyksta konfliktas prie garažo. Pranešėjui grasinama sumušti. Dėl ko konfliktuoja, neaišku (t. 1, b. l. 93).
Iš 2019 m. lapkričio 12 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas BPC pateiktų dviejų pagalbos skambučių garso įrašų fragmentai (t. 1, b. l. 96).
Iš 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.26 val. alkoholio matuoklio kvito matyti, kad F. J. nustatytas 1,45 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 100).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta, kad 1. 2, F. J. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 7 d., nustatyti kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; lengvas kognityvinis sutrikimas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3. 4. 5, Šiuo metu jam nustatomi kiti patiksinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; lengvas kognityvinis sutrikimas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (t. 1, b. l. 171-180).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 18 d. 20.33 val. gautas pranešimas, kad D. J. vyrui F. J. sutriko psichika, todėl jis ėmė ją smaugti. Smurtas pasitvirtino (t. 2, b. l. 12-13).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta, kad 1, 2 Byloje: nagrinėjama įvykio metu F. J. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojama - kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos; lengvas kognityvinis sutrikimas; priklausomybės nuo alkoholio sindromas; dėl savo psichikos būklės 2021 m. kovo l8 d. byloje nagrinėjamo įvykio metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3. Šiuo metu F. J. konstatuojama - kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos; lengvas kognityvinis sutrikimas; priklausomybės nuo alkoholio sindromas; 4. F. J. dėl savo psichikos būklės šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teisminiame bylos nagrinėjime; 5. F. J. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (t. 2, b. l. 54-61).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo F. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei kiti byloje esantys duomenys. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo F. J. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, F. J. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b. l. 81). Nukentėjusiesiems apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (t. 2, b. l. 83, 84).
Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas, bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl F. J. skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, vienu atveju smurtas pavartotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį, jų gyvenamojoje vietoje, kitu atveju – nuo jo nukentėjo visiškai jam nepažįstamas asmuo, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad F. J. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – F. J. neteistas (t. 2, b. l. 70, 71, 72), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 74-76, 77-79), nedirba (t. 2, b. l. 67, 68), užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 69), turi vidutinių specialiųjų poreikių (t. 1, b. l. 98). Byloje yra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ligų gydymą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomi bausmių dydžiai – 1 metai laisvės apribojimo už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 1 metai 3 mėnesiai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą, šiuo konkrečiu atveju yra protingi ir proporcingi, todėl mažinti ar didinti jų nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, F. J. skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: visą bausmės laikotarpį uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose;
Atsižvelgiant į tai, kad viena iš nusikalstamų veikų padaryta prieš šeimos narį, F. J. nustatytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šių įpareigojimų, draudimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas darys teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys galimybę jam iš naujo įvertinti savo neteisėtą elgesį bei tokio elgesio pasekmes.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad F. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.05 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 13.56 val. (t. 1, b. l. 102, 103). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
F. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 115, t. 2, b. l. 33), paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vokas, kuriame yra CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.
F. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir F. J. paskirti subendrintą 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. J. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, F. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti F. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. 20.05 val. iki 2019 m. rugsėjo 8 d. 13.56 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
F. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Voką, kuriame yra CD laikmena, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
4) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
5) Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.