Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Smalakienė, sekretoriaujant Anai Klimovič, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn A. V., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovui Gediminui Martišiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2007-11-27 nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresnysis inspektorius 2007-05-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl A. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 61 str. 6 d., nes tikrinant 2003 m. plynų kirtaviečių miško atkūrimą, nustatyta, kad per Miškų įstatyme nustatytą terminą neatkurtas A. V.privačios nuosavybės teise priklausantis miškas, esantis Vilniaus miškų urėdijoje Migūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype. Vadovaujantis miškotvarkos projektu, parengtu šiai valdai, plyno kirtimo kirtavietė turėjo būti atkurta želdinant egle (b.l. 16).

Dėl minėto pažeidimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2007-11-27 nutarimu A. V. pagal LR ATPK 64 str. 2 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) piniginę baudą. (b. l. 13).

Skunde (b. l. 2) teismui A. V. prašė panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros nutarimą.

Savo reikalavimus A. V. pagrindė tuo, kad jam priklausančioje valdoje, esančioje Migūnų girininkijoje, Beržytės kaime, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), 2003 metais gavus leidimą miško kirtimui buvo iškirtas miškas. Praėjus keturiems metams, inspektorius patikrino kirtavietę, bei pats pripažįsta, kad kirtavietė atsikūrė drebulynu, todėl dabar minėtoje kirtavietėje yra medynas. A. V. manymu, jis turintis teisę sau priklausančiame sklype auginti medžius savo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu A. V. savo skundo reikalavimus palaikė, bei papildomai nurodė, kad turintis daug miško ir niekada nėra kilę jokių problemų dėl kirtaviečių atkūrimo. Šiuo metu buvusioje kirtavietėje, dėl kurios yra kilęs ginčas, auga drebulių miškas, kas įeina į miško sąvoką, todėl jo manymu, jis jokio pažeidimo nepadaręs, prašė ginčijamą nutarimą panaikinti. A. V.pripažino, kad kirtavietę atkūrė ne pagal miškotvarkos projekto reikalavimus.

Institucijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, atstovas su skundu nesutiko bei teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nepakanka kirtavietę atkurti bet kokiais medžiais, tai privalu padaryti būtent tokiais medžiais, kokie nurodyti miškotvarkos projekte, konkrečiam sklypui, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundas netenkintinas.

Šis ginčas yra kilęs dėl medžių rūšies, kuria turėjo būti atkurta kirtavietė, esanti Vilniaus miškų urėdijoje Migūnų girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype.

Tos aplinkybės, kad šiuo metu buvusioje kirtavietėje yra drebulių jaunuolynas šalys neginčijo bei abi tai patvirtino, todėl teismas šią aplinkybę preziumuoja ir papildomai nenustatinėja.

Pagal ATPK 64 str. 2 d., miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus, - užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po penkis šimtus litų ir pareigūnams – po aštuonis šimtus litų. Pagal Miškų įstatymo 15 str. 3-5 punktus, miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai - ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus 5 punktą, atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių želdiniuose ir žėliniuose - iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių - iki aštuonerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. Pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31. 4 punktą, privataus miško savininkas privalo laikytis želdintinas kirtavietes ir degavietes dirbtiniu būdu atkurti ne vėliau kaip per 3 metus, o paliekant žėlimui - ne vėliau kaip per 4 metus; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurtine vėliau kaip per 2 metus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos ministerijos Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 2003-04-01 A. V. išdavė leidimą miško iškirtimui iki 2003-12-31 (b.l. 20). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresnysis inspektorius 2007-04-20 patikrino miško valdą, priklausančią A. V., esančią Vilniaus miškų urėdijoje Migūnų girininkijos 780 kv. 3e, 4 b. Sklype ir nustatė, kad neatkurta 2003 m. plyno kirtimo kirtavietė, plotas – 1,3 ha (b.l. 15). Reziumuojant aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, darytina išvada, kad L. G. veika pagal LR ATPK 51 ¹²str. 6 d., yra kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai. Atkreiptinas A. V. dėmesys į tai, kad ATPK 64 str. 2 d. yra bendrojo pobūdžio blanketinė teisės norma, todėl jos turinys plečiamas specialiuoju teisės aktu - Lietuvos Respublikos miškų įstatymu ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, reguliuojančiais privačių miškų savininkų teisinį statusą bei teisinius santykius, kylančius turimo privataus miško klausimais, jo teisinį režimą ir pan., todėl šiuo atveju apsiriboti vien miško sąvoka nepakanka. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodo, kad A. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 64 str. 2 d. Skunde išdėstytas bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, - tai, kad kirtavietė yra A. V. privati nuosavybė ir joje galima mišką atkurti savo nuožiūra, bei į tai, kad šiuo atveju reikėtų aitsižveęlgti į miško sąvoką, reglamentuotą Miškų įstatyme, teismas vertina kritiškai ir nelaiko A. V. teisinę padėtį nei lengvinančia, nei sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti, tik taikant ATPK 64 str. 2 d. sankcijos ribose numatytą ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2007-11-27 nutarimu Arūnui Vitkui paskirtą administracinę nuobaudą – 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) piniginę baudą. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., Miškų įstatymo 15 str.

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

A. V. skundo netenkinti..

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2007-11-27 nutarimą, kuriuo A. V. pagal LR ATPK 64 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda –palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 10 d. gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.